Investuotojai, kurie savo lėšas įdarbina ilgam, žvelgdami į rezultatus šių metų pabaigoje greičiausiai nepastebės nieko išskirtinio. Fiksuojami nedideli teigiami pokyčiai akcijų rinkose, brango obligacijos.
„Investuotojai, kurie nestebi rinkų ir gauna kokią nors metinę ataskaitą ar apžvalgą vieną kartą per metus, turėtų būt labai ramūs, todėl, kad per metus pasaulio akcijos, taip pat plačiausi obligacijų indeksai, kad ir kokį indeksą pasižiūrėtum, jie šiemet yra teigiamoje zonoje. Tie, kurie nepanikavo, investavo periodiškai, uždirbo savo grąžą, kurią ir planavo“, – vertina „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas
Tačiau spekuliantai, ieškantys greitų uždarbių, šiemet galėjo patirti tiek finansinį nokdauną, tiek ir euforiją. Lyginant su metų pradžia, akcijų kainų pokyčius išsivysčiusiose valstybėse atspindintis indeksas „MSCI World“ dar kovą buvo nukritęs 30 proc., o nuo tada ne tik atsitiesė, bet yra apie 13 proc. aukštesnis.
„2020-tieji, švelniai tariant, buvo pilni siurprizų. Stebino ne tik tai, kokiu greičiu plinta pandemija, karantino apribojimai, bet ir dar neregėto masto vyriausybių ir centrinių bankų stimulai. Bene labiausiai stebino tai, kokiu greičiu atsigavo akcijų rinkos – jau lapkričio mėnesį JAV akcijų indeksas SP500 buvo pakilęs apie 12 proc. nuo metų pradžios, ko turbūt mažai kas tikėjosi, kuomet kovą pasaulį užgriuvo pandemija. Šiuo metu, praėjus JAV prezidento rinkimams bei vakcinoms jau pakeliui, investuotojai laikosi teigiamos nuotaikos ir toliau akcijų rinkas stumia į naujus, rekordinius lygius“, – pastebi „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistė Greta Šiaučiulytė.
Ji apibendrina, kad tarp tradicinių turto klasių šiemet didžiausia grąža galėjo džiaugtis investavę į auksą bei didelės kapitalizacijos (virš 10 mlrd.) JAV rinkos akcijas. Įtraukus netradicines – rekordus sumušė kelis kartus pabrangęs bitkoinas.
Technologijų kompanijos sužėrė daugiausiai – galima buvo kapitalą ir padvigubinti
JAV yra didžiausioje pasaulio akcijų rinka ir čia šiemet tvyrojo dvejopos tendencijos. Jei 500 didžiausių kompanijų apimantis indeksas „S&P 500“ šiemet brango 15 procentų, technologinių įmonių gausus „Nasdaq Composite“ – 43 proc.
Europiečiams iš šios grąžos reikėtų atimti dolerio kurso nuosmukį. Šiuo metu vienas euras kainuoja 1,225 dolerio, o tai yra 9 procentais daugiau nei metų pradžioje.
„Didelę metų dalį didžiausios „S&P 500“ akcijos pagal rinkos kapitalizaciją – „Apple“, „Microsoft“, „Amazon“, „Facebook“ ir „Alphabet / Google“ – augo daug sparčiau nei kitos likusios 495 indekso akcijos. Rugsėjo pradžioje, šios penkios akcijos sudarė beveik ketvirtadalį „S&P 500“ indekso, todėl jų spartus augimas gerokai pakėlė bendrą indeksą“, – paaiškina „Swedbank“ specialistė.
