„Atsakingai ir atidžiai vertiname kiekvieną potencialią galimybę investuoti savo namų rinkoje ir į gerai pažįstamas įmones. Augant gyventojų savo pensijai sukauptoms lėšoms, didėja galimybės investuoti ir vietinėje rinkoje – apie tai kalbame jau ne vienerius metus.
Šiuo metu lietuviškų įmonių akcijų bei akcijų ir obligacijų vertė (įskaitant Vyriausybės obligacijas) siekia 280 mln. eurų“, – „Delfi“ sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis.
Minimus 280 mln. eurų yra investavusios visos penkios Lietuvos antros ir trečios pakopų pensijų kaupimo bendrovės („Luminor investicijų valdymas“, „INVL Asset Management“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Aviva Lietuva“).
Kotiruojamos keturios
„Daugiau akcijų biržoje listinguojamų VVĮ. Iš visų 49-ių valstybės valdomų įmonių (VVĮ) šiuo metu akcijų biržoje listinguojamos vos 5-ios, beveik visos jos yra listinguojamos nominaliai, todėl didžiosios dalies akcijomis nėra aktyviai prekiaujama. Sukurdami galimybę investuoti į Lietuvos strategines reguliuojamas įmones užtikrinsime, kad Lietuvos pensijų fondų ir draudimo kompanijų lėšos būtų investuojamos Lietuvoje, o ne užsienyje“, – rašoma Vyriausybės programoje.
Čia įsivėlusi klaida, nes šiuo metu „Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržoje yra listinguojamos keturios valstybės valdomos įmonės: „Ignitis grupė“, „Klaipėdos nafta“, „Litgrid“ ir „Amber Grid“.
Taip yra po to, kai 2020 metais iš sąrašo išbrauktos „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir „Ignitis gamybos“ akcijos, o įtrauktos „Ignitis grupės“. Valstybė iš viso valdo 50 įmonių.
„Diskusijų potencialaus VVĮ listingavimo tema esame turėję ne kartą. Pagrindiniais prioritetais, bent iš suinteresuotųjų šalių, institucinių investuotojų, yra įvardijami įmonių dydis ir grąžos tvarumas, t. y. preferencija teikiama tvariai veikiančioms įmonėms, dažniausiai tokios įmonės turi monopolinės veiklos požymių arba greta reguliuojamos, monopolinės veiklos kartu yra vykdančios ir komercinę veiklą“, – sakė Valdymo koordinavimo centras (VKC) direktorius Vidas Danielius.
Jis išvardijo, kad iš šiuo metu listinguojamų įmonių turime 2 VVĮ („Ignitis grupę“, AB ir AB „Klaipėdos nafta“), 2 VVĮ dukterines įmones (AB „Amber Grid“ ir „Litgrid“ AB, priklausančias UAB „EPSO-G“) ir 1 savivaldybės valdomą įmonę (AB „Kauno energija“).
„Litgrid“ ir „Amber Grid“ atveju taikytinas akcentas dėl mažos akcijų dalies prekybos biržoje („listinguojamos nominaliai“), tad visų pirma turėtų būti sprendžiama ar šias dalis didinti, ar neturėti tokios simbolinės apimties prekybos biržoje“, – pastebėjo V. Danielius.
Jo teigimu, šios įmonės yra kartu ir potencialiai patrauklesnės.
„Dabartinėmis aplinkybėmis įmonės, kurios anksčiau buvo įvardijamos kaip prioritetinės, mąstant apie galimą listingavimą, susiduria su padidintomis rizikomis dėl Covid-19 pandemijos, politinės situacijos Baltarusijoje ir pan., tad papildomas įdirbis bus reikalingas sprendžiant su šiais iššūkiais susijusius klausimus, kuomet „Amber Grid“ ir „Litgrid“ paliestos mažai“, – paaiškino jis.
V. Danielius teigė, kad listinguojamų įmonių skaičius tikrai gali augti.
„Dar tik vertinant įmonių pasiruošimą ir rengiantis žengimui į biržą jau turėtų būti užtikrinta kokybiška valdysena, aiškūs įmonių tikslai, prioritetai, valdomos rizikos, be to svarbu, kad apie tai žinotų ne tik nuolatos dirbantys su šiomis įmonėmis, tačiau ir visuomenė bei potencialūs užsienio investuotojai. Šioje vietoje matau ir pagrindinį mūsų organizacijos tikslą – siekti profesionalios valdysenos, kad tai nebūtų ribojantis veiksnys sprendžiant dėl įmonių listingavimo“, – sakė jis.
