Užsikrėtimo rodikliai dar yra per aukšti, o sveikatos sistemos vis dar smarkiai apkrautos, sakė PSO padalinio Europoje direktorius Hansas Klugė. Jis pabrėžė, kad per anksti atsipalaiduoti.
Kad mažėtų užsikrėtimų skaičius, anot H. Klugės, reikalingos ilgalaikės ir nuoseklios pastangos. „Mes išmokome sunkias pamokas – greitas atidarymas ir uždarymas ir vėl atidarymas yra bloga strategija, – kalbėjo jis. – Turime būti kantrūs. Reikės laiko vakcinacijai“.
Viršijo 100 mln.
Pasaulyje patvirtintų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius antradienį viršijo 100 mln., rodo Johnso Hopkinso universiteto duomenys.
Trečiadienį 8 val. Lietuvos laiku Baltimorėje įsikūrusio universiteto duomenys rodė, kad pasaulyje nustatyti mažiausiai 100 270 535 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, iš jų 2 157 349 žmonės mirė.
Jungtinių Valstijų, labiausiai pandemijos paveiktos šalies, naujasis prezidentas Joe Bidenas pažadėjo smarkiai suaktyvinti stringančią skiepijimo programą.
Bendras patvirtintų užsikrėtimo atvejų skaičius, paremtas nacionalinių sveikatos apsaugos tarnybų duomenimis, atspindi tik dalį tikrojo koronaviruso išplitimo tarp pasaulio gyventojų.
Jungtinėse Valstijose praeitą savaitę buvo peržengta 25 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų riba.
Tuo metu Jungtinėje Karalystėje buvo viršyta 100 mln. patvirtintų COVID-19 atvejų riba. Kitos Europos šalys stengiasi varžyti judėjimą per savo sienas, tikėdamosi sulėtinti naujų, užkrečiamesnių koronaviruso atmainų plitimą.
Britanijos premjeras Borisas Johnsonas sakė, kad „sunku apskaičiuoti“ šalies šeimų patiriamas netektis, Jungtinei Karalystei tapus pirmąją Europos valstybe, kurioje koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirties atvejų bendras skaičius viršijo 100 000.
Vis dėlto jis sakė, kad Britanijos vyriausybė, kritikuota dėl pirminio atsako į epidemiją, „padarė viską, ką galėjo, kad sumažintų kančias ir gyvybių netektis“.
„Drastiškos priemonės“
JK buvo sunku atremti didelę trečią koronaviruso bangą, dėl kurios kaltinamas prieš Kalėdas šioje šalyje atsiradęs naujos atmainos virusas, jau išplitęs į dešimtis valstybių visame pasaulyje.
Kaimyninė Airija antradienį paskelbė, kad pirmą kartą įves privalomą keliautojų karantiną ir iki kovo 5-osios pratęs savo trečią nacionalinį karantiną.
Tarp kitų Europos valstybių, norinčių sustiprinti sienų kontrolę, yra Vokietija, kuri nurodė svarstanti galimybes beveik visiškai sustabdyti skrydžius į savo teritoriją.
„Daugybės viruso mutacijų pavojus verčia mus svarstyti drastiškas priemones“, – laikraščiui „Bild“ sakė vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis.
Tuo metu Islandija pradėjo išdavinėti vakcinacijos sertifikatus, kad jau gavusiems dvi skiepo dozes būtų lengviau keliauti.
Naujų priemonių imamasi augant pykčiui dėl sunkių suvaržymų. Nyderlandus po šeštadienį įvestos komendanto valandos kasnakt krečia riaušės, kurios yra didžiausi neramumai šalyje per pastaruosius keturis dešimtmečius.
Nyderlandų policija jau areštavo daugiau kaip 400 žmonių, bet vyriausybė pareiškė, kad nenusileis.
„Niekas nekapituliuoja prieš žmones, kurie daužo parduotuvių vitrinas“, – sakė finansų ministras Wopke Hoekstra ir riaušininkus pavadino niekšais.
Izraelio policija taip pat susirėmė su protestuotojais ir areštavo 14 žmonių po žydų ultraortodoksų demonstracijos prieš karantino priemones.
Visame pasaulyje jau užregistravus daugiau kaip 2,1 mln. mirties nuo COVID-19 atvejų, tikimasi, kad pažaboti pandemiją padės skiepai, tačiau šalys vis labiau kivirčijasi dėl vakcinų prieinamumo.
Didelė įtampa kilo tarp Europos Sąjungos ir farmacijos kompanijų dėl vėluojančio pristatymo.
„Europa investavo milijardus, kad padėtų sukurti pirmąsias pasaulyje vakcinas nuo COVID-19, – virtualiam Pasaulio ekonomikos forumui sakė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. – Dabar kompanijos privalo tesėti [pažadus]. Jos privalo gerbti savo įsipareigojimus.“