Daugiau nei padvigubinti investuotus pinigus šiemet buvo galima įsigijus tokių akcijų kaip elektromobilių gamintojos „Tesla“, komunikacijų technologijų įmonės „Zoom Video“, farmacininkės „Moderna“, kompiuterinės technikos gamintojos „Nvidia, e. komercijos įmonės „Etsy“
V. Rūkas atkreipia dėmesį, kad visame pasaulyje sparčiausiai brangusių akcijų reikėtų ieškoti ir Azijoje.
„Tarp stipriųjų rinkų buvo Azija: akcijų kainos sparčiai augo Kinijoje, ir apskritai Azijoje, netgi Japonijos akcijų rinka fiksavo didesnius nei 10 proc. uždarbius. Akivaizdu, kad buvo tam tikrų segmentų, kurie buvo gerokai stipresni nei visa plati rinka. Tie segmentai susiję su internetu, informacinėmis technologijomis, internetine prekyba. Dėl pandemijos atsiradus fiziniams apribojimams, ypač gerai pasirodė internetinės parduotuvės, komunikacijų bendrovės“, – sako V. Rūkas ir pamini, kad akcijos sparčiai brango Pietų Korėjoje, Taivane, Šanchajuje.
Tuo metu Europoje akcijų rinkose nuotaikos nebuvo tokios šviesios. Didžioji Britanija – tarp labiausiai nusmukusių rinkų visame pasaulyje, tą lėmė ir pandemija, „Brexit“ procesas, kritęs svaro sterlingų kursas.
Apskritai visos Europos akcijų rinką apimantys indeksai šiemet smukę 5-6 procentais.
„Reikėtų išskirti Baltijos šalis, kurios buvo ir tebėra pakankamai saugus užutėkis. Per pavasario išpardavimą Baltijos šalys krito panašiai, tačiau atsistatymas buvo sėkmingas ir reikšmingas, Baltijos šalių indeksas šiemet turės panašų rezultatą kaip pasaulio akcijos“, – sako V. Rūkas.
„Swedbank“ atstovė pastebi, kad nuo nuo rugsėjo pradžios jau vyksta rotacija į kitas rinkos sritis.
„Investuotojai aktyviau pereina nuo augimo akcijų į vertės, nuo didelės kapitalizacijos įmonių į mažesnes, nuo gynybinių sektorių į ciklinius, stebimas spartesnis nusigręžimas nuo įmonių, kurios pelnėsi iš darbo namuose. Žvelgiant į ateitį, tikimasi kad tokia rotacija tęsis ir toliau, nes vakcina suteikia optimizmo, jog 2021 m. pasaulis grįš į normalų gyvenimą“, – sako Greta Šiaučiulytė.
Auksas pabrango 23 proc., sidabras – 50 proc.
Investuotojų užuovėja nuo finansinių kataklizmų ar infliacijos laikomas auksas šiemet taipogi reikšmingai pabrangęs – kaina doleriais 23 proc. didesnė nei prieš metus. Gruodžio pabaigoje viena trojos uncija (apie 31 gramą) aukso atsieitų apie 1881 dolerį.
Dar daugiau pabrango sidabras – kainos pokytis nuo 2020 metų pradžios sudaro 48 procentus.
„Aukso kaina sparčiai išaugo prasidėjus pandemijai ir investuotojams atsigręžus į saugesnes turto klases, tačiau sunku prognozuoti kiek tas augimas dar tęsis. Kai kurie tikisi, kad pandemija ir jos sukeltas ekonomikos nuosmukis dar labiau paskatins tauriojo metalo kainų augimą ir makroekonominės sąlygos iš esmės palaikys paklausą trumpuoju laikotarpiu, bet pasiūla turėtų plėstis greičiau nei ankstesniais metais, o tai darytų spaudimą aukso kainai. Taip pat aukso kainas galėtų pažaboti geros naujienos, skatinančios labiau į riziką linkusio investuotojo elgesį“, – komentuoja G. Šiaučiulytė.
V. Rūkas įžvelgia, kad pastaruoju metu rinkose pradedama baimintis ir galimos infliacijos – pinigų nuvertėjimo. Šį procesą ateityje gali pakurstyti centrinių bankų išleisti nauji pinigai, šalių vyriausybių taikomi pagalbos paketai. Tiesa, šiuo metu statistikoje ar infliacijos apsidraudimo sandoriuose tokios rizikos nematyti.