M. Dubnikovas teigė, kad investuotojams būtų įdomios visos įmonės, jei jos yra pasirengusios dalyvauti akcijų biržoje.
„Tai reiškia, kad įmonė turi būti pasirengusi – būti pakankamai skaidri, o vadovai turi suvokti šios priemonės privalumus. Jų tikslas turėtų būti akcijų kainų didinimas. Jei tenkinamos bent šios dvi sąlygos, tokia įmonė tikrai gali judėti į biržą“, – sakė jis.
Pašnekovas paminėjo ir kelis pavadinimus, tai – „Lietuvos geležinkeliai“, „Valstybinių miškų urėdija“, „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, „Lietuvos oro uostai“.
„Aišku, pastarajai šiai dienai nekaip sekasi, bet ji irgi galėtų būti sąraše. Visos kitos įmonės irgi galėtų būti. Pagrindinis pridėtinis svertas yra tai, kad tos įmonės turėtų būti skaidresnės. Kitas dalykas – greičiausiai turėtų įvykti tam tikra vadovų kaita, nes kotiravimas biržoje yra didžiulis iššūkis aukščiausio lygio vadovams. Jie turi suprasti, kaip ta sistema veikia“, – komentavo M. Dubnikovas.
Nauda valstybei
V. Danielius svarstė, kad norint gauti valstybei didžiausią naudą listinguojant įmones, jų perspektyva turėtų būti aiški, rizikos taip pat aiškiai prognozuojamos; tokios įmonės atitinkamoje situacija yra patrauklios esamiems ir potencialiems savininkams.
„Kitaip tariant tik gerai valdomos įmonės turėtų pretenduoti į biržą, o tokiu atveju nebelieka pagrindo, kad buvimas biržoje prisidėtų prie geresnės jų valdysenos ar skaidrumo. Smulkiųjų investuotojų dalyvavimas gali paskatinti siekti įmones aukštesnės grąžos ir sustiprinti spaudimą įmonėms veikti komercinėmis sąlygomis, tačiau jau leidžiant į biržą tokios įmonės akcijas, ji jau turėtų būti pilnai atitinkanti šį kriterijų – turi būti aiškūs veiklos rezultatai, vykdomi specialieji įpareigojimai (socialinio pobūdžio paslaugos teikiamos VVĮ) ir jų finansavimo tvarka (jei įmonei tokie yra pavesti).
Spręsti, ar leisti įmones į biržą reikėtų remiantis kitais argumentais nei potencialiai geresne jų valdysena. Tokiais argumentais galėtų būti tai, kad lėšos, kurios gautos IPO dėka, bus investuojamos į prioritetines sritis, kad didinti akcijų biržos veiklos apimtis ir taip prisidėti prie kapitalo rinkų plėtros skatinimo. Listingavimo keliu žengiančių įmonių ir joms asistuojančių konsultantų praktikos augimas taip pat galėtų turėti teigiamą efektą šiomis praktikomis naudojantis privataus kapitalo įmonėms – leidžiant obligacijas ar vykdant IPO.
Taigi valstybės mastu gali būti daug įvairios naudos, kurią gali suteikti IPO – gauti grąžą anksčiau, nei per dividendus; investuoti į aktualesnes veiklas ir sritis, prisidėti prie šalies ir regiono finansų rinkos skatinimo, tačiau, kiek tai susiję su įmonių valdymu, tai nekeičia to, kad reikia pasirūpinti šių įmonių valdysenos kokybe ir skaidrumu. Manau, kad šiuo aspektu esame tikrai ženkliai pažengę ir nemažai privataus kapitalo listinguojamų įmonių galėtų remtis VVĮ pavyzdžiais. Tuo pačiu dabartinės situacijos neapibrėžtumai turėtų būti nepamirštami ir jų poveikio mastas įvertinamas, nes dažnai prisimenamos susisiekimo sektoriaus įmonės, kurias ženkliau palietė tiek Covid-19, tiek Baltarusijos pasekmės. Manau, kad tai šiuo metu yra didžiausias kliuvinys siekiant sėkmingo įmonių leidimo į biržą. Iki šiol listinguojamos įmonės, kurių kontroliuojantys akcijų paketai tiesiogiai ar netiesiogiai priklausė valstybei, demonstravo gerus ir investuotojams patrauklius rezultatus, jei taip nebūtų abejoju ar iš rinkos girdėtume apie tokias paskatas ir siūlymus“, – dėstė VKC direktorius.
Kodėl iki šiol nematėme platesnio VVĮ listingavimo? V. Danielius išskyrė dvi priežastis.
