Akcijų opcionams – daugiau kliūčių
Problemų kelia jau pats komentaro projekte taikomas pasirinkimo sandorio apibrėžimas, kuris remiasi Finansinių įstaigų įstatyme naudojamomis sąvokomis. Visgi šiame įstatyme vartojama pasirinkimo sandorio sąvoka turi mažai ką bendro su įmonių darbuotojams siūlomais akcijų opcionais.
Finansinių įstaigų įstatyme įtvirtinta pasirinkimo sandorio sąvoka yra pakankamai siaura ir skirta apibrėžti finansinių įstaigų teikiamas finansines paslaugas. Tuo metu analizuojant Gyventojų pajamų įstatymo aiškinamąjį raštą tampa akivaizdu, kad įstatymų leidėjas turėjo tikslą ne reguliuoti finansinės paslaugos teikimą, o įtvirtinti galimybę darbdaviams motyvuoti darbuotojus tarptautinėje praktikoje plačiai paplitusiu instrumentu.
Gyventojų pajamų įstatymo kontekste pasirinkimo sandorio sąvoka susiaurinant iki Finansinių įstaigų įstatyme naudojamo apibrėžimo akcijų opcionais pasinaudoję darbuotojai netektų gyventojų pajamų mokesčio lengvatos, o pajamos iš pagal akcijų opcionus įgytų akcijų būtų apmokestintos įprastu gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Tai nepadėtų sudaryti palankesnių sąlygų įmonėms pasirinkimo sandorių dažniau naudoti skatinant darbuotojus ir motyvuojant juos labiau prisidėti prie organizacijos vertės kūrimo. O juk įstatyme išdėstytų nuostatų tikslas, regis, yra būtent toks.
Pagal šiuo metu galiojantį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, darbuotojų iš akcijų opcionų gautos pajamos nėra apmokestinamos tuomet, kai pasirinkimo sandoris, pagal kurį gyventojas gauna naudą, yra sudarytas po 2020 vasario 1 dienos, o akcijos įgyjamos ne anksčiau kaip po trijų metų nuo sandorio sudarymo. VMI pateikto aiškinamojo rato projekte numatyti reikalavimai dar labiau susiaurintų mokesčių lengvatos taikymą ir pasirinkimo sandorius padarytų mažiau patrauklius.
Įmonėms – didesnė administracinė našta
Vienas iš tokių mokesčių administratoriaus komentaro projekte numatomų pertekliniu laikytinų reikalavimų – nuostata, kad darbuotojo pasirinkimas įgyti įmonės akcijas turi būti išreiškiamas ne pasirinkimo sandorio sudarymo, bet juo įgytos teisės gauti akcijas realizavimo momentu – t. y. praėjus sutartyje numatytam terminui.
Pažymėtina, kad pasirinkimą įgyti akcijas darbuotojas savo aktyviais veiksmais išreiškia jau pačiu dalyvavimu akcijų opcione ir sudarydamas pasirinkimo sandorį dėl akcijų įgijimo lengvatine kaina ar nemokamai ateityje. Maža to, savo pasirinkimą įgyti akcijas darbuotojas dar kartą patvirtina paprasčiausiai per sutartyje numatytą laikotarpį iki faktinio akcijų įgijimo neatsisakydamas dalyvauti akcijų opcione.
Taigi iki pasirinkimo sandoriu suteiktos teisės realizavimo momento darbuotojų pasirinkimas yra išreiškiamas du kartus, tačiau, pagal įstatymo komentaro projektą, tokį pasirinkimą reikalaujama išreikšti darkart pasirinkimo sandoriu suteiktos teisės realizavimo momentu. Toks pasirinkimo sandorio traktavimas apsunkina darbuotojo ir darbdavio santykius – iš darbuotojo reikalaujama papildomo dokumento darbdaviui pateikimo, o iš darbdavio – tuos papildomus dokumentus administruoti. Dėl to nepagrįstai didinama darbdavio administracinė našta. Tai prieštarauja įstatymo esmei ir įstatymo leidėjo tikslams.
Galiausiai, praktikoje tik išimtiniais atvejais akcijų opciono sutartį sudaręs darbuotojas galiausiai pasirenka akcijų už lengvatinę kainą ar neatlygintinai neįgyti. Pažymėtina, kad tokia jo teisė niekaip nėra ribojama, net jei tokia nuostata nėra aiškiai išreikšta sutartyje. Galimybę atsisakyti akcijų darbuotojams garantuoja Civilinio kodekso nuostatos. Be to, tais atvejais, kai akcijos pagal pasirinkimo sandorį yra įgyjamos už lengvatinę kainą, savo pasirinkimą darbuotojas dar kartą įtvirtina paprasčiausiai už jas sumokėdamas arba sutikdamas, kad atitinkama dalis lėšų būtų išskaityta iš jo atlyginimo.