2020 metais stipriai brango ir kiti metalai ar kai kurios žaliavos: varis – 27 procentais, aliuminis – 12,4 proc. rodo Londono metalų biržos duomenys. Tuo metu kviečiai pabrangę apie 27 procentus.
„Varis laikomas tikrosios sunkiosios ekonomikos atspindžiu. Niekas iš tiesų nežino, bet spekuliuojama, kad pasaulis ir vyriausybės pradės atlikti ganėtinai didelius skatinimo paketus, investuoti į infrastruktūros objektus, ypač tą darys Kinija, ji ir anksčiau tai darė sparčiai. Galima įtarti, kad kinai perka didesnius kiekius vario taip keldami kainas, bet kaip iš tiesų yra, tik laikas parodys“, – vertina V. Rūkas.
Bitkoino kaina pasiekė naujus rekordus
Kriptovaliutos kasmet pasižymi bene didžiausiais kainų pokyčiais – šiemet fiksuojami itin dideli kainų šuoliai į viršų.
Bitkoinas metų pabaigoje pasiekė naują kainos rekordą, ir gruodžio pabaigoje kainavo apie 26,6 tūkstančio JAV dolerių. Tai yra beveik keturis kartus didesnė kaina nei metų pradžioje, kuomet bitkoinas kainavo 7,2 tūkst. JAV dolerio.
Antra pagal populiarumą kriptovaliuta ETH, vadinama eteriu, šiemet pabrango pusšešto karto, nuo 130 dolerių iki 730 dolerių.
„Kriptovaliutos rėmėjai teigia, kad bitkoinas populiarėja tarp ilgalaikių investuotojų kaip apsidraudimas nuo dolerio silpnumo ir rizikos, tokios kaip didesnė infliacija. Kiti tvirtina, kad didžioji dalis „Bitcoin“ ir kitų kriptovaliutų staigaus augimo yra dėl spekuliacinio įkarščio. Nepaisant didelio nepastovumo, ir kitų rizikų susijusių su kriptovaliutomis, vis didėja įmonių ir institucijų susidomėjimo Bitcoin ženklais. Neseniai į Bitcoin investavo tokios bendrovės kaip „Square Inc.“ ir „MicroStrategy Inc.“, „PayPal“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.
Uždirbo ir obligacijos
Net ir saugia investicija laikomos Vyriausybių obligacijos šiemet investuotojams uždirbo teigiamas grąžas. Pasaulines tendencijas atspindintys indeksai šiuo metu per 52 savaites skaičiuoja 8-9 procentų grąžą.
Sparčiausiai augo JAV obligacijų kainos, tačiau jos nominuotos doleriais – grąža eurais būtų kur kas mažesnė. Europoje grąžos kuklesnės – svyruoja apie 3 procentus, rodo „Bloomberg“ duomenys.
„Labai gerai ilgalaikės JAV obligacijos pasirodė todėl, kad buvo mažinamos palūkanos ir tai reikšmingai prisidėjo prie jų brangimo. Taip pat daug valstybių ir įmonių obligacijų, kurios investicinio arba aukšto reitingo, pasirodė gerai, įskaitant Europos ir eurais. Viena svarbiausių priežasčių – tai kad stipriai Europos centrinis bankas ėmė naudoti kiekybinį skatinimą ir šluoti obligacijas iš rinkos, tai, be abejo, lėmė kainų kilimą“, – paaiškina „INVL Asset Management“ atstovas V. Rūkas.
