Lamanšo sąsiauriu gabenamų krovinių atmetimo rodiklis praėjusią savaitę vėl išaugo iki 168 proc. trečiojo ketvirčio vidurkio. Aukščiausią tašką jis pasiekė 2020 m. gale, kai Prancūzija 48 valandoms uždarė savo sienas Jungtinės Karalystės vežėjams, siekdama suvaldyti naują koronaviruso padermę. Šventiniu laikotarpiu rodiklis vėl buvo nukritęs.
Gruodžio 31 d. Jungtinė Karalystė paliko Europos Sąjungos bendrąją rinką, o tai reiškia, kad dabar vežėjai keliaudami tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos privalo užpildyti muitinės formas ir atlikti patikrinimus.
Valdžios institucijos tampa vis griežtesnės, o firmos bando išsisukti nuo sutarčių, siekdamos išsiderėti geresnius rinkos įkainius, todėl praėjusią savaitę kainos vėl išaugo, teigė Stephanas Sieberis, šiuos duomenis stebinčios įmonės „Transporeon“ vadovas.
Vokietijos geležinkelių milžinui „Deutsche Bahn AG“ priklausanti logistikos kompanija „DB Schenker“ praėjusią savaitę sustabdė tiekimą Jungtinei Karalystei dėl „reikšmingų“ problemų, susijusių su „Brexit“ biurokratinėmis kliūtimis.
„Pastebimas įprastinis sezoniškumas, tačiau jo mastas yra didesnis nei ankstesniais metais, – teigė S. Sieberis. – Vežėjai dirba su menkomis maržomis, todėl kiek įmanydami padidina kainas, bandydami kompensuoti papildomus vargus ir netikrumą.“
Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos palūkanų normos už neatidėliotinai užsakytas prekių siuntas praėjusią savaitę išaugo ir toliau maždaug 50 proc. viršija trečiojo ketvirčio vidurkį. Krovinių gabenimo grupės perspėjo, kad brangesni siuntimo mokesčiai bus ilgalaikė „Brexit“ pasekmė, nes prisideda naujos administracinės išlaidos.
Daugelis firmų ėmė vengti Lamanšo sąsiaurio iškart po to, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš bendrosios ES rinkos ir muitų sąjungos, nerimaudamos dėl galimo „Brexit“ chaoso. Tiesa, mažėjant atsargoms krovinių gabenimo paklausa atsigauna ir vėl sugrįžta į normalų lygį. Praėjusią savaitę ji buvo vos 1 proc. mažesnė už trečiojo ketvirčio vidurkį.
Vis dėlto vežėjai vis dažniau aplenkia Jungtinę Karalystę, verčiau rinkdamiesi tiesioginius maršrutus iš Airijos į Europą per Roslero (Rosslare) uostą pietryčių Airijoje, užuot vykdami vadinamuoju sausumos tiltu iš Dublino, pirmadienį pranešė vyriausybės pareigūnai.
Nuo metų pradžios per Dublino uostą judančių krovinių skaičius, lyginant su 2020 m. sausio mėnesiu, sumažėjo apie 50 proc.
„Tikimės, kad apimtys padidės, bet dar nežinome, kada ir kiek“, – žurnalistams Dubline sakė Airijos mokesčių tarnybos pareigūnas Tomas Talbotas. Anot jo, vairuotojams vertėtų priprasti prie išaugusių patikrinimų: „Toks yra naujasis normalumas.“
Paprastai kiekvieną savaitę tarp Airijos ir Jungtinės Karalystės vyksta prekyba už daugiau kaip 1 milijardą eurų, nes 20 proc. Airijos importo tiekia jos artimiausia kaimynė.
Sausio 25 d. bus paleistas tiesioginis maršrutas tarp Dublino ir Amsterdamo, kuris, pasak Airijos Europos reikalų ministro Thomaso Byrne’o, „leis mūsų eksportuotojams ir importuotojams apeiti „Brexit“ nulemtus muitinės ir kitus patikrinimus bei suteiks daugiau galimybių pasiekti ES rinkas šiaurės Nyderlanduose, Vokietijoje ir kitur“.
