Trečiadienį Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rungtynėmis su Klaipėdos „Neptūnu“ vilniečiai pradeda dar vieną naują etapą – šįsyk ekipai vadovaujant buvusiam D. Kairio asistentui Giedriui Žibėnui.
Turbūt mažai kas ginčysis, jog tokių etapų „Ryto“ klube yra gerokai per daug.
Kuomet visas vadžias savo rankose dar laikė Gedvydas Vainauskas, kaip kaleidoskope mainydavosi komandos treneriai.
2017-aisiais jam skandalingai palikus klubo prezidento postą, nestabilumo karštinė persimetė į aukštesnes sferas.
Antanas Guoga, Linas Kleiza, Rolandas Jarutis – tai dar ne visos pavardės, apibūdinančios pastarųjų metų byrėjimą.
Nieko nuostabaus, kad vien skambūs pareiškimai jo nei sustabdė, nei atnešė renesansą krepšinio aikštėje.
Per vieną savaitę „Rytui“ iškritus iš FIBA Čempionų lygos ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyrų, užverti klubo būstinės Ozo gatvėje duris eilė atėjo D. Kairiui.
„Vasarą trenerį pasirinkome galvodami apie ilgalaikius tikslus. Naują ciklą norėjome pradėti su žmogumi, kuris turėtų ilgalaikę sutartį ir pasitikėjimą. Pats Donaldas rodė didelį norą grįžti į Lietuvą, darė dideles nuolaidas derybose. Susidarė įspūdis, kad klubas jam rūpi labiau nei asmeniniai interesai.
Su treneriu aiškiai sutarėme, kokių tikslų sieksime – jie buvo labai adekvatūs turint omenyje mūsų biudžetą. O jeigu tikslai neįgyvendinami, reikia sėstis ir kalbėtis, kokios to priežastys. Praėjusią savaitę kaip tik praradome galimybę kovoti dėl dviejų iš trijų savo tikslų – Čempionų lygoje ir Karaliaus Mindaugo taurės turnyre.
Tai – viena iš priežasčių, kodėl atsisveikinome su treneriu. Kitas dalykas, jog matėme situaciją komandos viduje. Matėsi, kad nėra viskas gerai. Bandėme inicijuoti pokalbius, persvarstyti darbo planavimą. Bet akivaizdu, jog pokyčio rezultatuose nebuvo. Teko pripažinti, jog toliau pasitikėti treneriu nebegalima“, – po pralaimėjimo Utenos „Juventus“ šeštadienį įvykusias skyrybas su D. Kairiu komentavo D. Gudelis.
46-erių anykštėnas antradienį vakare dalyvavo klubo atstovų susitikime su aktyviausiais sirgaliais, kuriame pasikeista nuomonėmis dėl „Rytą“ vėl ištikusios žanro krizės.
Trečiadienį klubo bendraturtis mintimis apie „Ryto“ sopulius pasidalino ir interviu Delfi.
– „Ryto“ žaidimo kreivė žemyn leidosi nuo pat spalio. Ar D. Kairio atleidimas buvo savalaikis – jeigu būtumėte tam ryžęsi anksčiau, galbūt tuos tikslus dar būtų pavykę pasiekti? – Delfi paklausė D. Gudelio
– Taip, sutinku. Tikrai svarstėme tokią galimybę. Bet, kaip žinia, kontraktus tiek su treneriais, tiek su žaidėjais privalu vykdyti. Negali kirsti nepamatavęs, vadovaudamasis kažkokiomis ambicijomis, įgeidžiais, tarpiniais rezultatais. Šioje vietoje nenorėjome tęsti ankstesnės praktikos, kai po vieno ar kito pralaimėjimo kaltė iškart suverčiama treneriui.
Iš kitos pusės, turite pripažinti, jog komanda patyrė daug išorinių trikdžių: traumos, COVID-19 protrūkis. Tai neleido treneriui iki galo parodyti savo galimybių. Realiai tik gruodžio pradžioje turėjome pilną sudėtį, leidžiančią rodyti maksimalų rezultatą.
