Siekia atrasti naujas technologijas
Vilniaus Universiteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto mokslo darbuotojas dr. Kęstutis Ikamas Delfi pasakoja, kad kartu su kolegomis jau apie 2 metus atlieka 6G ryšio tyrimus.
„Aš dirbu Vilniaus Universiteto Terahercų elektronikos laboratorijoje, kuriai vadovauja profesorius Alvydas Lisauskas. Tikimasi, kad terahercų dažnių ruože veikianti elektronika taps kertiniu ateities bevielių telekomunikacijų, įskaitant ir 6G, pagrindu.
Prof. A. Lisauskas jau keliolika metų kuria terahercų elektroniką. Neseniai pagaminome šiuose dažniuose veikiančius greitaveikius jutiklius ir šaltinius. Vienas iš šio tipo įrenginių pritaikymų sričių – duomenų perdavimas. Tad nusprendėme pradėti tyrimus ir šia kryptimi. Prieš du metus pasisekė gauti finansavimą iš MITA agentūros ir projektas pajudėjo“, – pasakoja mokslininkas.
Pasiteiravus, kas jam pačiam įdomiausia dirbant su 6G ryšiu, dr. K. Ikamas atsako, kad mokslininkų tikslas – atrasti kažką naujo.
„6G technologija yra dar labai „žalia“, nesusiformavusi, tad šioje srityje dar galima labai daug ką nuveikti: sukurti naujus įrenginius, gamybos technologijas. Yra labai daug neatrastų dirvonų, tad turime galimybę prisidėti prie bendro progreso. Didžiųjų technologijų kūrime yra labai daug etapų. Pradedant nuo atradimų, proveržių, proveržio pritaikymo praktikoje, baigiant masine gamyba. Aš ir mano kolegos dirbame pirmame etape. 6G nediegsime, mes tik tiriame galimybes.
Šiuo metu pasaulyje diegiamas 5G. 6G pasirodys geriausiu atveju po 10 metų. Manau, kad 6G technologija kaip standartas susiformuos vėliau, kai bus išspręsta daug klausimų susijusių su 5G diegimu“, – sako pašnekovas.
Kas gi tas 6G ryšys?
O kuo gi 6G skiriasi nuo 5G ryšio? Anot dr. K. Ikamo, yra paprastas paaiškinimas – 6G bus greitesnis. „Daugiau specifinių skirtumų šiuo metu sunku įvardinti, nes 6G ryšį vis dar gaubia nemenka nežinia. Gali būti, kad naujos kartos ryšiui bus naudojamas didesnio radijo dažnio bangos nei dabar naudojamos. Dėl to naujasis ryšys gali tapti labai kryptingas, duomenys bus perduodami labai siauru spinduliu.
Kuo aukštesnio dažnio bangos naudojamos, tuo ryšys kryptingesnis. Dėl to 6G ryšiu siunčiamas signalas eis tiesia linija, komunikacija eis iš vieno taško į kitą. Dėka didesnio dažnio bangų panaudojimo, bus galima perduoti žymiai didesnį kiekį duomenų duomenų kanalu. Atitinkamai, greitis bus didesnis“, – paaiškina mokslininkas.
Pašnekovas teigia, kad kiekvienos naujos mobiliojo ryšio kartos sukūrimas – labai didelis mokslinis, inžinerinis, komercinis ir net politinis, valstybės lygmeniu įstatymų priėmimo ir standartų sureguliavimo reikalaujantis, ilgalaikis projektas.
„Jo įgyvendinimą skatina labai spartus skaitmeninės visuomenės vystymasis, kurio viena iš pasekmių – gana greitai išsemiamos jau sukurtų technologijų galimybės. Dėl šios priežasties vos ne kiekvienais metais pasirodo naujos kartos kompiuterių procesoriai, išleidžiama į rinką nauji išmanieji įrenginiai. Kardinaliai keičiasi, nors ir ne taip greitai, ir duomenų perdavimo technologijos, įskaitant televiziją, internetą ir mobilųjį ryšį.
Bet kokios naujos technologijos įgyvendinimas pradedamas nuo proveržio moksliniuose ir inžinieriniuose tyrimuose, naujų atradimų ir techninių sprendimų. Kai mokslininkai ir inžinieriai pademonstruoja veikiančius naujos kartos mobiliojo ryšio prototipus, progreso estafetę perima verslininkai ir telekomunikacijų industrija. Šiuo metu 6G technologijos kūrimas yra mokslinių-inžinierinių tyrimų stadijoje“, – sako dr. K. Ikamas.
Nauda Lietuvai
Pašnekovas teigia, kad VU Terahercų elektronikos laboratorija, vadovaujama profesoriaus Alvydo Lisausko, keliolika metų tiria didelio dažnio (terahercų) radijo bangų sritį ir ieško naujų šios srities taikymų industrijoje ir kasdieniniame gyvenime galimybių.
