Istorija sena
Ne vienerius metus besitęsiančio konflikto dėl benamių kačių V. Kudirkos gatvėje pradžios greičiausiai niekas nebepamena, tačiau jo priežastys aiškios.
Dar tuomet, kai šiojo gatvėje savivaldybė nebuvo paženklinusi bešeimininkių gyvūnų šėryklos, vietos gyventojai dėl kačių jau galando karo kirvius.
Dalį žmonių piktina, kad nepaisoma higienos, nes kačių ekskrementų ir blusų rasi net vaikų žaidimų aikštelėse. Be to, kates prižiūrinčios moterys jas šėrė ten, kur šias atrasdavo – prie laiptinių, po balkonais, rūsiuose.
Kad gyvūnai nešaltų, po tais pačiais balkonais ir kitur dėjo skudurus, rentė savadarbius namelius.
Kačių daugėjo, kartu didėjo ir tarša, daugėjo ir nepatenkintų gyventojų skundų.
Savivaldybė pabandė rasti kompromisą ir prieš trejus metų įsteigė oficialią bešeimininkių gyvūnų šėrimo vietą. Nors pasirūpino tik informaciniu ženklu, tikėtasi, kad katės nebebus šeriamos po balkonais.
Netrukus šėryklos vietoje atsirado savadarbių namelių, tačiau katės į atvirą vietą ateidavo tik paėsti.
Pagal kiekvieno skonį pagaminti nameliai ir juose sukišti skudurai, besimėtantys ėdalo likučiai nei puošė miesto, nei džiugino tokios kaimynystės priešininkų.
Aplinkiniams gyventojams nerimą kėlė ir higienos problemos.
Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę versiją.