– Ar tikrai sprendimą išsiskirti su strategu priėmėte rungtynių su „Juventus“ metu?
– Ne paslaptis, kad svarstėme įvairius galimus scenarijus. Bet galutinis sprendimas priimtas būtent per tas rungtynes.
– O kaip apie jį pranešėte pačiam treneriui ir komandai – po mačo spaudos konferencijoje D. Kairys kalbėjo, lyg dar ketintų tęsti darbą Vilniuje.
– Jeigu tai aktualiu, galiu papasakoti chronologiškai. Iš karto po rungtynių – dar prieš spaudos konferenciją – pasikvietėme trenerį pokalbiui. Jis buvo tikrai korektiškas, racionalus, aptarėme mūsų sprendimą. Treneris jį priėmė kaip logišką. Po to susitikome su asistentais, kurie parodė ryžtą ir norą toliau dirbti su komanda. Nusprendėme, kad atsakomybės vadovauti komandai imsis Giedrius.
Tada kartu su treneriais visas naujienas pranešėme komandai. Nuotaikos rūbinėje po tokio pralaimėjimo, aišku, nebuvo pačios geriausios, bet Giedriaus pristatymas jau kaip vyriausiojo trenerio buvo priimtas labai džiugiai bei palankiai. Tai – viena iš priežasčių, kodėl dabar neskubiname naujo trenerio paieškų. Manome, kad turėdamas žaidėjų pasitikėjimą Giedrius gali vadovauti komandai.
– Sprendžiant iš to, jog D. Kairys pats atsistatydinti viešai nerodė noro, derybos dėl kompensacijos už vienašališkai nutrauktą sutartį gali būti komplikuotos?
– Ne, jokių komplikacijų kol kas nematau. Šioje situacijoje nebuvo jokių asmeniškumų, tikiuosi, mūsų su Donaldu santykiai dėl to nepasikeis. Bendraujame su Donaldu, su jo agentu. Tikiuosi, kad sutarties reikalus išspręsime ta pačia dvasia kaip jie buvo sukurti. O kompensacijos dydis gali priklausyti nuo to, kaip greitai Donaldui pavyks surasti naują darbovietę, ko jam ir linkime.
– Buvęs klubo direktorius R. Jarutis akcentavo, kad būtent jūs atsivedėte D. Kairį į „Rytą“, paskui patikėjote jam dar ir sporto direktoriaus funkcijas. Žiūrint retrospektyviai, ar nebuvo padaryta klaida lengva ranka išsiskiriant su jo pirmtaku Dainiumi Adomaičiu?
– Sutartis su juo baigė galioti praėjusią vasarą. Turėjome galimybę ją pratęsti dar sezonui. Tuometis direktorius pristatė savo ateities komandos viziją, ir joje buvo siūlymas samdyti kitą trenerį, buvo pristatyta ne viena pavardė. Tai motyvuota dėl pandemijos ribotomis klubo finansinėmis galimybėmis, siūlyta nebelaukti dar metų ir pradėti naują ilgalaikį ciklą su nauju treneriu. Pritarėme tai minčiai, ir sutartis su D. Adomaičiu nebuvo pratęsta.
– Kaip manote, ar prie D. Kairio žaidimo filosofijos nederėjo komandos komplektacija, ar pačios taktinės schemos ir darbo metodai netiko lygiui, kuriame jis dirbo pirmą kartą?
– Mano nuomone, pagrindinis kliuvinys buvo neužmegzti santykiai su žaidėjais. To ryšio, abipusio supratimo trūkumas neleido iki galo perduoti komandai savo taktinių sumanymų. Kalbant apie komplektavimą, Donaldas pats ir rinkosi žaidėjus, su kuriais galėtų įgyvendinti savo viziją. Bet šioje vietoje negalima sakyti, kad klydo tik treneris. Ir mano, ir valdybos, ir administracijos klaida, kad viską patikėjome Donaldui. Negalvojome, kad sezono viduryje reikės tiek keisti komandos sudėtį, o po Naujųjų metų šiaip ar taip galvojome pradėti ieškoti sporto direktoriaus, kuris užsiimtų komplektacija kitam sezonui. Tas paieškas dabar ketiname užbaigti iki vasario vidurio.
