Europos Sąjungos pareigūnai sutarė atlikti tyrimą dėl žemos orbitos palydovų konsteliacijos, panašios į „Starlink“, kuri siūlytų saugią vyriausybinę komunikaciją ir teiktų interneto paslaugas izoliuotoms bendruomenėms, pranešė Prancūzijos laikraštis „Les Echos“, cituodamas neįvardytus žmones Europos Komisijoje.
ES apie palydovų konsteliaciją praneš ketvirtadienį, teigė „Bloomberg“ su šia informacija susipažinęs asmuo, nepateikdamas daugiau detalių.
Išvysčiusi satelitų tinklą, Europa taptų mažiau priklausoma nuo Kinijos ir JAV technologijų, nes šiuo metu žemoje orbitoje vyksta naujos kosminės lenktynės. Jungtinėje Karalystėje įsikūręs „OneWeb“ yra artimiausias E. Musko „Starlink“ konkurentas, tačiau po „Brexit“ Europai jis tampa nepasiekiamas.
Europos Komisija pranešime „Bloomberg“ nurodė, kad techninis sistemos tyrimas prasidės 2021 m. pradžioje, o konsteliacijos sutartį tikimasi pasirašyti iki metų pabaigos.
„OneWeb“ savininkai, Indijos milijardierius Sunilas Mittalas ir Didžiosios Britanijos vyriausybė, tikisi per artimiausius 18 mėnesių pradėti teikti pasaulines plačiajuosčio ryšio paslaugas. E. Musko „SpaceX“ paleido šimtus „Starlink“ palydovų ir jau išbando paslaugą su potencialiais klientais. Kinija pranešė, kad taip pat paleido ryšio palydovus, kurie naudoja kvantinės fizikos dėsniais paremtą technologiją, todėl yra „atsparūs įsilaužimams“.
Taigi ES nebegali ramiai laukti ir stebėti, juo labiau, kad šiuo metu, vadovaujamas buvusios Vokietijos gynybos ministrės Ursulos von der Leyen, blokas stengiasi apginti savo „technologinį suverenitetą“. Sukūrus plačiajuosčio ryšio tinklą, Europa įgytų daugiau galimybių: panašiai, kaip europietiška geografinės padėties nustatymo sistema „Galileo“ konkuruoja su JAV kariuomenei priklausančiu GPS.
Palydovinės plačiajuosčio ryšio paslaugos jau egzistuoja, tačiau jos naudoja geostacionarius palydovus, kurie skrieja apytikriai 36 000 kilometrų atstumu nuo Žemės. Dėl to ryšys yra per lėtas, kad galėtų veiksmingai konkuruoti su dauguma antžeminių paslaugų. Žemos orbitos konsteliacijos yra pakankamai arti Žemės, kad galėtų prilygti greičiausiems šviesolaidiniams tinklams.
Naujasis tinklas kainuotų maždaug 6 milijardus eurų, kuriuos sumokėtų Europos Sąjunga, regioninis atkūrimo fondas ir kompanijos, teigė „Les Echos“. Europos Komisija biudžeto nekomentavo.
Laikraštyje rašoma, kad projektui vadovauja ES pramonės komisaras Thierry Bretonas, buvęs Prancūzijos technologijų vadovas ir finansų ministras. Projektas galėtų remtis esamomis Europos programomis, susijusiomis su vyriausybės palydoviniu ryšiu ir kvantinėmis technologijomis. Rugsėjo mėnesio kalboje Th. Bretonas užsiminė apie poreikį sukurti Europos konsteliaciją, „kuri suteiktų Europai prieigą prie saugumo lygio, kokį siūlo kosminė kvantinė kriptologija“.
Europos aviacijos ir kosmoso milžinas „Airbus SE“ vadovautų konsorciumui kuriant tinklą kartu su „Thales Alenia Space“, Vokietijos „OHB SE“, palydovų operatoriais „Eutelsat Communications SA“ ir „SES SA“ bei kosmoso kompanijomis „Telespazio“ ir „Arianespace“, pranešė „Les Echos“. „Airbus“ šią informaciją komentuoti atsisakė.
