Pirma taisyklė – atkreipti dėmesį į stresą

Prieš kelerius metus Neapolio universiteto daktaras Biagio D‘aniello drauge su komanda pristatė tyrimą, nuskambėjusį visame pasaulyje.

Mokslininkai surinko prakaito tyrimus iš dviejų skirtingų žmonių kategorijų. Pirmojoje kategorijoje esantys žmonės klausėsi atpalaiduojančios muzikos, žiūrėjo ramius filmus, o antrojoje – dalyviai žiūrėjo siaubo filmus.

Surinkti prakaito tyrimai buvo patalpinti į mažą kambarį, kuriame dalyvavo augintinio šeimininkas, nepažįstamas žmogus ir, žinoma, keturkojis.

Tyrimo eiga vyko taip: mokslininkai į patalpą atnešdavo prakaito pavyzdį ir žiūrėdavo, kaip jaučiasi augintinis. Atnešus pirmojoje kategorijoje dalyvavusių žmonių, vadinamojo „laimingo“ prakaito, pavyzdžių, augintinis imdavo džiaugtis. Mokslininkams atnešus į patalpą pavyzdį su tyrimo dalyvių, žiūrėjusių siaubo filmus, prakaitu, šunys pradėdavo elgtis neramiai, norėdavo išeiti iš patalpos.

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad norėdami laimingesnio augintinio, turime pradėti nuo savęs, nes keturkojai ne tik jaučia mūsų patiriamas emocijas ar nuotaikas, tačiau ir su jomis tapatinasi. Pavyzdžiui, jeigu šeimininkas grįžta po ilgos darbo dienos darbe ir jaučia stresą – neilgai trukus stresu „apsikrės“ ir augintinis. Taigi, formulė aiški – laimingas šeimininkas lygu laimingas augintinis.

Antra taisyklė – į senjoro mitybos racioną įtraukti maisto papildus

Remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų maisto produktų sudėties baze, 100 gramų camu camu uogų miltelių yra net 100 tūkst. procentų vitamino C rekomenduojamos paros normos. Šiuose milteliuose taip pat gausu skaidulų, kalcio bei vitamino B3. Šie komponentai skatina kolageno gamybą organizmą, kuris yra jūsų augintinio kaulų, dantų, akių, jungiamųjų audinių bei sąnarių pagrindas.

Kitas svarbus augintinio raciono papildas – omega 3, padedantis gerinti smegenų veiklą, regėjimą, širdies darbą, inkstų veiklą bei stiprinti vyresnio šuns imuninę sistemą. Ekspertų teigimu, omega 3 riebalų rūgštys gali tapti lemiamu veiksniu, gydant šunų artritą.

Trečia rekomenduojama mitybos dalis – bičių žiedadulkės. Šiame maistinių medžiagų turinčiame papilde gausu vitaminų, mineralų bei antioksidantų. Visi šie elementai padeda stiprinti augintinių medžiagų apykaitą.

Aliarmo signalas – viršsvoris

Dažnas vyresnio amžiaus augintinis susiduria su viršsvorio sukeltomis problemomis. Fizioterapeutė Julija Rusteikaitė pastebi, kad šunys senjorai turi nutukimą po įvairių traumų.

„Įvairaus amžiaus augintiniams nutukimas gali sukelti sveikatos problemų. Viena dažniausių ligų, aplankančių senjorus šunis, kenčiančius nuo nutukimo – osteoartritas. Todėl labai svarbu palaikyti optimalų šuns svorį nuo pat jauno amžiaus. Dažniausiai po įvairių traumų augintinis tampa apatiškas, mažiau juda ir palaipsniui tas svoris auga. Taip pat įtaką daro ir kastraciją, po kurios reiktų koreguoti ne maistą, bet jo normas“, – sako fizioterapeutė specialistė Julija Rusteikaitė.

Specialistė pastebi, kad net ir vyresnio amžiaus šuniui nėra vėlu atsikratyti viršsvorio. Svarbu laikytis disciplinos ir tikslo link eiti mažais žingsniais.

„Pirmiausiai pradėčiau nuo mitybos. Peržiūrėčiau visą šuns dietą, išbraukiant nereikalingus dalykus. Pavyzdžiui, grūdus, bulves, kurie ypač daro įtaką augančiam šuns svoriui. Žinoma, maisto normų negalima mažinti drastiškai, tai reikėtų daryti palaipsniui, konsultuojantis su veterinarijos mitybos specialistu. Po šių etapų jau galima įtraukti fizinį aktyvumą. Tiesa taip pat mažais žingsneliais – dažnai eiti pasivaikščioti, vėliau prijungiant ir fitneso pratimus“, – pataria fizioterapeutė J. Rusteikaitė.

Būtinas žingsnis – dresūra

Vyrauja posakis, kad seno vilko naujų triukų neišmokysi, tačiau ar tai galioja vyresnio amžiaus šunims? Gyvūnų dresuotoja Diana Makarovaitė griauna nusistovėjusius mitus ir atkreipia dėmesį, kad šunys senjorai – imlūs mokytis.

„Žmonės yra linkę tikėti, kad jeigu šuo yra senjoras, tai jų įpročių nebepakeisi. Būtent dėl to iš prieglaudų nėra imami vyresni šunys, galvojant, kad jie turi nepakeičiamų elgesio problemų. Tai yra netiesa – net patį seniausią vilką gali išmokyti naujų triukų, o nuo mažo šuns mokymo skiriasi tik pats procesas“, – pastebi gyvūnų dresuotoja D. Makarovaitė.

Gyvūnų dresuotoja atkreipia dėmesį, kad nors vyresnio amžiaus augintinių mokymosi procesas gali būti ilgesnis nei jaunesnio, tačiau iš dalies ir lengvesnis.

„Vyresnio amžiaus šuo turi didesnį savikontrolės mechanizmą – jam mažiau įtakos daro aplinkoje esantys dirgikliai ir jis gali lengviau susikoncentruoti. Pradedant senjoro dresūrą svarbu atkreipti dėmesį į oro temperatūrą. Taip pat svarbu trumpinti pamokas dėl augintinio sąnariams tenkamo krūvio. Esminis faktorius – skanukų pasirinkimas. Žinant, kad vyresnio amžiaus šunys yra linkę į nutukimą, reikėtų rinktis mažiau kalorijų turinčius skanukus arba maitinti gyvūną įprastu maistu“, – sako dresuotoja D. Makarovaitė.