Gavo didelį užsakymą, kurio negali įvykdyti
Tarptautiniam prekės ženklui „Caviar Admiral Husso“ priklausanti įmonė Lietuvoje veikia daugiau nei metus. Įmonės atstovas Antanas Ancelis pasakoja, kad dėl palankių sąlygų verslui pavyko įtikinti partnerius įkurti padalinį Lietuvoje.
Steigiant įmonę Lietuvoje užtruko visų reikalingų dokumentų su Veterinarijos tarnyba tvarkymas ir prekyba ikrais reikalingo leidimo ALIS sistemoje gavimas, tačiau pati prekyba ikrais Europos Sąjungoje (ES) esą vyksta sklandžiai. Per partnerius ES ikrais įmonė prekiauja ir į trečiąsias pasaulio šalis, tačiau norėdama tiesiogiai prekiauti su ES nepriklausiančiomis šalimis įmonė su Lietuvos atsakingomis institucijomis pradėjo derinti reeksporto leidimą, kuris užstrigo daugiau nei mėnesį.
„Pernai lapkritį pradėjome prekybą juodais sibirinio eršketo bei sterlės albino ikrais. Ikrų gamintojas – sertifikuotas bei turintis visus leidimus ES. Tą patį mėnesį iš Honkongo ir Dubajaus gavome užklausas į Lietuvos „Caviar Admiral Husso“, išrašėme sąskaitas, gavome apmokėjimą ir pagaminome itin retus bei brangius albino sterlės ikrus. Ikrai atkeliavo į Lietuvą, tuomet prasidėjo eksporto dokumentų tvarkymas. Eksportui į trečiąsias šalis reikia gauti Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) leidimą“, – pasakoja A. Ancelis.
Sunkumų dėl dokumentų tvarkymo kilo jau nuo pat pradžių. Verslininkui sunkiai sekėsi susisiekti ir bendrauti su AAA atstovais. Atsakingas asmuo esą retai atsako į telefono skambučius, nepateikia jokios išsamios informacijos, į el. laiškus atsako atsainiai ir neoperatyviai. Be to, paraiškos dėl eksporto leidimo priimamos tik gyvai. Galiausiai įmonės vadovui pavyko susitarti dėl susitikimo su AAA atstovu gruodžio 9 d.
„Susitikimo metu perdaviau visus prašomus dokumentus, atlikome dokumentų korekcijas. Paklausus, koks procesas laukia toliau, gavau atsakymą, kad „jūsų telefono numerį turime, el. paštą irgi, laukite žinių.“ Užklausiau į kokias institucijas bus kreiptasi dėl leidimo išdavimo, atsakymas buvo toks: „į vieną mokslo instituciją ir tada žiūrėsime, kas kaip“, – prisimena verslininkas.
Negali patikrinti gamintojo sertifikato
Norint gauti leidimą prekybai reikėjo pateikti gamintojo sertifikatą, išduotą Vokietijos atsakingų institucijų. Nuo pat pirmo susitikimo A. Ancelis tikina siūlęs visokeriopą pagalbą ir tarpininkavimą su atsakingomis Vokietijos institucijomis, nes ikrų gamintojas esą ne pirmą kartą rengia tokius dokumentus ir juos teikia kitų šalių suinteresuotoms institucijoms. Tačiau AAA esą atsisakė bendradarbiauti.
„Gruodžio 31 d. gaunu atsakymą, kuriame nurodyta, kad AAA negali išduoti leidimo, nes Gamtos tyrimų centras negavo gamintojo sertifikato ir yra klaidų dėl kiekio. Pastaroji – ne esminė ir greitai pataisoma techninė klaida.
Pastebėsiu – ant kiekvienos ikrų dėžutės yra ES gamintojui išduotas „Cites“ numeris, pagal kurį formuojamas eksporto leidimas. AAA atstovui siūliau priimti šį dokumentą, bet buvau patikintas, kad jo nereikia. Be to, norint patikrinti ES sertifikuoto gamintojo „Cites“ numerį, pakanka jį nukopijuoti „Google“ paieškos laukelį ir pamatyti, kokia ES institucija išdavė šį sertifikatą“, – atkreipia dėmesį A. Ancelis.
