– Kokie yra pirmieji nušalimo ženklai?
– Tai ir yra baisiausia, kad skirtumai nuo nudegimo, kurį žmogus pajaučia labai staigiai, nušalimo žmogus nepajaučia. Juk kai norime, kad neskaudėtų, tą vietą šaldome. Nušalus vyksta atvirkščiai – iš pradžių gamta mus atšaldo ir tada pradeda žeisti. Odos pabalimas ir nejautra, kai pradedi nebejausti rankų, kojų, nosies ar ausų.
– Tai kai nebejauti tam tikros kūno vietos, gali įtarti, kad prasidėjo nušalimas?
– Taip, ta vieta yra šalta, balta, jos nejauti. Vėliau, jei nušalimo laipsnis didesnis, atsiranda ir žaizdos. Bet dažniausiai jos atsiranda vėliau, kai grįžtame į šiltą patalpą. Ledas, kuris susiformavo gilesniuose audinių sluoksniuose baigia žaloti ląsteles ir pradeda plūsti kraujas. Pradžioje jausime šiokį tokį nutirpimą ir visišką šaltį palietus, tarkime, skruostą. Dar aplinkiniai gali pasakyti, kad oda labai balta.
– Sakote, kad oda pabąla ir tai jau yra pavojaus ženklas. Bet dažniausiai sakoma, kad kai žandai paraudonuoja ar pamėlynuoja yra nušalimas.
– Paraudonuoja ir pamėlynuoja jau vėlesnėse nušalimo stadijose, kai atsiranda kraujosruvos. Iš pradžių kraujagyslės susitraukia, ten nebeteka tiek daug kraujo ir dėl to oda pabąla.
– Paminėjote, kad nušalimo metu ląstelėse esantis vanduo užšąla. Gal galite plačiau paaiškinti, kas vyksta tuo metu kūne?
– Jei paimsite plastikinį butelį, pripildysite pilną vandens ir įdėsite į šaldiklį, kas atsitiks? Jis sprogs. Tas pats atsitinka ir su mūsų ląstelėmis. Ledo kristalai tiesiog praduria ląsteles. Tai jau kraštutinis nušalimo atvejis. Dažniausiai tiesiog dėl to, kad kraujagyslės susitraukia, ląstelės negauna pakankamai deguonies ir jos pradeda dusti, kol galiausiai žūsta.
– Išeiname į lauką, ilgai vaikštome, pamatome pabalusią odą. Ką tada daryti? Bėgti namo ir pradėti trinti, galbūt užpilti šilto vandens?
– Receptų yra labai daug. Visada reikia kuo greičiau grįžti į šiltą aplinką. Jei tokios galimybės nėra arba reikia eiti ilgesnį laiką, reikia tą vietą maksimaliai sušildyti. Pats paprasčiausias ir saugiausias būdas yra pridengti nušalusią vietą ir priglausti kitą savo kūno dalį, kad ją sušildytume. Pavyzdžiui, priglausti delną prie ausies. Mūsų rankos šilumos turėtų užtekti, kad šiek tiek ją atšildytume. Nereikėtų skubėti smarkiai trinti. Senas receptas yra pagriebti sniegą ir pradėti trinti nušalusias vietas. Jei jau yra gilesnis odos pažeidimas, pažeisime odą dar labiau, ją nutrinsime. Be to, su nešvariu sniegu galime įnešti infekciją. Gali neužtekti tiesiog apvynioti nušalusią vietą, nes drabužių šiluma nebus tokia pat, kaip, tarkime, mūsų rankos. Jei turime šalia kažką šilto, pavyzdžiui, termosą su arbata, galime jį pridėti prie odos ir pašildyti. Bet nereikia persistengti. Nereikia pilti verdančio vandens ar tiesti kojų prie atviros ugnies, nes galime odą nudeginti. Geriausia apsikabinti, prisiglausti, pašildyti, galima labai švelniai pamasažuoti, bet tikrai nepatarčiau trinti.
– Dar sako, kad visokie aliejai padeda. To irgi negalima daryti?
