Trečiadienį Honkongo policija buvusioje britų kolonijoje per seriją rytinių reidų, kuriuose dalyvavo per 1000 pareigūnų, suėmė daugiau nei 50 aktyvistų, buvusių įstatymų leidėjų ir mokslininkų, net vieną Amerikos teisininką, dirbantį žmogaus teisių srityje. Visi jie padėjo organizuoti neoficialius preliminarius rinkimus, kad iškeltų kandidatus artėjantiems parlamento rinkimams, kurie vėliau buvo atidėti.
Tokia griežta vienos dienos operacija yra didžiausia nuo tada, kai įsigaliojo Pekino primestas nacionalinio saugumo įstatymas, leidžiantis už menkiausią nusižengimą įkalinti žmogų iki gyvos galvos. Tai šokiravo miestą, kuriame opozicijos veikėjams vis dažniau pateikiami baudžiamieji kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose ar plakatų iškėlimo. Tarp sulaikytųjų buvo ir buvęs teisės profesorius Benny Tai, padėjęs organizuoti preliminarius rinkimus.
Pastaroji operacija parodė, kokiu mastu Kinijos prezidentui Xi Jinpingui pavyksta grąžinti galios pusiausvyrą vyriausybės naudai po istorinės demokratiškų protestų bangos, nepaleidusios Honkongo iš gniaužtų kelis praėjusių metų mėnesius. Xi Jinpingas dėjo visas pastangas, kad nuslopintų miesto opoziciją, nepaisydamas tarptautinės visuomenės pasmerkimo ir Donaldo Trumpo administracijos pastangų paskelbti sankcijas Kinijos pareigūnams ir panaikinti prekybos lengvatas Azijos finansų centrui.
„Nepaliaujamos pastangos“
Nors J. Bidenas pažadėjo labiau koordinuoti pastangas išsaugoti demokratiją pasaulyje, sunku numatyti, ką jis galėtų padaryti, kad pakeistų tendencijos kryptį Honkonge. Per pastarąją operaciją buvo areštuotas amerikietis teisininkas Johnas Clancey, dirbantis garsioje vietos teisės įmonėje ir buvęs preliminarių rinkimų organizatoriaus iždininku. Tai pirmas kartas, kai pagal naująjį Kinijos įstatymą sulaikytas užsienio pilietis. Šis sulaikymas, manoma, tik dar labiau sustiprins įtampą tarp Vašingtono ir Pekino.
„Masiniai areštai šį rytą rodo, kad režimas deda nepaliaujamas pastangas persekioti demokratiją remiančius aktyvistus, – sakė opozicijos politikas Fernandas Cheungas, pridurdamas, kad Honkongas naudojasi tuo, kad dabar Vakarai didžiausią dėmesį skiria koronaviruso pandemijai. – Tai aiškus signalas naujajai J. Bideno administracijai, kad Kinija nesusilpnins savo pastangų išrauti su šaknimis opoziciją Honkonge ir kad ji yra pasiryžusi perimti visišką kontrolę.“
Aktyvistų sulaikymo operacija vyko tuo metu, kai dvi didžiosios Vakarų valstybės, dariusios didžiausią spaudimą Kinijai dėl įvykių Honkonge, vis dar neatsigauna nuo vidinių politinių problemų ir augančios COVID-19 atvejų statistikos. Vašingtonas kaustomas D. Trumpo bandymų užginčyti rinkimų rezultatus, tuo tarpu Jungtinės Karalystės dėmesys buvo nukreiptas į „Brexit“ bei prekybos derybas su Europa ir pakartotinį karantino priemonių įvedimą.
Investuotojai didžiąja dalimi numoja ranka į Xi Jinpingo priemonių griežtinimą. Honkongo bazinis indeksas „Hang Seng Index“ trečiadienį pakilo iki aukščiausio lygio per vienuolika mėnesių, o miesto valiuta išlaikė stiprias pozicijas JAV dolerio atžvilgiu. Nors naujausios apklausos rodo, kad JAV verslovės Honkonge nerimauja dėl nacionalinio saugumo įstatymo, tik saujelė didžiųjų bendrovių planuoja atsisakyti operacijų finansų centre.
J. Bideno paskirtasis JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas perspėjo, kad išrinktasis prezidentas stebi situaciją, ir tviterio žinutėje pasmerkė „puolimą prieš tuos, kas drąsiai propaguoja visuotines teises“. Administracija „stos už Honkongo žmones ir prieš Pekino griežtas priemones demokratijos atžvilgiu“, pridūrė jis.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Hua Chunying į klausimą dėl A. Blinkeno komentarų atsakė, jog „nė viena kita šalis neturi teisės nepagrįstai komentuoti ar kištis“ į Kinijos reikalus.
Trečiadienį Honkongo saugumo sekretorius Johnas Lee gynė areštų operaciją kaip „būtiną“ nubausti tuos, kurie siekia paralyžiuoti vyriausybę ir nustumti ją į „bedugnę“. Pasak jo, nebus taikomasi į daugiau nei 600 000 balsuotojų, dalyvavusių preliminariuose rinkimuose.
Pekino ryšių biuras Honkonge sveikino areštus kaip teisingą žingsnį siekiant sugrąžinti Honkongą „į teisingą kelią“.
Pasipriešinimo slopinimas
Didžioji dalis Honkongo opozicijos jau išstumta, diskvalifikuota arba jai gresia baudžiamieji kaltinimai. Dalis aktyvistų pasitraukė į tremtį Europoje, kiti mėgina bėgti laivais, nes areštų baimė tolydžio auga. Rugsėjį turėję vykti įstatymų leidžiamosios tarybos rinkimai, per kuriuos demokratai vylėsi laimėti beprecedentę daugumą, atidėti metams.
Iš tiesų trečiadienio areštus išprovokavo opozicijos grupių bandymas įveikti Pekino valdžios uzurpavimą ir jos vidinius nesutarimus surengiant viešus preliminarius rinkimus ir išrenkant vieningą kandidatų sąrašą. Vėliau jie planavo užsitikrinti pakankamai vietų įstatymų leidžiamajame organe, kad prieitų prie miesto įstatymų nuostatų, ir tada, kai būtų blokuotas Honkongo lyderės Carrie Lam biudžetas, tikėjosi priversti ją atsistatydinti.
„Jeigu dalyvavimas rinkimuose ir mėginimas laimėti rinkimus reiškia ardomąją veiklą, akivaizdu, kad nacionalinio saugumo įstatymu siekiama visiško Honkongo žmonių pajungimo“, – sakė Victoria Hui, Notrdamo universiteto docentė, kuri specializuojasi Honkongo politikos srityje.
Kinijos valdžia yra perspėjusi, kad tokie planai prieštarauja naujajam saugumo įstatymui, palygindama pastangas su bandymais sukurstyti „spalvotąją revoliuciją“.
Kad ir kaip būtų, amerikiečių teisininko sulaikymas „rodo, kad ekspatriantai nėra apsaugoti nuo nacionalinio saugumo įstatymo sukeltų rizikų“, – sakė Thomas Kelloggas, Džordžtauno Azijos teisės centro vykdomasis direktorius. – Jo sulaikymas turės didelį poveikį Honkongo, kaip pirmaujančio pasaulinio miesto, reputacijai.“