Kasdien krenta ikrų vertė
Įmonės atstovas piktinasi, kad Lietuvos institucijos vadovaujasi maksimaliais atsakymų ar sprendimų pateikimo terminais, o negaudama leidimo prekiauti itin retais ikrais su kiekviena diena įmonė patiria nuostolių.
Verslininkas pažymi, kad AAA nuotolinis pasitarimas su Gamtos tyrimu centru (GTC) dėl prašymo išduoti leidimą eksportui buvo organizuotas, praėjus 27 dienoms nuo prašymo pateikimo dienos, o GTC užklausos į atsakingas Vokietijos institucijas buvo perduotos praėjus 28 dienoms nuo kreipimosi. Leidimo įmonė negavo iki šiol, praėjus 40 dienų.
„Ikrų galiojimo terminas nuo pagaminimo – 4 mėnesiai. Sutartyse su užsakovais, kurias AAA turi nuo pirmos susitikimo dienos, juodu ant balto parašyta, kad ikrai turi pasiekti užsakovą, likus ne mažiau kaip trečdaliui laiko iki galiojimo pabaigos. Tai akcentavau ir susitikimo metu.
Patiriame nuostolių kiekvieną dieną, nes ikrų vertė krenta, mažėjant galiojimo terminui. Iš verslo pusės terminai jau praleisti, ir mes turėsime užsakovams padengti pretenzijose nustatytas baudas. Užsakovai jau prašo grąžinti pinigus, o tai yra tūkstantinės sumos“, – pabrėžia įmonės vadovas Lietuvoje.
Skaičiuoja tūkstantinius nuostolius
Verslininkas skaičiuoja, kad šiuo metu tiesioginiai nuostoliai siekia daugiau nei 16 tūkst. Eur.
„Šiuo metu nuostoliai tokie, bet realiai gali būti ir žymiai daugiau. Pirkėjai pagal sutartis įsipareigojo pirkti dar ikrų už 48 tūkst. Eur – tai netiesioginiai nuostoliai. Dabar vyksta derybos su užsakovais, kaip kompensuoti mūsų neįvykdytą pardavimą. Užsakovus spaudžia jų pirkėjai ir grasina teismais, o šie savo ruožtu pareikš baudas ir mums“, – pažymi A. Ancelis ir priduria, kad iki šiol iš Lietuvos institucijų neturi jokio atsakymo, į laiškus taip pat niekas neatsako.
Verslininkas tikina, kad sugadinta ne tik įmonės, bet ir Lietuvos reputacija. Anot A. Ancelio, verslas, kuris pandemijos metu sugebėjo rasti nišų ir neprašo valstybės pagalbos, o nori mokėti mokesčius į biudžetą, jau priverstas dairytis į gretimas šalis dėl veiklos perkėlimo.
„Įkūrėme padalinį Lietuvoje, nes įkalbėjau partnerius dėl palankių sąlygų verslui. Dabar partneriai svarsto, ar verta toliau plėsti veiklą, nes susidūrėme su situacija, kuri sveiku protu nepaaiškinama. Per 5 metus vykdydami verslą kitose šalyse jie dar nesusidūrė su tokiu aplaidžiu požiūriu į verslą“, – pažymi pašnekovas.
Verslininkas dėl tokio Lietuvos institucijų darbo kreipėsi į aplinkos apsaugos ministrą, Vyriausybę, bet esą sulaukė tokių pačių biurokratinių raštų: „Gauta, susipažinta, informuosime.“ Praėjo 41 diena po paraiškos pateikimo, bet rezultatų jokių. Maža to, verslininkas kreipėsi ir į advokatus, jie esą mato pažeidimų, todėl įmonė ketina pateikti pretenziją Aplinkos ministerijai.
Gentvilas: institucijos privalo bendradarbiauti sklandžiau
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina išsamiai susipažinęs su šia problema. Jis pažymi, kad ministerija ketina peržiūrėti teisinį reguliavimą ir terminus leidimams išduoti, kad tokie institucinės veiklos nesklandumai nepasikartotų ateityje.
