„Šiandien mes nesvarstysime konkrečių sprendimų, prie pasitarimo medžiagos buvo prisegta keletas kreipimųsi, bet mes tikrai tų kreipimųsi šiandien nesvarstysime, nes kreipimaisi yra susiję su konkrečių veiklos sričių reikalavimų pokyčiais ir tai yra atskiros diskusijos klausimas“, – pasitarimo pradžioje paskelbė I. Šimonytė.
„Matome tą dinamiką ir ta dinamika yra teigiama, dabar klausimas, kaip nesusigadinti dinamikos“, – kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Vyriausybės sudarytos ekspertų tarybos narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto dekanė Ramunė Kalėdienė, tvirtino, kad nepaisant pagerėjusios situacijos, Lietuva vis dar yra „D“ scenarijuje, kuris yra niūriausias. Tačiau rengiantis švelnesniems karantino scenarijams, reikia planuoti ir ribojimų švelninimą verslui.
„Bet tam reikia labai aiškios testavimo strategijos“, – įspėjo R. Kalėdienė. Anot jos, prioritetas mažinant ribojimus yra švietimas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad yra svarstoma apie tam tikrų sektorių veiklos atnaujinimą, tačiau norėtųsi sužinoti ekspertų išvadą.
„Ekonomikos ministerijoje apie tai galvojame, bet norėtųsi ekspertų žodžio. Girdėjau šiokį tokį skepsį. Kaip manote, kada galima pradėti laisvinti karantiną, turint omenyje, kad ir vakcinuojame, ir testuoti pradėsime. Nes testavimo apimtys turės žengti koja kojon su sektorių laisvinimu“, – klausė A. Armonaitė.
„Dėl laisvinimo tai daug modeliavimų atlikta pasaulyje. Vienas mums artimesnių – Vokietijos, atliktas dar vasarą, kuris pavasarinę bangą analizavo. Ir jis rodo, kad socialinių kontaktų atnaujinimas padidina nuo 108 iki 150 proc. naujų atvejų skaičių. Kitas pagal poveikį yra edukacinių institucijų atidarymas, jis nuo 34 iki 46 proc. Toliau mažmeninė prekyba, čia skaičiai svyruoja nuo 24 iki 33 proc. naujų atvejų, vėliau smulkusis verslas nuo 14 iki 18 proc.Tai reikia tą turėti galvoje.
Kalbant apie vakcinavimo įtaką, ji pradedama pastebėti viršijus 20 proc. (...) Norint atsverti tą poveikį, kurį sukels laisvinimas, turėtume pasiekti bent jau 700 tūkst. populiacijos paskiepijimą“, – atsakė Vilniaus universiteto medicinos profesorius Vytautas Kasiulevičius.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų grupės vadovas profesorius Laimonas Griškevičius pridūrė, kad karantino laisvinimų pradžia turėtų būti kovo pradžia.
Pasitarimo pabaigoje I. Šimonytė pridūrė, kad šią savaitę tikimasi suorganizuoti du pokalbius tarp atsakingų ministerijų, ekspertų tarybos ir asocijuotų struktūrų. Vienas būtų susijęs su švietimo veiklos atnaujinimu, o kitas – su ekonomine veikla ir karantino suvaržymų laisvinimu verslui.
Šimonytė: dalis apribojimų gali būti modifikuoti
„Galiu pasakyti daugiau mažiau tvirtai, kad tikrai dinamika daugeliu požiūriu, iš esmės pagal visus parametrus, yra palanki, be tai nereiškia, kad mes jau turime pagrindo atsipalaiduoti, tai reiškia, kad mes esame teisingame kelyje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji informavo, kad nutarimas galios iki sausio 31 dienos toks koks yra, su nedideliais pakeitimais, daugiausia skirtais švietimo ar socialinėse srityse.
„Kiti apribojimai kol kas išlieka galioti pilna apimtimi“, – patikino I. Šimonytė.
Ji paaiškino, kad dėl verslo ar kitų veiklų atvėrimo perspektyvos bus nagrinėjamos vėlesniame etape.
