Pirmadienį konferencijoje sveikatos apsaugos ministras paminėjo, kad pirmieji atlaisvinimai verslui galimi vasario antroje pusėje ar pabaigoje, tačiau sporto sektorius tarp pirmųjų yra neminimas. Geresnių žinių galima tikėtis kovo mėnesiui. Kovo 1 dieną būtų svarstoma dėl galerijų ir muziejų atidarymo, treniruočių su vienu treneriu leidimo, pirmadienį informavo Arūnas Dulkys.
Laidoje „Piniginiai reikalai“ su verslo asociacijų atstovais kalbėtasi, kas galėtų atnaujinti veiklą ir, kaip ją vykdyti. Lietuvos sveikatingumo ir sporto klubų asociacijos valdybos narys Vidmantas Šiugždinis pabrėžė, kad reikėtų atsižvelgti į kontaktų atsekamumą – būtent tai sporto klubai ir galėtų užtikrinti.
„Jei visi kontaktai būtų idealiai atsekami, tai niekas nebijotų ir nereikėtų viso verslo uždaryti, segmentiškai uždaryti, arba veikti labai tikslinėms kažkokioms auditorijų grupėms. Sporto klubuose, pavyzdžiui, kontaktai yra idealiai atsekami, kiekvienas lankytojas užregistruojamas. Kiekvieną sekundę žinoma kiek tiksliai ir kurie žmonės yra kartu. Galima net per kameras pasižiūrėti ir nustatyti, ar yra kontaktas.
Kitas aspektas, turbūt sporto klubai yra vieni labiausiai nukentėjusių, nes jų apyvartos smuko daugiau nei 90 proc. Kalbame apie 90-100 proc. smukimą. Tas sektorius neišgyvens, jei nebus kokio antro pagalbos paketo. O šiuo metu matome, kad ir pirmasis pagalbos paketas startuoja truputį sunkiai, buksuodamas. Ne savarankiškoms įmonėms kol kas iš viso nepasileido ir dar nežada artimiausiu metu, vis vėlina tą datą.
Sakyčiau, kad reikia antro pagalbos paketo labiausiai nukentėjusiems verslams, reikia diferencijuoti ir pradėti galvoti, kaip kontroliuoti veiklą – nesvarbu ar prekybininkai, ar viešbučiai, ar sporto klubai, kaip sugebėsime suvaldyti šitą situaciją, kai ji užsitęs pusę metų, devynis mėnesius ar metus. Veikti mes vis tiek turėsime išmokti saugiai. Mūsų nuomone, svarbu pradėti kalbėti apie saugią veiklą, kaip tai reglamentuojama ir kaip visi prie to prisideda“, – laidoje teigė V. Šiugždinis.
Tiesa, jis pritaria, kad nereikėtų skubėti atnaujinant veiklą sporto sektoriuje.
„Kai kalbame apie saugų atsidarymą nesakome, kad tai turi įvykti vasario pirmą, bet tada kai epidemiologinė situacija bus nurimusi. Bet klausimas, ar verta 200, gal reikia 500 atvejų. Svarbiausia, kaip tie verslai saugiai galėtų veikti“, – nurodė jis.
Kalbant apie tai, kokią pirmiausią veiklą galėtų atnaujinti sporto klubai ir centrai, pašnekovas įvardijo individualų sportą be trenerio.
„Net ne tai, kad individuali treniruotė su treneriu, bet žmogus pats asmeniškai treniruojasi. Sportuoti lauke ir šiuo metu galima pavieniams žmonėms, mažai kas turi motyvacijos, įgūdžių ir įrangos. Buvimas ir aplinka sporto klubuose tiesiog žmonėms padeda tai daryti sistemingai. Sakyčiau, kad dabar svarbiausia pradėti dialogą valstybės institucijoms ir atsižvelgti į sporto klubus kaip į visuomenės sveikatos stiprinimo įrankį.
Galima įjungti sporto klubus į sveikatos atstatymą po karantino – tiek fizine, tiek emocine žmonių persirgusių programa, vėliau reabilitaciją sporto klubuose galima taip daryti. Priemonių yra labai įvairų, jei tik valstybė norės, verslas yra pasiruošęs dalyvauti tame aktyviai, tik tiek dabar viskas yra ant ribos. Kiek tai laiko tęsis, jei nėra kažkokios šviesos tunelio gale, daug verslininkų tiesiog galvoja, ar jiems beverta laikytis. Reikia skubiai paramos priemonių ir kažkokio plano saugiam atsidarymui“, – įsitikinęs V. Šiugždinis.
