Beveik metus laiko – tuščiomis kišenėmis
Visai neužilgo, kovo viduryje, skaičiuosime lygiai metus nuo pandemijos ir pirmojo karantino Lietuvoje pradžios. Tiesa, dienas teigė skaičiuojantis ir viešbučių sektorius, kuris, kaip patikino E. Šiškauskienė, taip pat greitai minės datą – metus, kaip sektorius iš valstybės nesulaukia pagalbos.
„Viešbučiai miestuose nuo kovo mėnesio jokios pagalbos iš valstybės visiškai negavo, išskyrus paskolas ir palūkanų atidėjimą verslui.
Žinote, paskolą pasiimti arba palūkanas kompensuoti, tai čia tokia pagalba... kaip ir nelabai pagalba. Viskas sukasi apie paskolas.
Situacija yra katastrofiška. Viešbučiai kol kas negavo jokių negrąžinamų subsidijų, o kol kas yra tik tai kalbos“, – sakė ji.
Paklausus, ar darbuotojams buvo mokamos darbo užmokesčio subsidijos esant prastovose, atstovė tai patvirtino, tačiau, kaip pridūrė, tai pagalba ne verslui, o žmonėms.
„Mes atstovaujame 42 tūkst. darbuotojams, už kurio kiekvieno yra šeima, paskolos, visokios kitokios situacijos“, – teigė ji.
Pasak E. Šiškauskienės, pirmoji reali pagalba, ko gero, viešbučius pasieks kartu su numatyta parama tam verslui, kurio apyvarta krito 30 proc., kuri priklausys nuo įmonės sumokėto GPM.
„Bet daugelis bus susijusios įmonės, tai ta data dar atsideda. Tai realiai kovo mėnesį bus lygiai metai, kai verslo viešbučiai negavo jokios paramos“, – sakė E. Šiškauskienė ir pridūrė, kad gal kiek lengviau išgyventi sekėsi SPA ir kurortuose esantiems viešbučiams.
„Bet ir jie buvo „pakišti“ po De minimis pagalba, tai įvyko taip, kad ta De minimis pagalba yra 200 tūkst. Eur bet kokiai įmonei 3 metams, tai valdžia paėmė ir medikų kuponus „pakišo“ po ta pagalba, tai realiai viešbučiai per 2-3 mėn. kurortuose išnaudojo tą pagalbą ir dabar nori pasidengti paskolų palūkanas, nes pratęsė tą priemonę, o jau nebegali, nes jau yra išnaudoję tuos 200 tūkst. ir dar tuo negalės pasinaudoti metus į priekį. Tai tokia ir pagalba“, – sakė atstovė.
Bendrai ji teigė, kad pagalba viešbučiams ji laikanti subsidijas, kurių verslui nereikia grąžinti.
„Aš suprantu pirmą bangą, tai visiems buvo naują, visi pasimetę, nežinojo, ką daryti, bet praėjo jau metai. Juk uždarai verslą – ruoši priemonių paketą. Uždarei dabar antrai bangai – turi pasiūlyti planą, turi būti subsidija.
Ana valdžia mums žadėjo, kad viskas suderinta su Europa, kad paleis subsidijas, bet kai atėjo dabartinė valdžia paaiškėjo, kad niekas nebuvo suderinta ir joks žingsnis nepadarytas, o buvo tik tuščios rinkiminės kalbos.
Juk net pensininkai gavo pinigus, bet matome, kad pinigai tiesiog buvo ištaškyti ir padarytas rinkiminis šou, o verslui, kuris moka mokesčius ir išlaikytų tuos pačius pensininkus, tai metus laiko mes sėdime be nieko“, – teigė E. Šiškauskienė.
Viešbučių vadovai: kiek dar galime skolintis?
Viešbučių tinklo „Centrum hotels“ vadovas Artūras Vainora, kuriam priklauso tokie viešbučiai kaip „Gratis“, „Ratonda“ ir „Artis“, reakcijai pasakojo du viešbučius uždaręs dar kovo 16 dieną, tik prasidėjus karantinui, tačiau iki šiandien iš valstybės negrąžinamų subsidijų negavęs, o tik pats prisiėmęs paskolų.
„Situacija tokia, kad negrąžinamos subsidijos mes nesame gavę. Yra atidėti mokesčiai, kuriuos reikės sumokėti ir gavome lengvatinę paskolą, kurią reikės grąžinti, o ir subsidijos už darbuotojus vėluoja.
Mano nuomonė tokia, kad parama verslui turėtų būti labiau diferencijuota, nes buvo verslai, kurie gavo ir pasinaudojo parama, tačiau po pirmo karantino „atšoko“ ir sėkmingai augino apyvartą ir dar gavo didžiules paramos sumas. O yra verslų, kurie krito labai, kaip ir mes, kurie laukia, kada ta pandemija baigsis.
Pavyzdžiui, su verslo viešbučiais situacija žiauri, o tuo tarpu SPA, kurortinių miestų viešbučiai vasarą turėjo rekordiškai gerą.