„Paprasčiausias būdas to nutarimo galiojimą tiesiog pratęsti dar kažkuriam laikui ir nieko nekeisti galiojančiame režime, tačiau priklausomai nuo to, kaip seksis rasti Saliamoniškus sprendimus ir kaip atrodys mūsų dinamika artėjančią savaitę, pusantros, gali būti, kad kažkokia dalis apribojimų modifikuota pradedant nuo vasario mėnesio“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė žada diskusiją dėl verslui taikomų priemonių surengti dar šią savaitę.
„Apie tai dar kalbėsime atskirai, esame sutarę, kad atskirai dar susėsime verslo ir veiklų temoje kalbėti su ekspertais ir Ekonomikos ministerija ir Sveikatos ministerija, kokiais terminais ir kokia seka yra saugiausia apribojimus laisvinti. Nes akivaizdu verslai yra labai skirtingi, yra verslai kontaktiniai bet labai maži, kur rizikos yra vienokios. Yra kažkokie traukos centrai, kur dėl žmonių skaičiaus ir srauto kontaktų gali daug. Ir čia ta seka ir tos diskusijos, kiek testavimas gali pakeisti apribojimus, kiek kitos priemonės“, – patikino I. Šimonytė.
I. Šimonytė patikino, kad verslo atstovai girdimi, tačiau svarbiausia veiksmais nesukurti neprognozuojamos aplinkos, kai staiga atšaukus ribojimus vėliau vėl tektų užsidaryti: „Šitie amerikietiški kalneliai pačiam verslui yra kenksmingi“.
„Vertinu (kreipimąsi – „Delfi“) kaip visiškai natūralų ir visiškai suprantamą, bet tuo pačiu verslas taip pat turi suprasti, kad LRV turi atsakomybę ne tik už verslo sąlygas, bet taip pat už žmonių gyvybes, sveikatą, už sveikatos sistemos funkcionavimą ir taip pat daugybę sričių. Ir kai yra keli skirtingi intersai, tuos interesus reikia tarpusavyje balansuoti“, – apibendrino I. Šimonytė.
Premjerė paaiškino, kad norima pasiekti žemą naujų atvejų skaičių, ir tik tuomet imtis ribojimų švelninimo. Ji priminė, kad valstybės, kurios jau manė, kad pandemiją suvaldė, vėliau patyrė dramatiškų naujų atvejų šuolių.
„Kodėl svarbu pasiekti žemą lygį pasiekti, visiškai nesvarbu, ar konkrečiai 199, ar 205 per dieną, bet kodėl svarbu yra turėti žemą lygį – tuo atveju, jei atvejų skaičius pradėtų augti, nuo bet kokio aukštesnio lygio augimas tas augimas būtų daug staigesnis nei nuo žemo“, – argumentavo I. Šimonytė.
Darbdaviai prašo švelnesnių ir vienodų visiems priemonių
Lietuvos darbdavių konfederacija kreipėsi į Vyriausybę nurodydama, kad Lietuvoje „galioja skirtingos ir nelygios konkurencijos sąlygos“ po to, kai Vyriausybė atnaujino karantino ribojimus gruodžio 16 d.
„Prašome spręsti susiklosčiusią pandeminę situaciją taikant proporcingas ir vienodas ekonominės veiklos sąlygų ribojimo priemones“, – prašo konfederacija.
Rašte teigiama, kad nustačius draudimą parduotuvėms buvo nustatytos išimtys maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimams.
„Dėl Vyriausybės nutarimu nustatytų veiklos ribojimų reikšminga verslo dalis atsidūrė „už borto“, kadangi didžiausią naudą šiuo metu gauna parduotuvės (įmonės), kurių pagrindinė veikla yra mažmeninė prekyba maistu, tačiau jos reikšminga dalimi prekiauja ir kitomis prekėmis“, – teigiama konfederacijos prezidento Danuko Arlausko pasirašytame rašte.