„Prof. A.Lisausko sukurti elektroniniai įtaisai gali būti panaudoti ateities 6G duomenų perdavimo linijose. Šios galimybės paskatino naujus tyrimus ir davė pradžią naujam Vilniaus universiteto projektui, kurio tikslas – sukurti didelio dažnio duomenų perdavimo liniją, turinčią potencialą ateityje tapti 6G technologijos dalimi.
Šiuo metu pirmaujančiose mobiliojo ir interneto ryšio technologijų srityse šalyse, įskaitant ir Lietuvą, diegiama penktos kartos (5G) technologija atsirado ne per dieną ir ne per metus. Ji pradėta kurti daugiau nei prieš dešimt metų, kada pasaulyje pradėjo veikti pirmosios komercinės ketvirtos kartos (4G) mobiliojo ryšio stotys. Panašus kelias, labai tikėtina, laukia ir 6G technologijos“, – paaiškina dr. K. Ikamas.
„Vienas iš pagrindinių 5G ryšio patobulinimų – vienu metu gali prisijungti daug vartotojų. Dideliam kiekiui vartotojų yra užtikrinamas didelis greitis. Taip pat yra sutrumpintas atsako laikas, tai yra svarbu technikos valdymui, pavyzdžiui, dronams“, – teigia pašnekovas.
Anot mokslininko, 6G tęs 5G tobulinimus. „Mums, kaip vartotojams, reikia vis daugiau duomenų. Ta tendencija auga nuo tada, kai atsirado kompiuteriai ir ji tik augs“, – sako dr. K. Ikamas.
O kiek Lietuvos mokslininkai jau yra pasistūmėję su 6G ryšiu? Kaip pasakoja mokslininkas, jau pavyko sukurti bandomąją duomenų perdavimo liniją. Anot dr. K. Ikamo, ji dirba labai aukštų dažnių srityje – dažnis kelis kartus aukštesnis už dabar diegiamo 5G mobiliojo ryšio.
„Mūsų sistemos duomenų perdavimo greitis kol kas nedidelis – galime perduodi aukštos raiškos vaizdą ir garsą. Ateityje planuojame tobulinti sistemą. Jau sukūrėme naujos kartos šaltinį. Tačiau iki tikrai didelių perdavimo greičių, reikalingų 6G ryšiui, dar toli. Reikia daugiau laiko ir didesnių investicijų“, – sako dr. K. Ikamas.
Mokslininkas neslepia, kad 5G ir 6G technologijos yra naudingos tokiai mažai valstybei, kaip Lietuva.
„Didelio dažnio duomenų perdavimo linijos kuriamos pažangiausiose telekomunikacijų technologijų laboratorijose Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Vokietijoje, Kinijoje ir kitose šalyse. Lietuvos mokslininkai irgi dalyvauja šiame procese ir tai – didelis pliusas mažai valstybei, ypač jos, kaip skatinančios naujausias technologijas šalies, įvaizdžiui“, – sako dr. K. Ikamas.
Čia turime ir kuo pasigirti – anot mokslininko, jo ir kolegų vykdomi terahercų elektronikos moksliniai tyrimai skatina telekomunikacijos technologijų pažangą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Tikimės, kad pasiekti moksliniai ir inžinieriniai rezultatai bus naudingi kuriant ateities duomenų perdavimo, įskaitant ir 6G, linijas. Svarbus ir naujų kompetencijų, taip vadinamų „know-how“ žinių, įgijimas šioje srityje, didinantis Lietuvos konkurencingumą telekomunikacijų rinkoje“, – pasakoja dr. K. Ikamas.
Žmonės bijo naujovių
Ir nors šiuo metu Lietuvoje ruošiamasi 5G ryšio dažnių aukcionui bei diegimui, galime sutikti ir garsiai besireiškiančių skeptikų. Anot dr. K. Ikamo, bet kokia nauja technologija kelia daliai visuomenės baimę – tai, sako jis, natūrali žmogaus reakcija į nežinomybę, naujus dalykus.
„Pavyzdžių toli ieškoti nebūtina – užtenka pažiūrėti, kaip kai kurie žmonės reaguoja į COVID-19 ir skiepus nuo jų“, – sako mokslininkas.
Jis nuramina, kad prieš pradedant diegti 5G ryšį buvo atlikti tyrimai dėl šios technologijos poveikio sveikatai. „Europos Sąjungoje ir Lietuvoje veikia nemažai institutų, kurie rūpinasi visuomenės sveikata ir naujų technologijų (diegiamų arba parduodamų) saugumu. Įdiegti nesaugią duomenų perdavimo technologiją platesniu mastu paprasčiausiai niekas neleistų.
Žmonės baiminasi dėl 5G poveikio sveikatai, tačiau savo gyvenime veikiami žymiai didesnį poveikį turinčių faktorių ir įrenginių (pvz., maistas, oras, kuriuo kvėpuojame, buitinė chemija, buitiniai įrenginiai ir pan.). Bet kadangi šie faktoriai ir įrenginiai įprasti, su jais jau susigyventa, didžiausias dėmesys kreipiamas į naujoves“, – paaiškina dr. K. Ikamas.