„Visų pirma ilgai neturėjome tokio poreikio, noro ir vizijos – įmonių skolinto kapitalo dalis įprastai buvo gana žema, tad pigesnio finansavimo alternatyvos buvo prieinamos, listingavimas primindavo apie nesėkmingas privatizacijos patirtis, nebuvo laukiama, kad įmonės vykdytų plėtrą, kuriai galėtų būti naudojamas toks pritrauktas kapitalas, nebuvo ir vertinama, kad VVĮ ir SVĮ turėtų visų pirma dirbti siekdamos pelno, kad jų vykdomi specialieji įpareigojimai taip pat kainuoja valstybei. Su perspektyvos pasikeitimu galime pradėti galvoti apie tai, kad esame pasiruošę tokiems žingsniams, tik dabar jau iškyla kitas klausimas – jei įmonių valdysena yra gerame lygyje, jei skaidrumo standartai yra pakankamai aukšti, jei finansiniai rezultatai atrodo viliojantys, ar tikrai mums vis dar reikia dalį akcijų parduoti biržoje?
Juk tam tikra prasme valstybei priklausančių įmonių akcininkai yra visi gyventojai, įmonių grąža skiriama bendriesiems poreikiams tenkinti, tad reikia detaliai vertinti, kokias papildomas naudas ėjimas į biržą gali suteikti visai visuomenei. Manau, kad „Ignitis grupės“ ir kitų Baltijos šalių VVĮ IPO pavyzdžiai leis puikiai įvertinti IPO pasekmes ir turėti argumentuotą diskusiją, siekiant geriausio šaliai sprendimo“, – sakė jis.
Metas – tinkamas
„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių biržos prezidentas Saulius Malinauskas „Delfi“ komentavo, kad valstybės valdomų įmonių listingavimas viešoje vertybinių popierių rinkoje yra reikšmingas žingsnis, vystant Lietuvos kapitalo rinkos ekosistemą.
„Kapitalo rinka, kurioje listinguojama daugiau didelės rinkos vertės bendrovių, pritraukia stambius tarptautinius investuotojus, sukuriamos galimybės investuoti pensijų fondų ir kitų institucinių investuotojų lėšas namų rinkoje, valstybė patenka į dar platesnį tarptautinį investicijų žemėlapį. Išvystyta šalies kapitalo rinka – tai lengvesnis kapitalo prieinamumas įmonių verslo tikslams įgyvendinti, spartesnis šalies ekonomikos augimas.
Valstybės valdomų įmonių listingavimas biržoje taip pat skatina mažmeninės investavimo kultūros formavimąsi, kuri yra viena iš pamatinių išvystytos kapitalo rinkos ekosistemos dalių. Išvystyta investavimo kultūra šalyje tampa traukos objektu ir užsienio investuotojams ateiti į šią rinką. Mažmeninių investuotojų vaidmuo yra svarbus ir galime tikėtis, kad atėjus daugiau valstybės valdomų įmonių į viešą Lietuvos kapitalo rinką, mažmeninių investuotojų Lietuvoje taip pat daugės“, – dėstė jis.
Pašnekovas dar priminė, kad 2018- metais Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) Finansų ministerijos užsakymu atliko studiją, kurioje įvertino vietinę kapitalo rinką ir pateikė rekomendacijas, kaip vystyti kapitalo rinką, pritraukti didesnes vietinių bei užsienio investuotojų investicijas.
„Pirmoji iš 22-ų ERPB rekomendacijų – įtraukti valstybės kapitalo įmonių akcijas į viešą Lietuvos vertybinių popierių rinką. Sveikintina, jog 2020-aisiais metais į viešą Lietuvos kapitalo rinką žengė valstybės valdoma įmonė „Ignitis grupė“, kuri iškart tapo vertingiausia bendrove „Nasdaq Baltijos“ vertybinių popierių rinkoje. Lietuvos ir Baltijos kapitalo rinka tapo dar labiau matoma tarptautinių investuotojų žemėlapyje. Itin svarbu ir tai, kad Baltijos investuotojai, pensijų ir investiciniai fondai bei gyventojai gavo patrauklią galimybę investuoti savo namų rinkoje. „Ignitis grupės“ listingavimas biržoje, tikimės, paskatins ir kitas Baltijos šalių ir Lietuvos bendroves atsigręžti į kapitalo rinkos teikiamas galimybes bei žengti į viešą vertybinių popierių rinką“, – sakė jis.
