Priekaištas NKL
LKL darbotvarkėje dabar – ne tik didesnis šalies čempionatas, kuriame varžytųsi iki 12 dalyvių, bet ir žemesnė pakopa po juo.
Nuo NBA nusižiūrėtą projektą R. Milašius net ir vadina vienodai – „G lyga“.
Viešai apie jį LKL prezidentas pirmą kartą prabilo praėjusią savaitę, bet kelerius metus puoselėjama mintis prieš tai jau buvo pristatyta LKL valdybos posėdyje.
R. Milašius norėtų suformuoti 10 komandų turnyrą, kuriame pusė dalyvių būtų LKL klubų dubleriai, o likę – antros pagal pajėgumą Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) ekipos.
„Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ LKL vadovas tokius planus motyvavo nepakankamomis galimybėmis atsiskleisti pilnamestystės sulaukusiems talentams, mesdamas akmenėlį į NKL daržą.
„Žaidėjai, kurie galėtų pakilti į LKL, dėl tam tikrų priežasčių negali tobulėti NKL, nes šis čempionatas prasideda spalį ir daliai komandų baigiasi jau vasarį. Ką daryti tiems žaidėjams, kur tobulėti?
Krepšininkai turėtų rungtyniauti mažiausiai iki gegužės vidurio. Į tai NKL turėtų atkreipti dėmesį, antraip jaunieji krepšininkai nebematys tikslo toliau žaisti krepšinį, pereis į kitus darbus. Taip prapuola vėliau atsiskleidžiantys talentai, kurie galėtų žaisti LKL“, – sakė R. Milašius.
Kita vertus, jis nenurodo konkrečių terminų, kada naujos plėtojimosi lygos planai galėtų virsti kūnu.
Mat yra bent trys svarbios aplinkybės, neleidžiančios išsyk griebti jaučio už ragų.
Kaina siekia 100 tūkst. eurų
Šiuo metu tik trys LKL klubai turi savo rezervines komandas. Tiksliau, jas turi Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Rytas“, o Klaipėdos „Neptūnas“ nuo 2017 metų bendradarbiauja su NKL žaidžiančia uostamiesčio „Neptūno-Akvaservis“ ekipa.
Antrinei lygai reikėtų daugiau dublerių komandų, bet tokiuose nedideliuose miestuose kaip Pasvalys, Prienai ar Kėdainiai jas suburti būtų problematiška.
Todėl R. Milašius savo žvilgsnį fokusuoja ties Šiauliais ir Panevėžiu, turinčiais „žaliavą“ rezervinėms komandoms galinčias tiekti krepšinio mokyklas.
Tiek „Šiauliai“, tiek „Lietkabelis“ praeityje įvairiomis formomis jau mėgino susikurti sau pamainos placdarmą.
Praėjusio dešimtmečio pradžioje šiauliečiai bendradarbiavo su NKL žaidusiu „ABRO-Universitetu“, o pabaigoje – su Joniškio „Delikatesu“.
„Šiauliai“ ir joniškiečiai per pusę dalindavosi finansine našta, bet kelerius metus trukusi partnerystė prieš šį sezoną nutrūko.
„Mes surinkdavome žaidėjus, organizuodavome pas save visą treniruočių procesą, o Joniškiui suteikdavome reginį. Bet galiausiai išsiskyrė poreikiai: jiems reikia rezultato, mums – ugdyti jaunimą“, – Delfi pasakojo „Šiaulių“ sporto direktorius Mindaugas Žukauskas.
Buvusio Lietuvos rinktinės krepšininko teigimu, klubas norėtų turėti komandą LKL plėtojimosi lygoje, tik gąsdina 70-100 tūkst. eurų galintys sudaryti metiniai kaštai.
„Iš principo įdomu, bet reikia daugiau konkretumo, kol kas viskas parašyta šakėmis ant vandens. Aš įsivaizduoju, kad tokioje lygoje turėtų žaisti vietiniai krepšininkai iki 20 metų amžiaus. Komandą galėtume burti iš Šiaulių krepšinio akademijos auklėtinių, gal prisikviestume jaunimo iš mažesnių regiono miestelių. Kitas klausimas, kokio lygio tai būtų komanda – su „Žalgirio“ ar „Ryto“ jaunimu mums būtų sunku konkuruoti“, – svarstė M. Žukauskas.
Daugiau detalių apie naujosios lygos struktūrą norėtų sužinoti ir jo kolegos Panevėžyje.
„Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys dublerių klausimą vadina „labai aktualiu“ – 2014-2016 metais NKL dar rungtyniavo „Lietkabelis-2“ komanda, bet nuo to laiko klubas rezervinės ekipos nebeturi.
„Nauja lyga būtų stiprus stimulas mums greičiau vystyti savo jaunimo programą ir imtis tam tikrų žingsnių, kuriuos jau pradėjome kartu su savivaldybe. Bet reikia dar labai daug diskutuoti. Klausimas – svarbus, ir bet kaip jo išspręsti negalima“, – pažymėjo M. Purlys.
