„Brangūs paaugliai, ar mėgstate mokyklą? Vis dėlto ne – nereikia atsakyti! Ir taip juk aišku: greičiausiai manote, kad mokykla – apmaudi priedermė, su kuria tenka taikstytis. Jūs noriai leidžiate laiką socialiniuose tinkluose ir su malonumu žiūrite serialus. Žinoma, kartais jus gali suvilioti ir naudos duodanti veikla, jeigu tik ji nėra susijusi su mokykla.
Mokytojus veikiausiai laikote pernelyg reikliais ir ne visada sąžiningais. Daugelis, matyt, norėtų pastatyti juos į vietą ir įrodyti savo teisumą.
Atskleisiu paslaptį: mes, mokytojai, ir taip labai dažnai dvejojame priimdami sprendimus. Vargu ar patikėsite, bet mokytojai ilgokai svarsto, kokį pažymį parašyti, kad jis, viena vertus, objektyviai atspindėtų mokinio žinių lygį ir, kita vertus, motyvuotų, didintų norą stengtis. Mokytojai nerimauja, galvodami apie tai, ar pavyks jums sėkmingai atlikti su išeita medžiaga susijusias užduotis, ar jus domina dėstomas dalykas, ar jums patinka pamokos ir kaip sutariate su bendraamžiais.
Tereikia mandagiai kreiptis į mokytoją – paklausti, kaip galėtumėte išsitaisyti prastą pažymį, kaip parodyti, kad išmokote temą, – ir mokytojas kaipmat jums pagelbės. Jis mielu noru parašys aukštesnį balą, nes mokytojas džiaugiasi, kai mokymasis teikia mokiniui malonumą.
Aišku, džiuginti mokytojus nėra jūsų užduotis, na, o išgirdę apie mokymosi teikiamą malonumą galbūt tik nusijuoksite – koks neva gali būti malonumas užsiimant tuo, kas mirtinai nuobodu?
Jei būtent taip ir manote, turbūt nustebsite, kai pasakysiu, kad nemažai suaugusiųjų už galimybę mokytis nemenkų sumų nepagaili. Jie užsirašo į seminarus, lanko paskaitas, vyksta į stažuotes ir godžiai savinasi žinias. Jie džiaugėsi galėdami sėdėti suole, užuot dirbę. Tiktai sulaukę brandaus amžiaus žmonės ima ilgėtis mokyklos laikų, kai viskas, jo iš jų buvo reikalaujama, – tai gerai mokytis. Kai nereikėjo kurti jokio visuotinio gėrio arba rūpintis buitimi. Tad mėgaukitės akimirka, brangūs paaugliai, mėgaukitės akimirka!
Kai baigsite mokyklą, visiems laikams neteksite galimybės sužinoti teik daug naujo!
Į mokyklą privalote žvelgti ne kaip į katorgą, o kaip į vieną nuostabiausių vietų. Kai pati buvau mokinė, tangentus ir integralus, kalbos taisykles ir fizikos užduotis, Avogadro ir kitus dėsnius laikiau ypač neįdomiais ir nuobodžiais. Svajojau, kaip tapusi suaugusia galėsiu pasidomėti tuo, kas mane traukia, ir tikrai daug sužinosiu. Deja, nutiko kaip tik priešingai.
Viskas, ką sužinome, palaipsniui išgaruoja iš galvos, todėl erudicija tolydžio mąžta. Štai kodėl labai dažnai pats protingiausias žmogus būna tą akimirką, kai gauna mokyklos baigimo atestatą. O dabar patys pagalvokite: jei taip tikrai yra, ar esate patenkinti savo asmeniniu protingumo rekordu? Gera žinia ta, kad kuo protingesni esate dabar, tuo protingesniais galite tapti. Taip yra todėl, kad jūs jau žinote, KAIP tai padaryti, o protas yra tiesiog sutvertas priimti naujas žinias.
Gal ir nepatikėsite, tačiau galimybė mokytis – tai vienas iš lengviausiai pasiekiamų malonumų, o tie dalykai, kuriuos paprastai laikome pramogomis, – kur kas nuobodesni. Liūdna, bet gali būti, kad po mokyklos niekada gyvenime nebeturėsite progos taip priartėti prie mokslo.
Taip, mokyklos programa nesuteiks visų įmanomų žinių, tačiau pagal ją mokydamiesi tapsite išmintingesni ir labiau apsišvietę nei bendraamžiai iš praeities laikų. Universitete turėsite galimybę gilinti žinias ir tobulinti įgūdžius, bet jau tik vienoje konkrečioje srityje.
Jei pasirinksite teisininko, ekonomisto arba politologo profesiją, vadinasi, mokykla jums taip ir liks vienintele vieta, kurioje teko pasidarbuoti prie mikroskopo, pačiupinėti mėgintuvėlius ar paeksperimentuoti jungiant elektros grandinę. Taip, dabar jūs visa tai laikote nuobodžia rutina, bet kai pasieksite brandą, šitie dalykai nutols ir taps nebeprieinami.
Mokyklos suole turite neįkainojamą galimybę prisiliesti prie mokslo ir į jį pasigilinti. Gali nutikti ir taip, kad mokslas taps jūsų gyvenimo keliu. Tokiu atveju turėtumėte rimtai vertinti literatūros ir istorijos pamokas. Gerai istoriją išmanančių žmonių nėra ypač daug, tačiau istorijos spragos neišvengiamai kenkia tiek žmogaus įvaizdžiui, tiek jo supratimui. Istorijos neišmanymas neleidžia objektyviai suvokti pasaulio, kuriame gyvename, ir suprasti, kaip jis tapo toks, koks tapo.
Dabar apie literatūrą. Ak, jei gebėtumėte pajusti tikrąjį klasikos skonį! Tada galėtumėte tuojau pat atskirti geras knygas nuo beverčių. Tik gali būti, kad jūsų nuomonė niekada taip nedomins aplinkinių kaip mokykloje.
Atminkite, kad tai, ką skaitote, padaro įtaką jūsų mintims. Turite laisvę rinktis – mąstyti plačiomis sąvokomis, ar tik paviršutiniškai. Juk būna, kad per literatūros pamoką mokytojas paklausia, tarkim, kas svarbiau – tai, ką jaučia širdis, ar tai, ką kalba protas, arba ar charakterių skirtumai trukdo bičiulystei? Štai matote – jūs jau mokykloje, nė patys neįtardami, mokotės atsakinėti į tokius klausimus, kurie ir suaugusiems žmonėms atrodo sudėtingi.
Pabaigai – apie tris „Ne“.
1. Neklijuokite sau tiksliuko arba humanitaro etiketės. Vidurinio ugdymo institucijoje jūs, šiaip ar taip, neįgysite specifinio išsilavinimo. Mokykloje suteikiamos žinios pildo bendro išsilavinimo bagažą, suteikia galimybę tapti visapusiška asmenybe.
2. Nenusirašinėkite. Mokytojas visada supranta, ar užduotį atlikote savarankiškai, tiktai nebūtinai šitai pasako – kartais net mokytojai pavargsta už jus kovoti.
3. Nebijokite prastų pažymių už klaidas – jie daug vertingesni nei puikus įvertinimas nusirašius.
Mes, mokytojai, galime pykti, bartis ar apgailestauti, tačiau tikrai nesugebėsime išmokyti jūsų mokytis, jei jūs nebūsite geranoriški."
