Skiepų priešininkai atkreipė dėmesį ir į galimą vakcinos šalutinį poveikį, juolab, kad buvo pasirodę pranešimų apie keliems ja paskiepytiems žmonėms pasireiškusią alerginę reakciją.
Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas portalui „Delfi“ teigė, kad išties minėtoji vakcina nuo koronaviruso yra ypatingai saugi, o šalutinį poveikį gali turėti bet kuris skiepas, bet tai nebūtinai yra blogai.
„Šitos vakcinos yra ypač saugios, nes ten nėra nei konservantų, nei antibiotikų, nei DNR, nei kažkokių dar kitų dalykų – beždžionių ar kitų liekanų, jokio gliuteno ar kiaušinio baltymo ir, aišku, jokių mikroschemų ten nėra ir būti negali, kaip kažkas įsivaizduoja“, – paaiškino profesorius.
S. Čaplinskas nuramino: „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina niekaip negali pakeisti žmogaus DNR, nes joje esanti iRNR yra labai nepatvari.
„Jeigu ją šiaip paprasčiausiai suleistumei, ji tuoj pat būtų suvalgyta įvairių fermentų. Užtai ji inkorporuojama į nanodaleles – specialius lipidus. Čia nėra naujas dalykas. Tai mokslas daro, kad į tam tikrą vietą būtų galima transportuoti vaistą, ypač gydant vėžinius susirgimus. Va, dėl ko greitai pavyko sukurti šitą skiepą, nes tos technologijos jau buvo aiškios“, – sakė profesorius.
Kadangi iRNR yra, kaip minėta, labai nepatvari, vakcinai laikyti ir transportuoti reikalingi –70 °C šaldikliai. Tokios ypatingos sąlygos labai apsunkina vakcinavimo situaciją. Štai kodėl, nors technologijos jau buvo išrastos, anksčiau tokios vakcinos nekurtos.
Tad kaip veikia organizme nanodalelėmis į ląstelę pristatytas iRNR, kad ląstelė gamintų pagal ten užkoduotą receptą reikalingą baltymą? Ar ji gali kažkaip paveikti mūsų DNR?
„Žmonės nesupranta dviejų dalykų. Pirma: RNR negali niekaip įsistatyti į žmogaus DNR. Antras dalykas – ilgiau kaip savaitę netgi tame lipide RNR neišlieka. Ji jau po savaitės sunaikinama ir jos nebelieka žmogaus organizme. RNR niekaip negali pakenkti“, – nuramino S. Čaplinskas.
Profesorius pabrėžė: visos sudedamosios vakcinos dalys neturi jokio pašalinio poveikio, išskyrus tai, kad kai kuriems žmonėms lipidai – tos nanodalelės – labai retais atvejais gali sukelti tam tikras alergines reakcijas.
„Ir kitais atvejais, kai nanodalelės naudojamos transportuoti kitus vaistus į reikiamą vietą, pavyzdžiui, į vėžinę ląstelę, yra lygiai tas pats: gali pasitaikyti alerginių reakcijų. Šitą žino gydytojai. Jie perspėja alergiškus žmones, juos įdėmiai stebi ir įvertina. Beje, net ir labai alergiškiems žmonėms kartais skiriamas toks vaistas, bet iš karto žinoma, kaip gydyti tokią alerginę reakciją.
Dabar, kadangi viskas viešai skelbiama ir visi suinteresuoti, kad vakcinos būtų kuo saugesnės. Kai buvo paskelbta, kad iš viso 4 žmonėms Anglijoje iš 144 tūkstančių paskiepytų žmonių buvo išsivysčiusi alerginė reakcija, kuri praėjo be didesnių pasekmių, tai iš karto aišku, kad ir taip gali išsivystyti alerginės reakcijos į bet ką. Bet nepageidaujamas jų pasireiškimas nepersveria tos naudos, kurią vakcina teikia tiek konkrečiam žmogui, tiek visai visuomenei“, – sakė S. Čaplinskas.
Pasak pašnekovo, šalutinės reakcijos, suleidus minėtąją vakciną, pasitaiko taip pat, kaip ir kitoms vakcinoms: nuo 2 iki 10 proc. žmonių gali prasidėti nepageidaujami reiškiniai, pirmiausia tokie, kaip skausmas dūrio vietoje, pakilusi temperatūra ar nuovargis ir taip toliau.
„Tai yra normalu, nes sužadinamas žmogaus imunitetas. Kai kuriems jis tokią išraišką gauna, o kai kuriems tokią, kad nieko nejaučia. Ir dar klausimas, kas geriau: nieko nejausti, ar jausti kažkokią organizmo reakciją, nes ji reiškia, kad gaminasi apsauga, antikūnai ir atminties ląstelės“, – teigė profesorius.
Plačiau apie tai, kaip veikia „BioNTech“ ir „Pfizer“ profesorius S. Čaplinskas aprašė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
Profesorius rašė:
Šiandien vienas dažniausiai užduodamų klausimų: kokia yra „Pfizer-BioNTech“ COVID-19 vakcinos sudėtis?
Tai SINTETINĖ VAKCINA, kurios sudedamosiomis dalys ir jų funkcijos yra:
VEIKLIOJI DALIS
– Sintetinė modifikuota informacinė RNR molekulė (iRNR), koduojanti SARS-CoV-2 viruso spyglio glikoproteino (S) analogą.
iRNR neša žinutę žmogaus ląstelėms, kokius specifinius viruso baltymus jai reikia gaminti, kad šie baltymai sukeltų imuninį atsaką į koronavirusą (SARS-CoV-2). iRNR – nestabili molekulė, todėl vakcinos transportavimui ir laikymui reikia –70 °C šaldiklių.
LIPIDAI
– (4-hydroxybutyl)azanediyl)bis(hexane-6,1-diyl)bis (ALC-3015)
– (2- hexyldecanoate),2-[(polyethylene glycol)-2000]-N,N-ditetradecylacetamide (ALC-0159)
– 1,2-distearoyl-snglycero-3-phosphocholine (DPSC)
– Cholesterolis
Tai keturi skirtingų vandenyje netirpių riebalų molekulių (lipidų) pavadinimai. iRNR molekulė nestabili ir lengvai suardoma organizmo fermentų, todėl ji inkapsuliuota (įterpta) į lipidines nanodaleles. Lipidų sudėtis gerai apgalvota: vieni iš jų dėl priešingo krūvio stipriai suriša iRNR molekulę, kiti – sudaro liposomos erdvinę struktūrą, kurioje ir yra iRNR. Vakcinai lipidai suteikia balsvą atspalvį, jie padeda pernešti ir apsaugoti iRNR. Ši sudedamoji dalis alerginę reakciją sukelia itin retai.
DRUSKOS
– Kalio chloridas
– Vienbazis kalio fosfatas
– Natrio chloridas
– Bazinis natrio fosfato dihidratas
Tai vakcinos sudėtyje esančių keturių druskų pavadinimai. Šių druskų mišinys formuoja fosfatinį buferinį druskos tirpalą (PBS – „phosphate-buffered saline“), palaikantį fiziologinį vakcinos pH. Jis plačiai naudojamas įvairiose injekciniuose preparatuose.
CUKRUS
– sacharozė
Tai tas pats cukrus, kuriuo saldiname kavą ar arbatą. Čia jis tarnauja kaip krioprotektorius, užtikrinantis, kad ypač šaltai saugomos lipidinės nanodalelės nesuliptų ir neprisikabintų prie įpakavimo paviršiaus.
Vakcinoje NĖRA:
gyvo ar susilpninto viruso, žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų, mikroschemų...“
