Į tvariausių pasaulio įmonių penketuką ne vienerius metus patenkančios Suomijos bendrovės „Neste“ viceprezidentė tvarumui Salla Ahonen pranešime spaudai įvardina globalius pokyčius, į kuriuos turėtų orientuotis verslas, reguliuojančios institucijos ir kiekvienas pilietis, kad atsigavus po pandemijos mūsų planetos ateitis būtų tvaresnė.
1. Verslų lenktynės neutralizuoti anglies dvideginio poveikį
Ateityje vartotojai iš visų pramonės šakų įmonių labiausiai tikėsis pastangų neutralizuoti anglies dvideginio poveikį. Jau dabar šiuos tikslus užsibrėžę verslai ateityje galės pasiektą neutralią anglies dioksido gamybą paversti savo strateginiu konkurenciniu pranašumu. Jei dels, lauks griežtėjantis reguliavimas, trumpesni terminai ir mažiau priemonių tai padaryti.
„Neste“ užsibrėžė iki 2035-ųjų pasiekti neutralią gamybą anglies dvideginio atžvilgiu. Toks tikslas įmonei, kurios veiklos pagrindas yra naftos perdirbimas, yra išties ambicingas ir jam pasiekti reikalingos didelės pastangos pakeisti verslo strategiją bei dabartinę veiklą.
Savo konkurentus kviečiame prisijungti prie šių lenktynių ir kuo greičiau neutralizuoti sukeliamą anglies dvideginio poveikį.
2. Miestai po pandemijos – orientuoti į gyventojus
Kai 2020-ųjų pavasarį koronaviruso užkratas paveikė daugiau nei pusę pasaulio gyventojų ir gatvės visame pasaulyje masiškai ištuštėjo, miestų vadovai ir įmonės turėjo sugalvoti naujus būdus, kaip saugiai teikti paslaugas, pristatyti prekes, dalintis informacija su gyventojais.
Nauja realybė įrodė, kad galime reformuoti gyvenimą miestuose greičiau ir radikaliau nei manyta anksčiau. Svarbu užtikrinti, kad pasibaigus pandemijai miestai neprarastų pažangos, kuri buvo pasiekta įgyvendinant gyventojų gerovei skirtas iniciatyvas. Toliau turi būti tęsiamas miestų planavimas pagal piliečių poreikius, gyvenimas mieste turi tapti lengvesnis, saugesnis ir sveikesnis.
3. Šiuolaikiniai ir ateities lyderiai mokomi mąstyti žiedinės ekonomikos principais
Siekiant paskatinti tvarumo plėtrą globaliu mastu, reikia iš esmės pakeisti mąstyseną. Daugiausia prie to gali prisidėti visuomenės švietimas.
Tvarumo ugdymas turėtų vykti įvairiuose mokymosi lygiuose. Pavyzdžiui, universitetų studijų programose nuo teisės iki inžinerijos ir rinkodaros turime skatinti būsimus specialistus negalvoti pasenusios linijinės ekonomikos principais, kai prekės yra gaminamos, panaudojamos ir išmetamos. Svarbu skatinti juos mąstyti pagal žiedinės ekonomikos modelį, kai visos žaliavos yra naudojamos jas kuo daugiau kartų perdirbus.
Bendrovių valdybų nariai yra pokyčių katalizatoriai, nes būtent jie suteikia įmonių vadovams įgaliojimus veikti pagal ilgalaikius tvarumo tikslus, kurie skatina žiedinę ekonomiką.
Reguliarios ir skaidrios tvarumo ataskaitos taip pat prisideda prie verslo lyderių švietimo. Pavyzdžiui, su klimatu susijusių finansinių ataskaitų darbo grupė (TCFD) kuria savanoriškas, tęstines, su klimatu susijusios finansinės rizikos ataskaitas, kurias įmonės gali naudoti teikdamos informaciją investuotojams, skolintojams, draudėjams ir kitoms suinteresuotoms šalims.
TCFD pirmininko, garsaus verslininko Michaelo R. Bloombergo teigimu, „augantis skaidrumas padidina rinkų efektyvumą ir prisideda prie pasaulio ekonomikų stabilumo ir atsparumo“.
4. Atkurta dyzelino reputacija
Pagalvojus apie dyzelino poveikį gamtai, daugeliui į galvą pirmiausia šauna „Dieselgate“ skandalas. Nuo 2015-ųjų, kai šis skandalas įvyko, praėjo jau daugiau nei penkeri metai ir šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai bei degalai yra gerokai patobulėję.
Dabartinę rinką pasiekiantys modernūs dyzeliniai varikliai atitinka naujausius standartus ir išmeta gerokai mažesnį azoto oksido (NOx) emisijų kiekį.
Senesniems dyzelinu varomiems varikliams atsirado mažiau aplinką teršiančių alternatyvų, pavyzdžiui, iš atliekų ir likučių pagamintas aukštos kokybės dyzelinas „Neste MY Renewable Diesel“, padedantis sumažinanti tiek vietos oro taršą, tiek išmetamus anglies dvideginio kiekius.