– Aliejai labai gerai prieš išeinant į lauką. Visą laiką reikėtų žiūrėti, kaip elgiasi tie žmonės, kurie nuolat yra toje aplinkoje. Jei norime apsisaugoti nuo perkaitimo, žiūrėkime, kaip elgiasi afrikiečiai, jei norime apsisaugoti nuo sušalimo, žiūrėkime, kaip elgiasi Šiaurės gyventojai. Tas pats riebalų užtepimas ant odos padaro barjerą, kad oda ne taip greitai atiduotų šilumą. Todėl aliejukus reikėtų naudoti prieš išeinant. Grįžus, jei atsiranda pabalimas ar paraudimas, odai bet koks drėkinantis tepaliukas bus į naudą. Naudoti jį galime, bet jau po to, kai odą saugiai atšildėme.
– Bet kaip suprantu, kalbame apie lengvesnio laipsnio nušalimą. Jei įvyksta rimtesnis nušalimas, oda paraudonuoja ar pamėlynuoja, ką tada daryti?
– Tada atsiranda pūslės, žaizdos ir, priklausomai nuo to, kaip giliai buvo prasiskverbęs šaltis, gali atsirasti ir kaulų pažeidimas. Bet tokie pažeidimai neatsiranda lengvai, reikia pasistengti užmigti pusnyje be kojinių. Tokiu atveju be abejonės reikia kreiptis į gydytojus ir užsivynioti sterilų tvarstį.
– Kas bus, jei laiku nesikreipsime į gydytojus, kai nušalimai jau yra rimtesni?
– Priklausomai nuo to, kokio lygio yra nušalimai. Galima net ir prarasti nušalusią kūno dalį.
– O kaip gydytojai ligoninėje, priėmimo kambaryje gydo nušalimus?
– Nušalimas tokiu atveju yra tiesiog žaizda, kaip nudegimas. Pašalinami visi negyvi audiniai, skiriami antibiotikai ir žaizda yra švariai laikoma ir dažnai pertvarstoma.
– Sakoma, kad kai kurie drabužiai šaltį traukia labiau nei kiti ir jų per didelius šalčius rengtis negalima. Tarkime, džinsų arba kitų aptemptų drabužių. Ar jie tikrai traukia šaltį ar labiau taip nutinka dėl to, kad jie tiesiog aptempti?
– Taip, yra tam tikri audiniai, kurie geriau išlaiko šilumą ir kiti, kurie ją laiko ne taip gerai. Dažniausiai tai susiję su tuo, kiek oro burbuliukų yra tarp odos ir medžiagos. Vilnoniai drabužiai, kai yra minkšti pūkuoti siūlai, turi savyje daug sukaupto oro. Lygiai taip pat ir kailiniai, jie šilti dėl to, kad tarp plaukų yra daug oro burbuliukų, kurie ir sudaro tą šilto oro tarpą. Aptempti drabužiai turi mažesnes šilumos išsaugojimo savybes. Bet niekas nestovi vietoje, kuriamos naujos medžiagos, tie patys termo drabužiai, kurie yra gana aptempti, tačiau niekada nesudrėksta. Todėl negalima sakyti, kad aptempti drabužiai būtinai trauks šaltį.
– Apskritai kalbant apie šaltį yra visokių įvairių teiginių, pavyzdžiui, kad išnyksta virusai ar mažiau plinta. Tai galbūt galima tikėtis, kad atėjus dideliems šalčiams, toks oras bus kuo nors naudingas sveikatai? Ar tai tik mitai?
– Ne, tai nėra mitai. Bet tikėtis, kad –25 laipsnių šaltis nužudys virusą, kuris yra mumyse, nereikia. Tačiau, jei išeisime į lauką, ir galbūt kas nors nepakankamai saugiu atstumu nusičiaudės, tai tam virusui, išskridusiam iš nusičiaudėjusio žmogaus, šansai atskristi iki mūsų yra kur kas mažesni. Tiek naudos ir yra. Dideli šalčiai ir sausas oras nepalankus virusams.
– Jei išeisime į lauką tuo metu, kai bus dideli šalčiai, galbūt tai vis tiek bus naudinga mūsų organizmui ir bus tam tikras grūdinimasis? Kaip išeiti į lauką saugiai, kad nenušaltume galūnių?
