„Tesla Inc.“ įkūrėjo grynoji vertė per pastaruosius metus išaugo, paversdama jį turtingesniu už Jeffą Bezosą, kadangi automobilių kompanija nešė pastovų pelną, pritraukė būrius smulkiųjų investuotojų ir buvo įtraukta į „S&P 500“ indeksą.

Remiantis „Bloomberg“ milijardierių indeksu, Pietų Afrikoje gimęs verslininkas šiuo metu yra vertas 201,4 milijardų dolerių.

Viena iš pirmųjų jo reakcijų tapus turtingiausiu žmogumi (po pirminio gūžtelėjimo pečiais) – paprašyti patarimo, kaip tuos turtus išdalyti.

49-erių metų E. Muskas yra filantropijos naujokas, jei palyginsime su tais, kuriuos jis ką tik aplenkė „Bloomberg“ 500 turtingiausių pasaulio žmonių reitinge.

Nors E. Muskas pasirašė „Giving Pledge“ pasižadėjimą, labdaros srityje jis kol kas nuveikė santykinai nedaug. Remiantis „Quartz“ analize, jis paaukojo daugiau nei 257 milijonus dolerių (tai atitiktų maždaug 0,1 proc. dabartinės jo grynosios vertės) „Musk Foundation“, kuris savo ruožtu 2016–2018 m. paskirstė 65 milijonus dolerių maždaug dviem šimtams ne pelno organizacijų.

Kreipdamasis į socialinę žiniasklaidą ir klausdamas filantropinio patarimo, E. Muskas seka J. Bezoso pėdomis: šis savo „Twitter“ sekėjų 2017 m. paprašė sugalvoti, kam labiausiai reikėtų labdaros.

E. Musko dėmesys anglies dvideginio surinkimui atitinka kitus jo verslo interesus, kurie daugiausia orientuoti į technologinius neatidėliotinų aplinkosaugos problemų sprendimus.

Anglies dvideginio kaupimas ir laikymas apima įvairias technologijas, kurios visos turi vieną tikslą: sulaikyti anglies dvideginį, šiltnamio efektą sukeliančias dujas, ir sustabdyti jo išmetimą į atmosferą. Technologiškai teršalus įmanoma surinkti iš elektrinių, gamyklų ar netgi tiesiogiai iš oro.

Šiuo metu pasaulyje egzistuoja apie du tuzinus didelio masto gamyklų, kurios kiekvienais metais gali surinkti apie 40 milijonų CO2 tonų (maždaug 0,1 proc. viso metinio pasaulinio kiekio).

E. Muskas yra teigęs, jog turtus kaupia tam, kad juos išdalytų ar bent jau nukreiptų į savo aistros projektą – kosmoso tyrimus. „Norint pastatyti miestą Marse, reikės daugybės išteklių, – sakė jis vokiečių leidėjui Axeliui Springeriui. – Noriu kuo daugiau prie to prisidėti.“