„Metai buvo tikrai sunkūs, su daug pokyčių, su daug prisitaikymo prie naujos aplinkos. Tačiau kalbant apie pensijų fondų rezultatus, turime gerų žinių, metais buvo geri.
Tie gyventojai, kurie kaupia papildomai lėšas savo senatvei, uždirbo vidutinę 5,2 proc. grąžą ir galima pasidžiaugti, kad visi pensijų fondai – tiek patiems jauniausiems, tiek patiems seniausiems – uždirbo teigiamą grąžą.
Visi Lietuvos gyventojai, kurie kaupia lėšas antroje pakopoje, turi teigiamą rezultatą“, – ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė asociacijos direktorius Tadas Gudaitis.
Jis pastebėjo, kad praėjusių metų apibendrinimas primena matematinį kvadratinės šaknies ženklą.
„Iš pradžių, per pirmą pandemijos bangą, turėjome didelį, rimtą kritimą. Tačiau per likusią metų dalį pensijų fondų rezultatai sugrįžo į teigiamą teritoriją.
Vakcinos impulsas uždėjo smagų ir gerą akcentą kaupiantiesiems, baigiantis praėjusiems metams“, – sakė jis.
T. Gudaitis dar pabrėžė, kad gyvenimo ciklo fondai pasiteisino.
„Kaip matome iš grafiko, mažiausios rizikos pensijų fondai, kurie skirti išmokoms – priešpensinio amžiaus žmonėms – jų svyravimai buvo minimalūs. Didžioji jų investicijų dalis nukreipta į saugius instrumentus.
Tuo metu jauni žmonės tikrai sėkmingai išnaudojo svyravimus akcijų rinkose. Jų pensijų fondų rezultatai svyravo labiau. Taigi, tie, kurie nesiblaškė, tęsė kaupimą, nebandė kažko gaudyti, o pensiją kaupė savo ciklo fonde, laimėjo“, – sakė jis.
T. Gudaitis dar apibendrino, kad tie, kas yra gimę 1968 metais ir vėliau, uždirbo praktiškai 5 proc. ir daugiau.
„Tuo metu esantys 50 metų ir vyresni – jų fondų tikslas yra aplenkti infliaciją, išlaikyti sukauptą vertę. Tą taip pat pavyko padaryti ir jų grąžos svyruoja tarp 3 ir 4,5 proc. ribose. Infliaciją pavyko aplenkti ir pinigai nenuvertėjo“, – sakė jis.
Detalūs duomenys
Po spaudos konferencijos išplatintame pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad jauniausių 19–25 metų amžiaus dalyvių fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo 5,07 proc., o 26–32 metų dirbančiųjų investicijos uždirbo 5,52 proc. grąžą.
Aukščiausias rezultatas buvo pasiektas 33–39 metų amžiaus dalyvių pensijų fondų grupėje – čia vidutinė svertinė metų grąža siekė 5,79 proc. Nedaug nuo geriausio rezultato atsiliko ir 40–46 metų amžiaus pensijų fondų klientų investicijos, kurios pernai paaugo 5,76 proc.
5 proc. grąžos ribą perlipo ir 47–53 metų dalyvius jungiantys pensijų fondai, kurių vidutinė metinė svertinė grąža pernai buvo 5,33 proc.
Artėjant oficialiam pensiniam amžiui investicijos tampa konservatyvesnės, todėl ir jų svyravimai mažesni. 4,57 proc. pernai ūgtelėjo 54–60 metų amžiaus santaupas investuojančių pensijų fondų vidutinė svertinė grąža. Atitinkamai vyriausių 61–67 metų amžiaus kaupiančiųjų santaupos pernai padidėjo vidutiniškai 2,98 proc., o turto išsaugojimo fonduose 2,9 proc.
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.
2021 metų rizikos
Nuotolinėje spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs „Luminor“ pensijų turto valdymo grupės vadovas Andrius Adomkus papasakojo, kokias rizikas 2021 metais dažniausiai įvardija profesionalūs turto valdytojai.
„Tarp labiausiai minimų visi susiję su Covid-19 – kad virusas mutuoja, skiepai tampa nebeveiksmingi, kad gali būti kažkokių šalutinių skiepijimo poveikių. Tai net pranoko populiarią riziką, kad rinkos įverčiai aukšti ir technologijų sektorius gali būti jautrus galimiems pelno nusiėmimams.
Tarp dažniausiai minimų yra ir tai, kad dėl staigaus atsigavimo po pandemijos galima infliacija ir centrinių bankų ankstyvas skatinimo nutraukimas. Tačiau kol kas atrodo, kad nuosaikiai tas atsigavimas vystysis“, – remdamasis „Deutsche Bank“ apklausa sakė jis.
9 mėnesių duomenys
Lietuvos bankas kol kas skelbia tik pirmų trijų 2020 metų ketvirčių pensijų fondų rezultatus. Remiantis šiais duomenimis, daugumos antros pakopos pensijų fondų vertė pernai krito, tačiau nuo veiklos pradžios vis tiek išliko teigiama.
Savo fondo rezultatus lentelėje galima rasti pagal gimimo metus ir jį valdančios įmonės pavadinimą.
Panašiai sekėsi ir trečios pakopos pensijų fondams. Teigiamą grąžą išsaugojo tik kai kurie obligacijų ir mišraus investavimo pensijų fondai, kai akcijų pensijų fondai krito. Tačiau vertinant vidutinę metinę grąžą per praėjusius 3 metus, visi trečios pakopos fondai uždirbo.
