„Nuomokis ir pirk“ būsto įsigijimo modelis ypač paklausus JAV ir Jungtinėje Karalystėje bei sparčiai skinasi kelią tose šalyse, kurių miestuose dėl augančių kainų įpirkti nuosavą būstą darosi vis sudėtingiau. Išperkamosios nuomos modelį siūlančios bendrovės nekilnojamąjį turtą perka ir įrengia pagal kliento poreikius. Nuomos laikotarpiu, vidutiniškai 3-4 metus, klientas kaupia lėšas pradiniam įnašui jau iš anksto žinodamas, už kokią kainą įsigis būstą pasibaigus nuomos sutarčiai, be to jis turi galimybę būstą išsipirkti ir anksčiau nuomos termino pabaigos, rašoma pranešime spaudai.
Pasak „SME Finance“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino, išperkamosios nuomos populiarumo augimą lemia greitai augančios nekilnojamojo turto kainos ir ilgėjantis laikotarpis, per kurį sukaupiamas pradinis įnašas būstui įsigyti.
„Per kelerius savarankiško taupymo metus norimas įsigyti būstas pabrangsta, todėl sukauptų santaupų nebepakanka ir reikia daugiau nei buvo planuota. Matome griežtėjančią bankų skolinimo politiką. Šią tendenciją ypač išryškino pandemija, kuomet žmonės, dirbantys rizikinguose sektoriuose, tokiuose kaip turizmas, išvis neturėjo galimybių pasiskolinti būstui, todėl gyventojams išperkamoji nuoma tapo išeitis, sudaranti galimybę apsigyventi nuosavuose namuose“, – sako A. Izgorodinas.
Jo teigimu, kita svarbi šio būsto įsigijimo modelio populiarumo priežastis – kartų kaita. Jauni žmonės yra mažiau prisirišę prie gyvenamosios vietos, nebijo rizikuoti ir nori „pasimatuoti“ potencialų būstą su galimybe jo atsisakyti.
„Kai mūsų klausia, kuo mūsų paslauga skiriasi nuo banko siūlomos paskolos – atsakome, kad esame trejų metų trukmės stotelė iki banko – būtent tiek vidutiniškai užtrunka į mus besikreipiantiems žmonėms sukaupti lėšų pradiniam įnašui, kurio prašo bankas“, – sako vienos iš „Nuomokis ir pirk“ paslaugas Lietuvoje teikiančių įmonių „Numai“ vadovas Aurimas Čiagus.
Pandemijai pakoregavus gyventojų poreikius ir gyvenimo būdą, išryškėjo dar viena alternatyvaus būsto įsigijimo modelio paklausos priežastis – vis dažniau žmonėms nebetinka standartinei nuomai paruošti būstai, kurių pasiūla net ir didžiuosiuose šalies miestuose šiandien yra itin nedidelė. Statistika rodo, jog nuomojamų butų Vilniuje yra 53 proc. mažiau nei parduodamų, o individualių namų nuomai pasirinkimas dar skurdesnis – tik 5 proc. visų pasiūloje esančių namų yra skirti nuomai, visi kiti yra parduodami.
Anot A. Čiagaus, pagrindiniai klientai šiandien – 25-35 metų amžiaus jaunos šeimos arba individualią veiklą vykdantys asmenys, norintys įsikelti į kotedžus miesto pakraščiuose arba butus šalia miesto centro.
„Šiemet dėl pandemijos jaučiame pasikeitusius gyventojų poreikius. Populiariausiu klientų pasirinkimu tapo 100-120 kv. m ploto kotedžai miestų pakraščiuose dėl atsiradusio didesnės erdvės poreikio, kai namai tapo jau nebe tik poilsio, o ir darbo bei laisvalaikio vieta. Antroje vietoje rikiuojasi 50-60 kv. m naujos statybos butai šalia miesto centro. Dažniausiai tokią būsto įsigijimo formą renkasi jaunos šeimos, smulkių ir vidutinių verslų savininkai, individualią veiklą pradedantys konsultantai ir laisvai samdomi profesionalai, užsienyje dirbantys ir į Lietuvą planuojantys grįžti asmenys, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali gauti banko paskolos. Pavyzdžiui, nepakankama darbo patirtis, neseniai pradėtas kurti verslas ar tiesiog nesukaupta pradiniam banko įnašui reikalinga suma“, – sako „Numai“ vadovas.
Jis pažymi, jog prieš kliento išsirinkto būsto pirkimą, visuomet įvertinamas nekilnojamojo turto likvidumas, klientų pajamos ir, ar turto kaina atitinka jų finansines galimybes.
„Prisiimdami riziką, atidžiai vertiname turtą, jo kokybę ir likvidumą. Pavyzdžiui, mes niekada neperkame būsto, kuris yra arčiau nei 1 km nuo triukšmo objektų, pigesnio nei 50 tūkst. Eur ar brangesnio nei 400 tūkst. Eur turto. Tokiu būdu išvengiame daugybės nesklandumų, kuriuos patiria patirties neturintys pirkėjai“, – teigia A. Čiagus.
