„Oficialu Šiandien Klaipėdos apygardos prokuratūra AB „Grigeo Klaipėda“ įteikė Aplinkos apsaugos departamento parengtą ir patikslintą 48 mln. Eur civilinį ieškinį dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Tik priminsiu, kad pirminio 2020 m. kovo mėn. civilinio ieškinio suma siekė 3,9 mln. Eur“, – feisbuke pranešė Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė.
„Žala apskaičiuota griežtai vadovaujantis ikiteisminiame tyrime surinktais ir pateiktais duomenimis ir dokumentais. Visiškai atmetėme emocijas – svarbiausia teisės raidė, nes byla, neabejoju, bus precedentas.
Neslėpsiu, suvaldyti emocijas buvo išties sunku. Tiesiog aplinkai padarytą žalą visada sunku skaičiuoti, lyg tie milijonai sugrąžintų tai, kas prarasta. Įstatyme viskas paprasta, elementaru: žalą aplinkai padariusieji privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei – iki pirminės, tokios, kokia buvo, ir atlyginti visus nuostolius. Realybė kitokia. Laukia teisminiai procesai“, – rašė O. Vėbrienė.
Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė BNS sakė, kad ieškinys pateiktas prokuratūros atliekamam ikiteisminiam tyrimui, kurio medžiaga bus perduodama teismui.
„Jie pareiškė ieškinį, kurį perduosime teismui ir jis bus nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla“, – BNS sakė prokurorė.
Kada byla bus perduota teismui, ji kol kas negalėjo pasakyti.
„Aplinkos apsaugos departamentui ši byla yra tam tikras lūžio taškas. Kartu tai – ir akivaizdus priekaištas, ir įrodymas, kad pokyčiai ateina, net jeigu juos stengiesi aplenkti“, – teigė O. Vėbrienė.
„Delfi“ bandė susisiekti su „Grigeo“ vadovu Gintautu Pangoniu, tačiau šis telefono nekėlė.
„Grigeo Klaipėdą“ ieškinys nustebino
„Esame nustebę dėl šiandien gauto Aplinkos apsaugos departamento civilinio ieškinio „Grigeo Klaipėdos“ atžvilgiu dėl aplinkai padarytos turtinės žalos atlyginimo. Išanalizavę gautą dokumentą pasigendame argumentacijos, kuo remiantis buvo apskaičiuota tokia suma.
Dokumente nėra informacijos, kaip buvo nustatyta žala, padaryta Kuršių marioms, ar buvo pakenkta florai ir faunai, vandens būklei. Turime tik įvardintą skaičių, kuris paskaičiuotas pagal seną Aplinkos ministro dar 2002 metais patvirtintą metodiką. Nėra pagrįsta, kaip buvo paskaičiuota žala ir kiek ji atitinka realią situaciją. Atsižvelgiant į visa tai, šiuo momentu yra sudėtinga plačiau komentuoti ir vertinti pateiktus skaičius“, – sako „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Komentare žiniasklaidai toliau teigiama, kad yra suprantama, jog tyrimą sunkina tai, kad nėra duomenų, kokie tikrieji kiekiai nepilnai išvalytų nuotekų pateko į Kuršių marias.
„Todėl, esant tokiai neapibrėžtai situacijai ir vertinant žalą gamtai, reikia remtis objektyviais duomenimis ir skaičiavimais, kaip tai ir numato visoms Bendrijos narėms privaloma Europos Parlamento priimta Direktyva 2004/35/EB, ką ir padarė nepriklausomi užsienio ekspertai iš „TIG Environmental“. Jų parengtą ataskaitą bei siūlymus dėl aplinkos atkūrimo priemonių esame pateikę Aplinkos apsaugos departamentui dar praėjusių metų lapkričio mėnesį, tačiau iš departamento negavome jokio atsakymo.
Atliekant poveikio aplinkai tyrimą bei atkūrimo priemonių plano rengimą buvo remiamasi Aplinkos apsaugos agentūros, „Klaipėdos vandens“, Klaipėdos jūrų uosto direkcijos monitoringų, Klaipėdos universiteto atliktų Kuršių marių būklės tyrimų, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų rezultatais. Atkreipsiu dėmesį, kad įvertinus visus šiuos viešai prieinamus duomenis nepriklausomi užsienio ekspertai padarė išvadą, jog „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų paveiktas Kuršių marių plotas turėjo būti ribotas, o poveikis žuvims bei zooplanktonui nepadarytas“, – komentuoja T. Eikinas.
„Delfi“ primena, kad 2021 m. sausio 7 dieną, metai po įvykio, Klaipėdos apygardos prokuratūra skelbė, jog žala gamtai gali siekti apie 1-5 mln. eurų. Iki galo, kokia išties padaryta žala gamtai, tuomet dar nebuvo tvirtai įvardijama, mat įmonės pasamdytų ekspertų išvados nesutapo su prokuratūros tyrimo duomenimis.
„Žala iki šios dienos yra apskaičiuota, tačiau mes jos dar negalime įvardyti, nes įmonė samdosi ekspertus, šie nurodė, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip. Nenorime to atskleisti dabar, nes manome, kad dėl to turi pasisakyti teismas“, – sakė tyrimą kuruojanti prokurorė Gina Skersinskytė.
Jos teigimu, kurie įtariamieji keliaus į teismą ir ar tarp jų bus pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, paaiškės bylą perdavus teismui. Įtariamųjų iš viso yra devyni – aštuoni fiziniai asmenys ir „Grigeo Klaipėda“.
Anksčiau skelbta, kad tarp įtariamųjų yra ir G. Pangonis bei „Grigeo Klaipėdos“ vadovas Tomas Eikinas, dirbantis nuo 2019-ųjų gruodžio.
Tyrimas buvo pradėtas ir dėl žalos gamtai, ir dėl didelio kiekio dokumentų klastojimo.
„Grigeo Klaipėdos“ tarša į viešumą iškilo pernai sausį – tuomet prokurorai pradėjo tyrimą dėl Kuršių marių taršos nevalytomis nuotekomis. „Delfi“ primena, kad tyrimui itin reikšminga krata buvo atlikta praėjusių metų sausio 7-osios naktį.
Kratą naktį atliko 25 policijos pareigūnai. Kiek metų tęsėsi tokia gamtos tarša, tyrėjai sako negalintys pasakyti, tik įvardija, kad tai vyko tikrai ne vieną dieną. Tyrėjų nuomone, įranga buvo tyčia sumontuota taip, kad valymo įrenginius dalis nuotekų apeitų ir, patekusios į „Klaipėdos vandenų“ vamzdynus, ties Dumpiais ištekėtų į Kuršių marias.
