Trečiadienį išplatintoje informacijoje, Konkurencijos taryba teigia, kad apie konkurencijos ribojimų per karantiną proporcingumą sprendžią ir vertina pati Vyriausybė.
„Konkurencijos taryba, sulaukianti kreipimųsi dėl nevienodų verslo sąlygų per karantiną, nurodo negalinti vertinti, ar Vyriausybės sprendimu nustatyti konkurencijos ribojimai yra proporcingi, siekiant saugoti gyventojų sveikatą, – teigiama institucijos komentare. – Konkurencijos taryba konstatuoja, kad institucijai, kaip konkurencijos politikos vykdytojai, Konkurencijos įstatymas nesuteikia kompetencijos vertinti Vyriausybės priimtų teisės aktų, tarp jų ir nutarimo, kuriuo buvo paskelbtos karantino Lietuvoje sąlygos, teisėtumo. Taigi, Konkurencijos taryba negali nuspręsti, ar per karantiną nustatytas konkurencijos ribojimas yra proporcingas, nes tai vertinant būtina atsižvelgti į siekį saugoti gyventojų sveikatą ir kitus interesus, o to vertinti Konkurencijos taryba neturi duomenų ir kompetencijos“.
Tarp besikreipusių į Konkurencijos tarybą ir Lietuvos darbdavių konfederacija. Jos vadovas Danas Arlauskas portalui Delfi teigė, kad toks atsakymas iš institucijos nuvylė.
„Esu labai nusivylęs tokia pozicija, nes mes labai konkrečiai teiravomės ne apskritai dėl Vyriausybės nutarimo, o dėl to, kodėl tokiu laikotarpiu vieniems leidžiama pardavinėti ir maisto produktus, ir ne pirmojo būtinumo prekes, o kitiems reikia būti užsidarius. Ypač tai buvo matoma prieš Kalėdas, kai prekybos tinklai prekiavo rogutėmis, eglutėmis, ir viskuo kitu. Kai kurios parduotuvės net neprimena maisto prekių parduotuvių, nes kai įeini, atsiduri tarp batų, sąsiuvinių, o tik vėliau prieini prie maisto“, – kalbėjo jis.
Verslas niekada neleis, kad jį pasmaugtų
D. Arlausko teigimu, verslas ieško teisingumo, kodėl nebuvo galima pasirinkti varianto, kokį nusprendė įgyvendinti Latvija, kai maisto prekių parduotuvės privalėjo užtverti nebūtinųjų prekių skyrius.
„Mums norisi teisingumo. Ne viskas, kas teisėta, yra teisinga. Vyriausybės nutarimas teisėtas, bet jis nėra teisingas. O visuomenėje daugiausia įtampos ir kyla ne dėl to, kiek teisės aktai teisėti, bet kiek jie teisingi ir ar kažkam nesudaro išskirtinių sąlygų“, – savo nuomone dalijosi konfederacijos atstovas.
Vertindamas Konkurencijos tarybos atsakymą į užklausą, D. Arlauskas jį įvardijo kaip „biurokratinės manipuliacijos šedevrą“.
„Kur viskas supinta, sumaišyta, prisidengiama žmonių sveikata. Mes nesakome, kad dėl verslo turi kentėti žmonių sveikata. Mes klausimą formuluojame taip, kad iš dviejų blogių visada reikia rinktis mažesnį: mes klausiame, kaip bus su verslu, kuris pateko į nesąžiningos konkurencijos pinkles, – tęsė pašnekovas. – Mane asmeniškai žeidžia toks atsakymas. Jei Konkurencijos taryba turėtų aistros dirbti, tai sakytų, kad nori nagrinėti visus teisės aktus, ne tik įstatymus, ir žiūrėtų, ar jie nepažeidžia sveikos konkurencijos“.
Darbdavių konfederacijos vadovas teigė, kad šiuo metu kaip tik tarsis su teisininkais, ką daryti toliau.
„Verslas niekada neleis, kad jį pasmaugtų ir bus aktyvus, todėl eis iki galo. Mes įvertinsime situaciją ir žiūrėsime, ką daryti toliau. Bet tai, kad kažką darysime, – faktas“, – konstatavo jis, pridėdamas, kad karantino pasekmės verslui ne tik trumpalaikės, bet ir keičiančios vartotojų įpročius, kai vartotojai, įpratę didžiąją dalį prekių pirkti prekybos tinklų parduotuvėse atsidarius smulkesnėms parduotuvėms į jas grįš vangiau.
Ne tik Lietuvos problema
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad Lietuvoje susidariusi situacija dėl ekonominės veiklos ribojimų karantino metu nėra išskirtinė – su tuo susiduria visos valstybės ir kol kas precedento nėra, pagal kurį būtų galima rasti vieną geriausią sprendimą.
„Dažniausiai maisto prekėms prekiaujančioms įmonėms yra leidžiama prekiauti ne maisto prekėmis, tačiau kai kurios šalys, kaip Latvija, neleidžia“, – komentavo jis.
Visgi, pasak ekonomisto, situacija keičiasi ir dėl karantino trukmės: „Didžiausias iššūkis yra tas, kad karantinas iki šiol būdavo tik trumpalaikė priemonė, kuri yra kraštutinė ir jos imamasi tik tais atvejais, kai neįmanoma suvaldyti pandemijos plitimo. Kadangi šį rudenį-žiemą tai tapo ilgalaike problema, tai atitinkamai daugėja ir verslo nepasitenkinimo“.
Kaip pastebėjo Ž. Mauricas, kaip tik šiuo metu laukiama balsavimo Šveicarijoje, kur gyventojai pasisakys, ar Vyriausybė turi galios įvesti vienus ar kitus ribojimus verslui.
„Čia ir yra didžiausias iššūkis: priemonės, kurios istoriškai galėjo būti taikomos tik labai trumpai ir ribotą laiką, dabar kai kuriose šalyse taikomos ilgai, todėl tai ir sukuria neapibrėžtumą“, – pridėjo jis.
Didėja atotrūkis tarp stambaus ir smulkaus verslo
Ekonomistas pritarė ir D. Arlausko išsakytai pozicijai, kad ilgalaikis karantinas turi įtakos ne tik tam tikro verslo pajamų praradimui draudimų metu, bet ir grasia ilgalaikėmis pasekmėmis.
„Apie tai, kad užsitęsus karantinui ir ribojimams, gali pasikeisti vartotojų įpročiai, kalbama visame pasaulyje. Būtent tai ir kelia problemų šioje krizėje: didėja ir dar labiau ateityje didės atotrūkis tarp stambaus ir smulkaus verslo“.
Kaip pastebi ekonomistas, stambus verslas yra tiek finansiškai pajėgesnis atlaikyti krizę, tiek turi daugiau galimybių investuoti į nuotolinę prekybą. Be to, ir patys suvaržymai labiau paliečia smulkųjį verslą.
„O tokiu būdu didieji prekybos tinklai įgauna konkurencinį pranašumą. Todėl valstybės ir kalba apie papildomas paramas smulkiajam verslui arba kuo greitesnį veiklos atlaisvinimą“, – įžvelgė pašnekovas.