„Pačios institucijos privalo bendradarbiauti sklandžiau. Ar verslas turi prisiimti pasekmes, jei viena institucija užtrunka, susirašinėdama su kita? Ir jeigu procesas užtrunka, institucijos pareiga informuoti pareiškėją apie leidimo išdavimo eigą, kaip dabar kurjeriai informuoja vartotojus apie siuntinio maršrutą.
Vis dėlto šiuo atveju į rinką įvežta produkcija, pagaminta iš saugomos rūšies žuvies išteklių, todėl ir verslui verta suprasti, kad jos eksporto reguliavimas Europoje itin griežtas“, – situaciją komentuoja S. Gentvilas.
AAA: paraiškos vertinimas vykdomas, vadovaujantis nustatyta tvarka
Aplinkos apsaugos agentūra Delfi pažymi, kad Gamtos tyrimų centrui yra pavesta atsakingos „Cites“ mokslo institucijos funkcijos, ji teikia užklausas atitinkamoms institucijoms dėl informacijos, siekiant įsitikinti, kad tarptautinė prekyba saugomų rūšių egzemplioriais, šiuo atveju – juodaisiais ikrais, neturės neigiamo poveikio rūšių apsaugai. Todėl šių metų sausio 6 d. GTC pateikė užklausą atsakingoms Vokietijos „Cites“ institucijoms.
Gamtos tyrimų centro atstovė pažymi, kad raštą dėl išvados pateikimo iš AAA gavo 2020 m. gruodžio mėn. 15 d., o savo atsakymą pateikė 2020 gruodžio 30 d. Tačiau nei AAA, nei GTC atstovai tiksliai neatsakė, kodėl tiek užtruko pateikti užklausas ir atsakymą.
„Kartu su prašymu dėl eksporto leidimo išdavimo nebuvo pateiktas „Cites“ sertifikatas ir nebuvo teisės aktuose numatytų ikrų kilmę patvirtinančių dokumentų, dėl to nebuvo pateikta išvada, kad galima išduoti eksporto leidimą. Įgaliotosios Vokietijos institucijos, su kuriomis vyko ir tebevyksta konsultacijos, galutinių vienareikšmių išvadų kol kas nepateikė“, – sako GTC bendrųjų reikalų specialistė Julija Miklušienė.
AAA aiškina, jog paraiškos vertinimas dėl leidimo išdavimo vykdomas, vadovaujantis teisės aktais ir nustatyta tvarka. Paraiškų vertinimas esą apima ne tik ES sertifikuoto gamintojo „Cites“ numerį, bet ir visą kompleksinį informacijos patikrinimą.
„Reglamente nurodoma, kad sprendimą dėl leidimų išdavimo valdymo institucijos priima per mėnesį nuo paraiškos pateikimo dienos. Tačiau tada, kai dokumentus išduodanti valdymo institucija tariasi su trečiosiomis šalimis, minėtas sprendimas gali būti priimtas tik šioms konsultacijoms sėkmingai pasibaigus.
Tuo atveju, kai paraiškų nagrinėjimas užtrunka ilgiau, pareiškėjai apie tai informuojami. Reglamente taip pat nurodoma, jog tam, kad leidimai būtų išduoti dar prieš eksportuojant egzempliorius iš Bendrijos, dėl jų kreipiamasi pakankamai anksti. Nustatytas eksporto leidimų galiojimo laikas – ne daugiau kaip 6 mėnesiai. Atkreipiame dėmesį, jog pareiškėjas, ketindamas eksportuoti saugomų rūšių egzempliorius, privalo būti susipažinęs su galiojančiu teisiniu reglamentavimu ir veiklą planuotis bei vykdyti pagal nustatytus reikalavimus“, – rašoma AAA komentare.
Paklausus, kodėl AAA atsisakė bendradarbiauti su įmone dėl kontaktavimo su Vokietijos institucijomis, AAA atstovai pažymi, kad tuo užsiima GTC.
„Siekiant objektyvumo ir nešališkumo, teisės aktai nenumato ūkio subjekto dalyvavimo leidimo išdavimo procese, jei nėra tam pagrindo. Aplinkos apsaugos agentūra, pagal turimą kompetenciją, nuosekliai bendradarbiavo su UAB „Caviar Admiral Husso“, tarpiniais raštais ir el. paštu teikė informaciją dėl leidimo išdavimo eigos“, – sako AAA.