Tuo tarpu apie taktikos subtilybes aš kalbėti nenoriu, nesu kompetentingas, tai nėra mano funkcijos. Tuo turi užsiimti žmonės, kurie išmano reikalą. Tai ir bus viena svarbiausių užduočių naujam sporto direktoriui – gilintis, stebėti procesą, sekti sanktykius komandos viduje. Kuo į šiuos dalykus mažiau kišasi valdyba ar administracija, tuo rezultatas būna geresnis.
– Koks buvo mikroklimatas komandoje treniruojant D. Kairiui?
– Nereikia sutirštinti spalvų, nieko blogo nebuvo. Ir išvykose, ir treniruotėse, ir po jų bendravimas buvo normalus, sveikas. Bet auganti įtampa, spaudimas, smulkių detalių nesuvokimas turėjo įtakos bendram fonui. Tarp pačių žaidėjų nėra jokios trinties. Kalbėjausi su kapitonu Arnu Butkevičiumi, kitais pagrindiniais krepšininkais. Nematau jokių kibirkščių ir netikiu, kad jų yra.
– Garsiausias komandos žaidėjas Andrew Goudelockas dar prieš sezoną neslėpė, jog gavęs tinkamą pasiūlymą gali išvykti į turtingesnį klubą. Ar jaučiamas susidomėjimas amerikiečiu?
– Galiu pacituoti mūsų kapitoną, pasak kurio, Andrew yra vienas draugiškiausių, bendruomeniškiausių legionierių, su kuriais jam yra tekę žaisti. Tikras profesionalas, geras komandžiokas. Ir mes su juo pasikalbame, jo patirtis stipriausiuose Europos klubuose ir žinios yra naudingos. Lygiai kaip buvo ir Maurice'o Ndouro. Gerai turėti tokių legionierių.
Taip, A. Goudelocko sutartyje yra numatyta galimybė iškritus iš Čempionų lygos už tam tikrą išpirką palikti klubą. Bet kol kas jokių oficialių užklausų nesame gavę. Žinau, kad Andrew šeima Vilniuje jaučiasi gerai, o kas bus ateityje, matysime.
– Kokių dar permainų „Ryto“ sudėtyje reikėtų laukti?
– Tai – klausimas būsimam sporto direktoriui. Manau, per ateinantį mėnesį turime mobilizuotis, pasitikėti vieni kitais ir padaryti, ką galime geriausio. Rotacijoje dabar neturime ne tik traumuoto Andrew, bet ir Kristjano Kitsingo, kuris tik neseniai pradėjo reabilitaciją po menisko operacijos. Nekalbu apie Roką Gustį. Tiesa, vieną naujoką turbūt turėsime jau netrukus.
Keithas Bensonas? Jis buvo D. Kairio pasirinkimas. Būtent administracijos sprendimu su juo buvo sudaryta tik terminuota sutartis, kuri baigs galioti sausio pabaigoje. O Ryanas Boatrightas šiandien yra labai svarbus komandos žaidėjas, ypač kai trūksta Andrew.
– Kalbant apie kandidatūras į sporto direktoriaus postą, ar yra iš ko rinktis Lietuvoje?
– Pats klausimas turbūt perša ir atsakymą. Daug žmonių, turinčių tokios patirties, Lietuvoje nėra. Turiu omenyje ne tik krepšinio išmanymą, bet ir kasdienį juodą darbą nuo ryto iki vakaro. Daug buvusių mūsų krepšininkų, trenerių dirbo aukštame lygyje, tačiau čia reikalingi ir tam tikri specifiniai įgūdžiai, patirtis, pasiryžimas darbuotis dieną naktį. Rūpintis reikės ne tik viena komanda, už jos yra ir visa jaunimo piramidė. Negali to pasirinkimo daryti vienam sezonui, čia reikalingas ilgalaikis planavimas.