2021 metais – atsargus optimizmas
Investicijų ekspertai 2021 metais neprognozuotų didelių sukrėtimų ir tikisi, kad investuotojai nuo JAV atsigręš ir į Europą
„Tikimasi, kad skatinanti pinigų ir vyriausybių fiskalinė politika kartu su vakcinų išleidimu, pradedant 2021 m. pirmąjį pusmetį, lems didelį ekonomikos ir pajamų augimo tempą. Dėl šios priežasties JAV gali perduoti pasaulinio augimo lyderio estafetę Europai. Jau prasidėjo rotacija nuo „didžiųjų penkių“ JAV akcijų, dominavusių pandemijos pradžioje. Galime pastebėti tolesnį perėjimą link sričių, kurios pastaruoju metu atsiliko, įskaitant mažų kapitalizacijų įmones ir tarptautinės akcijas“, – patikina „Swedbank“ ekspertė G. Šiaučiulytė.
COVID-19 vakciną greitai patvirtina vis daugiau pasaulio šalių, dėl to ilgalaikės perspektyvos atrodo šviesesnės. Pagal dabartinius Tarptautinio valiutos fondo vertinimus, pasaulio ekonomika gali visiškai atsigauti 2021 m., t.y. nuo 4,4 proc. BVP smukimo 2020 m. Iki 5,2 proc. augimo 2021 m.
„Vidutinės trukmės ekonomikos ir įmonių pajamų perspektyvos išlieka teigiamos, nes panašu, kad esame ankstyvame po recesijos atsigavimo ciklo etape. Tai reiškia ilgą žemos infliacijos ir žemų palūkanų normos augimo laikotarpį, kuris palankesnis akcijoms, o ne obligacijoms“, – teigia G. Šiaučiulytė
Artimiausio laikotarpio rizikomis ji įvardija griežtinami karantino apribojimus Europoje ir JAV, taip pat dar tvyro nežinomybė dėl geopolitikos, kai naujoji Joe Bideno administracija perims valdžią JAV.
Tuo metu V. Rūkas įspėja, kad į infliaciją reikia dairytis – ji gali ir padidėti
„Ką aš stebiu kaip investuotojas, mane domina infliacijos lūkesčiai, ar jos apsidraudimo kainos. Yra nemažai šansų, kad vakcinavimas padės išlaisvinti žmones iš namų, jie, labai tikėtina, vėl norės grįžti į tikrąjį gyvenimą. Per karantiną žmonės buvo uždaryti visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose valstybėse, jie sukaupė tikrai reikšmingas pinigų sumas savo sąskaitose ir turiu įtarimą, kai gavę galimybę, jie plūs gyventi vartoti“, – sako V. Rūkas.
O jei didėtų infliacija, tuomet centriniams bankams tektų imtis priemonių jai riboti – galėtų augti palūkanos.
„Antras momentas – dalyje valstybių ar įmonių išlįs didžiosios bėdos, kurios dabar maskuojamos vyriausybių skatinimu. Bet galiausiai po tam tikro laiko, po metų, pusantrų metų, investuotojai ims vėl nerimauti dėl tam tikrų valstybių ar įmonių kreditingumų, ir joms gali kilti skolinimosi kaina“, – įspėja V. Rūkas.
Tai aktualiausia bus šalims, kurios neturi stiprių valiutų ir rezervų – euro zona šiuo atžvilgiu yra tvirta.
„Iš palūkanų lūkesčių susideda ir visa kita – tai persiduoda į akcijų kainas. Jei palūkanos lieka žemos, tai toliau patrauklu akcijos, nes padidės vartojimas. Jei vis tik verčiasi šita istorija, na tada gali būti sudėtingiau akcijoms, ypač atskiriems segmentams. Jautriau į palūkanų pasikeitimą reaguoja „augimo“ bendrovės – būtent tos kompanijos, kurios geriausiai pasirodė šiemet, paskutiniu periodu. Bet vertės kompanijoms augančios palūkanos turi minimaliai įtakos. Gali būti tam tikra rotacija tarp vertės ir augimo investicijų“, – vertina V. Rūkas.
