Apie V. Gasparienę „Delfi“ rašė rugpjūčio 31 dieną. Tuomet Kaune gyvenanti moteris pasakojo, kad darbovietėje sulaukė spaudimo. „Pateiktas iš anksto atspausdintas ir vadovo pasirašytas lapas“, – sakė ji.
Prekybos tinklo atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė aiškino, kad darbuotoja prašymą išeiti iš darbo pateikė po jai išsakytų pastabų dėl darbo laiko apskaitos. „Bendrovė šiai darbuotojai turėjo pastabų dėl netinkamos darbo laiko apskaitos ir susitikimo metu šias pastabas išsakė“, – sakė ji.
Netrukus po to, patarus advokatams, V. Gasparienė, prašymą atsiėmė ir kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Gruodžio pabaigoje „Delfi“ pašnekovė papasakojo, kaip ši istorija baigėsi.
Išėjo į naudą
„Po ilgų abejonių ir nenoro man prisiminti nemalonią situaciją, kai buvau priversta tariamai savo noru išeiti iš „Lidl“ darbovietės, norėčiau paviešinti šios situacijos baigtį“, – laišką redakcijai pradėjo V. Gasparienė.
Moteris pasakojo, kad jos advokatės ir „Lidl“ teisininkės susirašinėjimas truko visą jos nedarbingumo laikotarpį, beveik iki rugsėjo pabaigos.
„Per tą laikotarpį dar konsultavausi Valstybinėje darbo inspekcijoje, kurie taip pat teigė, kad buvau atleista neteisėtai ir patarė reikalauti darbdavio atleisti pagal 59 Darbo kodekso straipsnį (Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia) arba grįžti į savo darbo vietą.
Paskutinę nedarbingumo dieną gavau atsakymą iš „Lidl“, kad esu atleidžiama iš darbo pagal 59 straipsnį, išmokant man 6 mėnesių vidutinį darbo užmokestį.
Dar buvo sumokėta už 3 darbo dienas po nedarbingumo, neva perspėjamasis laikotarpis prieš atleidžiant darbuotoją, bet darbe nereikėjo pasirodyti. Tačiau juokingiausia buvo tai, kad jie dar mane pamiršo atleisti ir teko sumokėti vadinamus netęsybų pinigus už kelias dienas“, – pasakojo V. Gasparienė.
Pašnekovė sakė, kad dabar gali drąsiai teigti, jog visa ši patirtis jai išėjo į naudą.
„Gavau atsiskaitymą už pusę metų, netęsybų pinigų ir iš darbo biržos bedarbio pašalpą. Tai tikrai pravers kitų metų verslo pradžiai“, – sakė ji.
V. Gasparienės teigimu, jos istorija gali būti pamoka ir padrąsinimas kitiems Lietuvoje dirbantiems žmonės.
„Kiekvienas turi ir gali apginti savo teises, nepasiduoti neigiamai nusiteikusiems kolegoms ir Lietuvoje bus mažiau tokių negatyvių atvejų. Pasak darbo ginčų komisijos, dabar tai pasitaiko gana dažnai ir retas, kuris tai iškelia į viešumą, pakovoja už save, o kenčia pats vienas. Linkiu, kad kuo mažiau būtų ginčų Lietuvos įmonėse ir kuo daugiau supratimo žmonių širdyse“, – sakė ji.
„Lidl“ atstovė l. Skersytė sakė, kad šįkart nuo komentarų susilaiko.
„Kadangi informacija, kurios teiraujatės yra konfidenciali, todėl išsamiau pakomentuoti negalėsime“, – į „Delfi“ pasiteiravimą atsakė ji.
Pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju įspėjęs prieš 3 darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Tokiu būdu sutartis negali būti nutraukta dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo Pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, dalyvavimo byloje prieš darbdavį, kaltinamą teisės pažeidimais, taip pat dėl kreipimosi į administracinius organus dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, pilietybės ir socialinės padėties, tikėjimo, santuokinės ir šeiminės padėties, ketinimo turėti vaiką, įsitikinimų ar pažiūrų, priklausomybės politinėms partijoms ir asociacijoms, amžiaus ar kitų diskriminacinių motyvų.
„Sodros“ duomenimis, „Lidl Lietuva“ gruodžio 22 dieną turėjo 2343 darbuotojus, kuriems spalį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1351,68 euro „popieriuje“ (apie 870 eurų „į rankas“).
Juridinių asmenų registrui pateiktoje 2019 metų kovo 1 dienos – 2020 metų vasario 29 dienos finansinėje ataskaitoje nurodoma, kad „Lidl Lietuva“ per šį laikotarpį gavo 469,4 mln. eurų pardavimo pajamų ir uždirbo 20,6 mln. eurų grynojo pelno.