S. Malinauskas pastebėjo, kad nors visos keturios listinguojamos valstybės valdomos įmonės yra pačios didžiausios įmonės pagal rinkos vertę (kapitalizaciją), patenkančios į Baltijos Top-15 sąrašą, tik dvi iš jų, t.y. „Ignitis grupė“ ir „Klaipėdos nafta“ – patenka į Baltijos ir vietinius visų akcijų indeksus, t.y. „OMX Baltic“ ir „OMX Vilnius“ bei į Baltijos šalių akcijų investicinį lyginamąjį indeksą „OMX Baltic Benchmark“.
„Tuo tarpu likusios bendrovės negali būti įtrauktos į indeksus dėl taikomos indeksų sudarymo taisyklės, kuomet bendrovė, kurioje vienas akcininkas kontroliuoja 90 proc. ir daugiau visų jos akcijų, negali būti įtraukta į indeksą. Šios listinguojamos VVĮ taip pat galėtų tai pasiekti padidindamos laisvų akcijų kiekį rinkoje. Vadinasi, siekiant, kad bendrovės akcijomis būtų aktyviau prekiaujama rinkoje, galėtų patekti į pagrindinius indeksus, reikėtų, kad būtų išplatinta bent 25 proc. laisvai cirkuliuojančių akcijų (angl. „free float“).
Manome, jog šiuo metu yra tinkamas metas sprendimų priėmėjams bei kapitalo rinkos dalyviams apsvarstyti, kurios dar valstybės valdomos įmonės galėtų pritraukti papildomo kapitalo savo veiklai vystyti ir žengti į viešą vertybinių popierių rinką.
Verta pažymėti, jog pagrindinė biržos funkcija yra užtikrinti šiuolaikinę, patikimai veikiančią rinkos infrastruktūrą ir prieigą prie rinkos – sistemas, platformas, narių tinklą, visiems aiškias ir suprantamas, patikimas taisykles. Svarbu, ir kokie yra tarptautiniai ryšiai atsiskaityti, judėti vertybiniams popieriams tarp rinkų. Šioje srityje drauge su centriniu vertybinių popierių depozitoriumu per eilę metų esame sukūrę europinio lygio infrastruktūrą, tinkamą įvairioms įmonėms listinguotis vietinėje biržoje.
„Nasdaq Vilnius“ vertybinių popierių birža taip pat toliau diskutuoja su kapitalo rinkos dalyviais, tarptautiniais partneriais analizuoja, kokie papildomi veiksniai galėtų prisidėti prie tolimesnės kapitalo rinkos plėtros. Svarbu pažymėti, jog kapitalo rinkos dalyviai, investuotojai, įmonės ir valstybė – kartu kryptingai teiktume pasiūlymus ir siektume jų įgyvendinimo tam, kad vietinė kapitalo rinka vystytųsi ateityje ir neštų naudą šalies ekonomikai“, – sakė jis.
Galimybę svarstytų
T. Gudaitis sakė, kad pritaria Vyriausybės minčiai, jog galimybių investuoti į patrauklias strategines vietos įmones turėtų ir tikrai galėtų būti gerokai daugiau.
„Pensijų fondų dalyviams siekiame geriausio jų turto investavimo rezultato. Kuo daugiau turėsime galimybių (instrumentų) pasirinkti, kur investuoti kaupiančiųjų savo pensijai lėšas – tuo geriau, – sakė jis. – Jeigu Vyriausybė savo planą įgyvendins ir padidins strateginių reguliuojamų įmonių atvirumą investicijoms, tikėtina, iš to laimės ne tik valstybė bei vertybinių popierių rinka, bet ir savo pensijai kaupiantys šalies dirbantieji.“
LIPFA direktorius dar pastebėjo, kad tarptautinės organizacijos – tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, tiek ERPB jau kurį laiką rekomenduoja Lietuvai skatinti vietinę kapitalo rinką – listinguoti daugiau įmonių į akcijų biržą, leisti pensijų fondams koinvestuoti lėšas kartu su rizikos kapitalo fondais, leisti tiesiogiai investuoti į nekilnojamąjį turtą ir kt.
„Deja, buvęs Seimas ir Vyriausybė nebuvo linkusi įsiklausyti į šias rekomendacijas. Todėl džiugu matyti naujos Vyriausybės programoje konkrečius siekius skatinti vietinę kapitalo rinką ir tikimės, kad jie bus įgyvendinti. Esame pasiruošę konstruktyviam dialogui, pasidalinti savo ekspertinėmis įžvalgomis
Be abejonės, laukiame didesnio strateginių įmonių atsivėrimo. Kita vertus, nemanome, kad dėl to prireiktų imperatyvaus teisinio reguliavimo patiems pensijų fondams dėl jų investicijų krypčių“, – pridūrė T. Gudaitis.