3x3 naudą vertina skirtingai
Vienam „Lietkabelio“ vadovų abejonių kyla dėl mėginimo vienu vamzdžiu taikyti į du zuikius.
Kalbėdamas apie plėtojimosi lygos idėją, R. Milašius teigė ją vystantis kartu su Lietuvos 3x3 krepšinio asociacijos įkūrėju Rolandu Skaisgiriu.
Praėjusią vasarą kartu pirmąjį LKL 3x3 turnyrą Palangoje organizavę partneriai ieško naujų bendradarbiavimo formų.
„Su Rolandu bendraujame bent kartą per savaitę. Manome, kad G lygos sezonas galėtų tęstis iki balandžio 1 d., o toliau tris mėnesius vyktų trijulių čempionatas. Jaunieji krepšininkai, kurie nelabai tiks krepšiniui penki prieš penkis, galbūt pritaps trijulių krepšinyje. Manau, tai perspektyvu“, – samprotavo LKL prezidentas.
Bet ne visi elitinės lygos klubai tokie entuziastingi 3x3 krepšinio atžvilgiu kaip Utenos „Juventus“, delegavęs savo žaidėjus į FIBA pasaulio turą.
„Man kelia didelių abejonių, ar tikslinga kurti dublerių komandas, kurios nuo balandžio žaistų 3x3. Tai – dvi skirtingos sporto šakos. Iškiltų klausimas, kam ruošiame jaunimą: vyrų komandoms ar 3x3 krepšiniui?“ – skeptiškai nusiteikęs M. Purlys.
„Man nelabai patinka mintis, kad tie patys žaidėjai dalyvautų ir 3x3 krepšinio varžybose – bent jau klubų sezono metu. Tačiau plačiau nenorėčiau komentuoti, nes beveik nieko nežinau“, – pridūrė M. Žukauskas.
Per kur ves tiltas į elitą?
Jei LKL pavyktų paakinti „Lietkabelį“ ir „Šiaulius“ suburti dublerių komandas, liktų kita pusė darbo.
Naujai lygai reikėtų dar penkių dalyvių, kuriuos veikiausiai tektų prisivilioti iš NKL.
R. Milašius neslepia galvojantis apie komandas iš viršutinės turnyro lentelės dalies. Tačiau kodėl pastarosioms vertėtų nerti į antrinę lygą, jei dabar jos gali taikytis į pačią LKL?
„Apie plėtojimosi lygą žinau tik iš to, ką girdėjau žiniasklaidoje. Mums pagrindinis kriterijus – žaisti ten, iš kur gali patekti į LKL“, – Delfi teigė etatinės NKL nugalėtojos Marijampolės „Sūduvos-Mantingos“ klubo vadovas Vytautas Skučas.
Komandų perėjimo tarp skirtingų šalies divizionų reglamentavimas jau užeina už pačios LKL kompetencijos ribų – tai reguliuoja Lietuvos krepšinio federacija (LKF).
LKL tik nustato minimalius arenos ir biudžeto dydžio reikalavimus naujokams, kurie ne kartą nuo žingsnio aukštyn sulaikė tą pačią „Sūduvą-Mantingą“.
Tuo metu LKF reikės LKL ekspancijos užmojus suderinti su kitų lygų – NKL, trečios pagal pajėgumą Regionų krepšinio lygos (RKL), net Moksleivių krepšinio lygos (MKL) – interesais.
„Su R. Milašiumi ir R. Skaisgiriu turime darbo grupę, kuri bando sudėlioti bendrą lygų vystymo modelį ateičiai. Kol kas – dar tik pirminė stadija, bet gerai, jog diskutuojame, ieškome išeičių, kad krepšiniui būtų geriau.
Mūsų tikslas – kuo sklandesniu keliu paruošti žaidėją rinktinei ir nacionaliniam čempionatui. Taip pat turime ir olimpinį 3x3 krepšinį, kuriam irgi reikalinga niša. Šiaip ar taip, per šią kadenciją jokių sprendimų veikiausiai dar nebus priimta“, – komentavo LKF generalinis sekretorius Mindaugas Špokas, turėdamas omenyje ateinantį rudenį laukiančius federacijos prezidento rinkimus.
Apsidraudžia ir R. Milašius.
„Yra taisytinų dalykų NKL, bet tai nereiškia, kad būtinai reikia eiti šiuo keliu (kurti LKL plėtojimosi lygą – Delfi). Jei NKL pakeistų savo požiūrį, dubleriai galėtų žaisti ir ten. Kiti žmonės LKF vykdomajame komitete galbūt turi savo nuomonę – išklausius visų pusių bus galima rasti konsensusą ir priimti sprendimą“, – kalbėjo LKL prezidentas.
Primename, kad LKL rungtyniauja 10 komandų, tuo metu antrajame divizione – 15 klubų.
Dėl pandemijos NKL nusprendė mėnesiu sutrumpinti pirmenybes: dviejų ratų sistema vykstantis reguliarusis sezonas baigsis jau po savaitės. NKL nugalėtojai turėtų būti vainikuoti kitą mėnesį.