– Visų pirma, kalbant apie grūdinimąsi, tą reikėtų daryti jau dabar, kol ne taip šalta. Pažiūrėti, kokie patogūs drabužiai, batai, galvos apdangalai ir panašiai. Yra kelios teorijos. Viena iš jų sako, kad reikia kuo daugiau sluoksnių užsidėti ant savęs, pageidautina, natūralaus pluošto – medvilnės, vilnos. Kiti sako, kad geriau yra nedaug sluoksnių, bet pritaikytų šalčiui drabužių. Aš linkęs labiau palaikyti antrą variantą. Jei pažiūrėsime istoriškai, tai britų ekspedicijos į Šiaurės ašigalį liūdnai baigėsi, viena iš tokių priežasčių buvo ta, kad jie turėjo užsidėję labai daug sluoksnių vilnonių drabužių. Jie sušildavo, suprakaituodavo, būdavo sunku persirengti ir išlaikyti savo šilumą. Tuo metu Amundsenas, kuris buvo ir auginamas Šiaurės vietinių, užsidėdavo šiltus kailinukus beveik ant nuogo kūno ir tokiu būdu gerai išlaikydavo savo šilumą.
Drabužiai turi būti patogūs, neturi būti smarkiai aptempti, turi išlaikyti oro sluoksnį, batai jokiu būdu ne maži, kuo storesnės kojinės. Būtinai užsidėti kepurę, kuri dengtų ausis, turėti šaliką, naudoti kumštines pirštines. Lauke judėti, judinti pirštus. Jei pradedame truputį prakaituoti, reikia mažinti greitį. Bet jei jau suprakaitavome, jokiu būdu nesustoti ir greičiau grįžti namo. Nesiryžčiau iškart esant dideliems šalčiams išeiti ilgam į lauką. Išeiti reikėtų trumpam ir pažiūrėti, kaip reaguoja kūnas. Būkite sočiai pavalgęs, turėkite su savimi šilto skysčio. Jei einate ilgam, neikite vienas, pasiimkite ką nors į kompaniją, kas galėtų jums pasakyti, kad žandai jau pabalę. Ir pamirškime tokius šildymosi būdus kaip kava ir alkoholis. Jie pavagia iš mūsų temperatūros suvokimą, pagerina jos atidavimą, mes šalčio nejaučiame, bet iš tiesų tuo metu ir peršąlame.
– O kaip yra su mažais vaikais, ar galima juos per tokį šaltį nešti į lauką?
– Vėlgi, priklauso nuo to, kaip vaikai elgėsi prieš didžiuosius šalčius, ar ėjo į lauką. Jei lauke prieš šalčius būdavo retai, tai per šalčius tikrai jų į lauką tempti nereikėtų. Reikėtų žiūrėti į juntamą temperatūrą. Vaikams saugi temperatūra yra –10 ar daugiausiai –15 laipsnių. Jei nebus drėgmės ir didelio vėjo, švies saulė, nepaisant to, kad termometras rodys –25 laipsnius, jusime –10 ir galima bus drąsiai eiti į lauką.
– Žinau tokių žmonių, kurie niekada gyvenime nesideda kepurės ar šaliko ir sako, kad jie niekada to nenešiojo ir jiems nereikia bei nešalta, nes jie pripratę. Ar tikrai taip gali nutikti?
– Taip, tai vienas iš grūdinimosi aspektų. Pratiname savo kūno temperatūrą prie vienokių ar kitokių aplinkos pokyčių. Tai mažina peršalimų dažnį. Bet viskas priklauso nuo to, kaip elgiamės, kiek laiko būsime lauke ir ką ten darysime. Jei eičiau į lauką 2–3 valandoms, tikrai užsidėčiau ir šiltesnes pirštines, ir kepurę bei kitą striukę.
– Apibendrinant mūsų pokalbį – ką šiuo metu, išėjus į lauką, reikia labiausiai saugoti ir į ką atkreipti dėmesį?
– Reikia saugotis drėgmės. Jei suprakaituosime, sušlapsime kojas, turėsime ankštą avalynę, peršalimas bus daug greitesnis. Visą laiką turėkime sveiko proto ir laikykimės rekomendacijų.