Konfederacija vertina, kad situacija yra reikšmingai pasikeitusi ir tolesni griežti ribojimai „neišvengiamai toliau kuria skirtingas konkurencijos sąlygas ir stumia daugybę įmonių iš rinkos“, o tolesnis ribojimų taikymas vertintinas kaip „nepagrįstas valstybės požiūris į verslo kuriamą naudą visuomenei ir valstybei, sukelsiantis itin neigiamas pasekmes“.
Lietuvos darbdavių konfederacija argumentuoja, kad nevienodų konkurencinių sąlygų sudarymas pažeidžia Konstituciją, o tolesnė ribojimų nauda kaip pandemijos valdymo priemonė yra abejotina, Leidimas veikti kitoms parduotuvėms „padėtų išskaidyti žmonių srautus taip mažinant kontaktų skaičių“.
Verslo atstovai dalijasi įspėjimais, kad valstybė surinks mažiau mokesčių, gali tekti atleisti darbuotojų, reikės skirti mažiau paramos.
Kosmetologai nori pradėti veikti vasario 1 dieną
Lietuvos kosmetikus ir kosmetologus atstovaujanti asociacija prašo įvertinti galimybes atnaujinti jų teikiamas paslaugas nuo vasario 1 dienos.
Kreipimesi cituojami Statistikos departamento duomenys, kad trečią ketvirtį grožio salonų versle dirbančių žmonių skaičiaus indeksas sumažėjo nuo 114,4, iki 111,8 punkto, lyginant su laikotarpiu prieš metus. Nuogąstaujama, kad tai rodo augančią bedarbystę sektoriuje ir didėjančią mokestinę naštą valstybei.
„Grožio specialisto darbo specifiškumas nesuteikia galimybės greitai persiorientuoti į kitas galimas veiklas, nes būtina ilga persikvalifikavimo procedūra, tad karantino metu grožio specialistai neteko vienintelio pajamų šaltinio“, – teigiama Lietuvos kosmetikų ir kosmetologų asociacijos rašte.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad dauguma paslaugų teikėjų dirba su individualios veiklos pažymomis ir darbo vietas nuomojasi, tad netekus pajamų yra reali rizika netekti ir savo lėšomis įrengtų darbo patalpų – ne su visais patalpų nuomotojais pavyksta susitarti dėl nuomos mokesčio atidėjimo.
„Gaunama 275 eurų išmoka, kurią gauna net ne visi paslaugų teikėjai, nėra pakankama padengti patiriamus nuostolius ir būtinoms reikmėms, tad grožio paslaugų smulkiajam verslui, neturinčiam galimybės užsitikrinti ilgalaikio saugaus finansinio rezervo, kyla reali grėsmė neišgyventi ilgesnio karantino“, – teigiama kreipimesi.
Argumentuojama, kad daugiau atsargumo reikalauja tik veido priežiūros paslaugas, o kitas paslaugas būtų galima teikti dėvint apsaugos priemones, atskirose gerai vėdinamose patalpose, kur paslaugos teikimo metu būtų du asmenys – specialistas ir klientas.
„Per visą pandemijos laikotarpį asociacija nėra gavusi pranešimų apie užsikrėtimo atvejus grožio paslaugų teikimo įmonėse. Suprantame pandemijos sukeltą padėties rimtumą, tačiau atkreipiame dėmesį ir į ekonominę bei psichosocialinę krizę, kuri ypač jaučiama smulkiojo verslo atstovų tarpe“, – teigė asociacija prašydama įvertinti galimybes atnaujinti veiklą vasario 1 dieną ar anksčiau.
Antrasis karantinas Lietuvoje galioja nuo lapkričio pradžios. Buvusios Sauliaus Skvernelio vyriausybės sprendimu buvo uždarytos kavinės, barai ir restoranai, sporto klubai, kino teatrai, uždrausti žiūrovai sporto renginiuose, apribotos pamokos mokyklose.
I. Šimonytės vyriausybė karantiną gruodžio viduryje dar sugriežtino, nurodė užsidaryti ne maisto prekių parduotuvėms ir daugumai paslaugų teikėjų, uždraudė be svarbių priežasčių išvykti iš savivaldybės ir bendrauti daugiau nei vienam namų ūkiui, pratęstas moksleivių nuotolinis ugdymas.