Tai turėtų viskas būti diferencijuojama ir vertinama pagal įmonės kritimo dydį ir kad subsidijos būtų laipsniškos. Tarkime, kad jei nukrito apyvarta 50 proc. – vienokia parama, jei 70 proc. – kitokia, bet subsidijos turėtų būti negrąžinamos“, – aiškino jis.
Bendrai verslininkas teigė nebesuprantantis, kiek dar bus galima skolintis.
„Juk vis tiek reikės grąžinti. Dabar niekas neskaičiuoja, ima paskolas palaikyti likvidumui, išlaikyti darbuotojus, sumokėti komunalinius.
Situacija tikrai katastrofiška, tačiau, reikia tikėtis, kad ji pasikeis. Reikia tikėtis, kad šiais metais bus įvykdyta vakcinacija, vasaros viduryje gal bus gautas kažkoks imunitetas, tai noriu tikėti, kad turizmas atsigaus labai greitai.
Tikimės, kad rudenį mes jau turėsime 50 proc. buvusios apyvartos, o sugrįžti į 2019 m. turėtume 2022 metais, po Velykų“, – sakė jis.
Redakcija taip pat susisiekė ir su „Amberton“ viešbučių tinklo generaliniu direktoriumi Tadu Matjošaičiu.
Jis teigė, kad vienintelė parama, kuri šiandien yra gaunama, yra darbuotojų subsidijų apmokėjimas.
„Jeigu darbuotojas yra prastovose, valstybė jas kompensuoja. Tai – vienintelis dalykas. Mes netgi nesame gavę paskolų palūkanų atidėjimo, iki šiol mokame palūkanas, nes mus valstybė pripažino, kaip stambų verslą dėl darbuotojų skaičiaus, nes esame tinklas ir turime kelis viešbučius“, – tikino jis ir sakė besidžiaugiantis, kad bankas bent sutiko nukelti įmokų mokėjimus.
„Kaip mes išgyvename? Tai daug darbuotojų prastovose, paliktas dirbti tik minimalus kiekis, žmonių kažkiek atvažiuoja. Klaipėdoje mūsų viešbutis yra multifunkcinis, dalį pajamų gauname iš patalpų nuomos. Tai taip ir gyvename, prie visko priprantama, bet tikriausiai ilgai taip neišgyvensime“, – teigė direktorius.
Pasak jo, paskolos tegu lieka paskolomis, tačiau jas reikės grąžinti.
„Tikrai nemanau, kad viešbučių sektorius greitai atsigaus. Tai įvyks ne šiais ir ne kitais metais, galbūt 2023-aisisias. Bet net nežinau, ar tie žmonės vėl keliaus, nes per tiek laiko keičiasi ir jų įpročiai, tuo labiau, verslas įprato bendrauti nuotoliniu būdu“, – svarstė T. Matjošaitis.
Ministerija: dedame pastangas
„Delfi“ komentaro kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją.
„Ekonomikos ir inovacijų ministerija supranta, kokioje sudėtingoje padėtyje yra jau antrąją COVID-19 bangą išgyvenantis turizmo sektorius, todėl deda ypatingas pastangas, kad padėtų šiam sektoriui.
Dauguma nukentėjusių verslų gali naudotis tik bendromis pagalbos priemonėmis, tuo tarpu turizmo sektorius, tame tarpe ir viešbučiai, gali naudotis tiek bendromis priemonėmis (mokesčių atidėjimai, prastovos, subsidijos ir pan.), tiek ir išskirtinai jiems skirtomis“, – buvo teigiama gautame atsakyme.
Pasak ministerijos, lengvatines paskolas viešbučiai, kaip ir kelionių organizatoriai bei restoranai, gali gauti labai geromis sąlygomis – paskolai iki 1 mln. eurų neprašoma užstato, kai, palyginimui, Latvijoje riba yra tik 150 tūkst. eurų.
„Paskolos leidžia kelionių organizatoriams atsiskaityti su turistais dėl neįvykusių kelionių, o viešbučiams ir restoranams – padengti būtinąsias išlaidas“, – teigė ministerijos atstovai.
Iš viso turizmo sektoriui padėti skirta beveik 32 mln. eurų pagalbos.
„Be to, jau veikia pirmasis pagalbos verslui paketas, pagal kurį verslas, patyręs 30 proc. kritimą ir daugiau, gali teikti paraiškas subsidijoms ir paskoloms gauti. Tam skirta 180 mln. eurų. Pirmosios subsidijos verslui jau paskirstytos, praėjus tik savaitei nuo šios priemonės veikimo pradžios.
Antrasis pagalbos verslui paketas, kuriame taip pat numatoma pagalba labiausiai nukentėjusiems verslams, jau buvo pristatytas socialiniams partneriams, dabar laukiame jų pastabų. Numatoma, kad šis paketas sieks 150 mln. eurų.“, – teigė ministerija.
Sudėjus kompensacijas už prastovas ir šias pagalbos priemones, verslui padėti iš viso bus skirta apie pusę milijardo eurų.