Šiai dienai kandidatų sąraše turime tiek limituotą skaičių lietuvių, tiek užsieniečių. Rengiame interviu su pretendentais, tarp jų yra ir labai patyrusių, ir norinčių bei galinčių jungtis prie „Ryto“. Lietuvio pasirinkimas būtų naudingas trumpalaikėje perspektyvoje, nes vietiniam žmogui būtų lengviau įeiti į rūbinę, žiūrėti treniruočių procesą, planuoti dar šiame sezone reikalingus pokyčius. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiau, kad žmogus ateitų iš didelės organizacijos, su didele patirtimi. Šiuos dalykus reikia pasverti. Aišku, dar viena aplinkybė yra finansinės galimybės, bet aš įsitikinęs, kad šioje vietoje pernelyg taupyti nereikėtų.
– Vadovo iš užsienio „Ryto“ klube dar nėra buvę. Kokie kriterijai svarbiausi norint pasirinkti tinkamai?
– Buvome iš anksto numatę, pagal kokius kriterijus formuosime kandidatų sąrašą. Vienas pagrindinių – patirtis dirbant krepšinio klube, turinčiame savo jaunimo sistemą – didelę, realią ir veikiančią. Kitas kriterijus – patikimumas ir vardas krepšinio rinkoje. Sporto direktoriui reikia bendrauti su žaidėjais, agentais – tam būtinas tam tikras svoris, ryšiai. Taip pat svarbu krepšinio išmanymas, sugebėjimas atpažinti talentus, padėti jiems augti, sekti treniruočių procesą. Na, ir noras dirbti „Ryte“ – idealu, jei kandidatui tai bus svajonių darbas, jei jis norės tapatintis su šia organizacija ir ilgą laiką dirbti Vilniuje.
– G. Žibėną kol kas reikėtų įvardinti laikinuoju komandos treneriu?
– Giedrius turi visišką vadovybės ir žaidėjų pasitikėjimą. Jis pats ne kartą pabrėžė, kad tai – jo šansas, kuriuo stengsis maksimaliai pasinaudoti. Tikime, linkime sėkmės. Bet natūralu, kad reikia planuoti įvairius scenarijus. Po Donaldo išėjimo gavome daug pasiūlymų, daug pavardžių. Dabar mūsų administracijos žmonės dirba su šiuo sąrašu, analizuoja. Aktyvių kontaktų nesame užmezgę, tiesiog dėliojame pliusus bei minusus tam, kad iškilus poreikiui būtume pasiruošę. Tai – ne kažkoks spaudimas Giedriui, bet normalus gyvenimas.
– Jau penkerius metus „Rytą“ treniruoja išimtinai lietuviai. Ar realu ateityje tęsti tokią tradiciją?
– Aš visada už lietuvius – tiek trenerių štabe, tiek komandoje. Tik viskas priklauso nuo rinkos, nuo mūsų galimybių. Natūralu, kad neradus varianto Lietuvoje, tenka dairytis į užsienį.
– Ar yra bent menkiausia tikimybė, kad į „Rytą“ dar kartą grįš Rimas Kurtinaitis?
– Negaliu atsakyti, dabar nėra jokio tikslo kalbėti apie konkrečias pavardes (juokiasi – Delfi).
– Pabaigai, ar laikytumėte tragedija ir visišku fiasko, jei „nuplauktų“ ir trečias sezono tikslas – patekimas į LKL finalą?
– Šitos minties šiandien net neturime įsileisti į galvas. LKL sezonas dar tik įpusėjo, privalome padaryti viską, kad pasiektume norimą rezultatą. Turime patyrusių ir jaunų, alkanų lietuvių branduolį, su kuriuo kiekvienose rungtynėse turime būti motyvuoti ir siekti rezultato. Ir tikėtis, kad traumos bei ligos aplenks, nebedarkys mūsų sezono, kaip buvo iki šiol.