Įmonės akcijų įgyti nenorintys darbuotojai įprastai visai nesudaro pasirinkimo sandorio arba išreiškia savo atsisakymą įgyti akcijas per sutartyje numatytą 3 metų laikotarpį. Taigi papildomos įstatymo komentare numatomos nuostatos ir pernelyg siauras pasirinkimo sandorio traktavimas gali atgrasyti darbdavius ir darbuotojus nuo akcijų opciono sudarymo, nors įstatymų leidėjo tikslas buvo būtent skatinti tokios darbuotojus motyvuojančios priemonės taikymą.
Iš akcijų opcionų gauta nauda – darbo pajamos ar ne?
Dar vienas VMI pateikto įstatymo komentaro trūkumas yra susijęs su aiškinamajame rašte numatyta sąlyga, kad GPM lengvata būtų taikoma tik pasirinkimo sandorį sudariusiems asmenims, kurie akcijų gavimo momentu yra įmonės darbuotojai. Ši nuostata skiriasi nuo pačiame įstatyme numatytų sąlygų. Jos numato, kad pagal akcijų opcionus gaunama nauda yra neapmokestinama GPM, o teisei į šią lengvatą įtakos neturi faktas, kad darbdavio ir darbuotojo santykiai laikotarpiu nuo pasirinkimo sandorio sudarymo ir jo realizavimo momento buvo laikinai nutrūkę.
Tokie skirtumai tarp įstatyme ir jo komentare numatytų nuostatų praktikoje gali kelti problemų ir lemti nenuoseklų Gyventojų pajamų įstatymo nuostatų taikymą. Gana įprasta, kad pasirinkimo sandorį su darbdaviu asmenys sudaro būdami įmonės darbuotojais, tačiau po kelių metų išeina iš darbo, nors pagal susitarimą su darbdaviu opciono sutartis lieka galioti. Tokiu atveju pagal dabartinį projektą GPM lengvata nebūtų taikoma, kadangi opciono realizavimo momentu asmuo nebėra darbuotojas.
Toks traktavimas yra laikytinas nepagrįstu, nes asmuo galimybę sudaryti opciono sutartį turėjo ir ja pasinaudojo būtent dėl to, kad buvo įmonės darbuotojas. Lygiai taip pat akcijas jis galiausiai įgis dėl to, kad sandorio sudarymo metu buvo įmonės darbuotojas. Dėl šios priežasties mokesčių administratorius asmens iš darbdavio (arba buvusio darbdavio) gautą naudą – net jam ir nebesant darbuotoju – traktuoja kaip su darbo santykiais susijusias pajamas.
Tačiau tuo pat metu komentaro projekte teigiama, kad GPM lengvata tokiu atveju yra netaikoma, nors asmens gauta nauda vis tiek laikoma su darbo santykiais arba jiems prilygstančiais santykiais susijusiomis pajamomis. Tokiam aiškinimui trūksta nuoseklumo – nors asmuo nebėra darbuotojas, tačiau jo pagal pasirinkimo sandorį gautos pajamos vis tiek laikomos iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių gautomis pajamomis.
Pažymėtina, kad lengvatos taikymo kontekste darbo santykiai traktuojami itin siaurai – teigiama, kad mokesčių lengvata netaikoma, jei gyventojas nebėra darbdavio, su kuriuo sudarytas pasirinkimo sandoris, darbuotojas. Tokiu būdu aplinkybė, kad pasirinkimo sandoriu suteiktos teisės realizavimo momentu asmuo nebėra darbuotojas, neleidžia sandorio laikyti pasirinkimo sandoriu, tačiau tuo pačiu netrukdo pajamų laikyti iš darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių gautomis pajamomis. Peršasi logiška išvada, kad iš akcijų opcionų gauta nauda turėtų arba visai nebūti laikoma su darbo santykiais susijusiomis pajamomis, arba tokiomis laikoma, kartu taikant ir pasirinkimo sutartis sudariusiems darbuotojams galiojančią GPM lengvatą.
Pasirinkimo sandoriai užsienio įmonėse yra plačiai paplitusi praktika. Akcijų opcionai tampa papildoma paskata ir efektyvia motyvacijos priemone darbuotojams labiau įsitraukti į įmonės vertės kūrimą. Ši priemonė gali būti naudinga ir Lietuvoje veikiančioms įmonėms bei, žinoma, patiems darbuotojams. Tačiau tam reikia aiškaus ir akcijų opcionų taikymą palengvinančio reglamentavimo, kurio pagal dabartinį VMI parengtą Gyventojų pajamų įstatymo aiškinamąjį raštą iki galo užtikrinti nepavyksta. Pašalinus aukščiau minėtus trūkumus būtų galima sudaryti palankesnes sąlygas įmonėms ir darbuotojams pasinaudoti pasirinkimo sandorių suteikiamomis galimybėmis.