Nors iš atsinaujinančių žaliavų pagamintas dyzelinas nėra „sidabrinė kulka“ dekarbonizuoti transporto sektorių, tai neabejotinai prisideda sprendžiant klimato kaitos stabdymo galvosūkius.
5. Žaliosios investicijos – tvariems projektams
Koronaviruso pandemija suteikia mums galimybę sukurti naują tvarią realybę. Tai – išskirtinė proga pakeisti ekonomikos vystymosi kursą, todėl negalime jos praleisti.
Nepaisant to, ar tai būtų viešosios ar privačios investicijos, svarbu užtikrinti, kad valstybių globaliu mastu skiriami trilijonai dolerių, turinys prisidėti prie aplinkos apsaugos ir tuo pačiu kurti bei išlaikyti darbo vietas, iš tiesų būti skirti tvariems projektams kaip atsinaujinanti energetika ir viešasis transportas.
6. Atkurtas pasitikėjimas bendradarbiavimu
Su ekstremalia klimato kaita pasaulis šiuo metu susiduria dėl besitęsiančių konfrontacijų ir tai nėra tinkamas kelias judėti pirmyn.
Privalome skatinti skirtingų grupių bendradarbiavimą. Politikos formuotojai, nevyriausybinės organizacijos, įmonės ir mokslininkai turi kartu ieškoti tvarių sprendimų. Tai jau vyksta, pavyzdžiui, pernai Europos žaliojo atsigavimo aljanso planą pasirašė beveik 200 šalių, ministerijų ir įmonių.
Nepaisant to, kad tarptautinis bendradarbiavimas susiduria su geopolitiniais iššūkiais, privalome atkurti pasitikėjimą tarptautiniais susitarimais. Klimato kaita yra visuotinė problema ir norint ją išspręsti, visoms šalims privaloma įsipareigoti vykdyti tokias svarbiausias iniciatyvas kaip Paryžiaus klimato susitarimas ar kiti Jungtinių Tautų ir Pasaulio prekybos organizacijos susitarimai.
7. Mažesni mokesčiai už švaresnius degalus
Technologinė pažanga yra svarbi priemonė kovojant su klimato kaita, tačiau turime vengti pernelyg didelio optimizmo technologijų atžvilgiu. Pavyzdžiui, daugelis tikisi, kad ateityje visi važinėsime transporto priemonėmis, naudojančiomis elektrą ir atsinaujinantį vandenilį, o senieji vidaus degimo varikliai taps istorija. Visgi ši vizija nėra pagrįsta tuo, kaip iš tikrųjų atrodo kelių transporto sektorius.
Automobilių parkai atsinaujina pamažu, o vidaus degimo varikliai dar daug metų dominuos keliuose. Dėl šios priežasties iš atsinaujinančių žaliavų pagaminti degalai ateinančius dešimtmečius išliks viena efektyviausių priemonių dekarbonizuoti transporto sektorių.
8. Už perdirbti netinkamą plastiką – papildoma kainos dalis
Mokestis už sukeltą netvarką yra vienas efektyviausių įrankių, leidžiančių pakeisti elgesį į gerąją pusę. Štai kodėl vadinamasis „plastiko mokestis“, dėl kurio ES vadovai susitarė 2020-ųjų liepą, yra labai sveikintinas žingsnis. Nuo šių metų sausio ES valstybės narės turės sumokėti 80 euro centų Europos Sąjungai už kiekvieną neperdirbtų plastikinių pakuočių atliekų kilogramą.
Tačiau ne visas plastikas sukurtas vienodai. Pereidami prie žiedinės plastiko ekonomikos, turime masiškai mažinti pramonės paklausą neapdorotoms iškastinėms žaliavoms. Tai geriausia padaryti skatinant plastiko, pagaminto chemiškai perdirbant plastiko atliekas, ir plastiko, pagaminto iš tokių atsinaujinančių žaliavų kaip augalų biomasė, naudojimą.
Kaip įgyvendinti plastiko mokestį valstybėse narėse? Vienas iš būdų galėtų būti neversti valstybių narių mokėti už neperdirbtą plastiką, kuris jau buvo pagamintas iš chemiškai perdirbtų plastiko atliekų arba atsinaujinančių medžiagų. Tai paskatintų verslus naudoti inovatyvius plastiko perdirbimo metodus ir investuoti į jų kūrimą.
9. Naujas požiūris į inovacijas versle
Žengdami į ateitį turime suprasti, kad ne visos technologinės naujovės yra mums reikalingos inovacijos. Tiesą sakant, inovacijomis turėtume laikyti tik tas žaliąsias iniciatyvas, kurios pasaulį nukreipia tvarumo link.
Turime kurti ne daugiau produktų, kurie ilgainiui mums sukelia tik daugiau problemų, o skatinti įmones daugiau bendradarbiauti tarpusavyje bei dirbti kartu su mokslinių tyrimų įstaigomis.
Tik bendradarbiaudami galime išspręsti sudėtingiausius iššūkius, tačiau kiekviena organizacija turi būti įsitikinusi, kad daugiausia dėmesio skiria būtent tiems projektams, kurie turi didžiausią potencialą pažaboti išmetamų teršalų kiekį, o ne yra skirti pasiekti vienkartinius tikslus.
