Pasak dr. I. Bajorūnienės, vakcina, kuria dabar bus skiepijami asmenys nuo koronaviruso, yra skirta imuninei sistemai paruošti, kad ji būtų pasirengusi kovoti su šia infekcija, tačiau pačios ligos niekaip sukelti negali.
Kokia yra dabar keliaujančios į Lietuvą vakcinos sudėtis ir kuo ji skiriasi nuo kitų?
Vakcina, kuri šiuo metu keliauja į Lietuvą, yra naujos struktūros – mRNR. Ši struktūra, patekusi į organizmą, sukelia baltymo gamybą, kurį atpažįsta imuninė sistema ir pradeda gaminti antikūnus bei specialiąsias T ląsteles, atsakingas už viruso sunaikinimą,
Jei žmogus jau persirgo COVID-19 liga, ar jam dar reikia skiepytis?
Tokiu atveju skiepai nėra būtini. Žinoma, jokio pavojaus ar pašalinių reakcijų nebuvo pastebėta klinikinių tyrimų metu, tad skiepytis galima.
Ar šia vakcina galima skiepyti vaikus?
Vakcina skirta suaugusiems asmenims – žmonėms nuo 16 metų. Kol kas duomenys yra tokie.
Ar galima skiepyti nėščiąsias?
Su nėščiosiomis, kaip ir tiriant daugelį vaistų, tyrimai nėra atliekami. Galima pasakyti tik tiek, kad tiriant gyvūnus tokiu atveju nepastebėta pašalinių reiškinių. Kiekvienu atveju tai turėtų būti sprendžiama individualiai.
Ar saugu skiepytis šia vakcina sergant lėtine liga?
Tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie turėjo lėtinių ligų ir buvo paskiepyti šia vakcina, nepatyrė jokių pavojingų pašalinių reakcijų. Vienintelė abejonė buvo dėl veiksmingumo, nes neaišku, ar vakcinos apsauga bus pakankama. Taigi, sergant astma, cukriniu diabetu, esant nutukimui, plaučių ligoms, galima skiepytis šia vakcina.
Kada nerekomenduojama skiepytis?
Nerekomenduojama, jei žmogus jau persirgo šia liga ir yra susidaręs pakankamas antikūnų kiekis.
Ar vėliau vėl gali prireikti skiepytis, pavyzdžiui, kasmet, kaip nuo gripo?
Gali taip būti. Visų pirma, šia vakcina skiepijama du kartus: po pirmojo karto antrasis – po 3 savaičių. Manoma, kad praėjus savaitei po antrojo skiepo turėtų susidaryti pakankamas imuninės sistemos atsakas.
Galbūt imunitetą nuo COVID-19 geriau įgyti natūraliai nei nuo skiepų?
Sunku pasakyti. Galbūt gerai įgyti natūraliai, tačiau niekas nežino, ar ligos eiga nebus sunki ir ar nekils pavojus gyvybei. Apsisaugoti paprasčiau pasiskiepijus, nei sergant.
Koks galimas šalutinis vakcinos poveikis?
Tyrėjai pastebėjo kelis dažnus požymius, kurie pasitaikė 1 iš 10 pacientų: skausmas injekcijos vietoje, raumenų ir sąnarių skausmas, karščiavimas ir šaltkrėtis.
Ar ši vakcina gali sukelti kokį nors ilgalaikį poveikį?
Tokių duomenų nėra ir šiuo metu nėra jokių ženklų, kad vakcina turėtų ilgalaikį poveikį. Tyrimai yra tęsiami.
Kaip žinoti, kad COVID-19 vakcina yra saugi?
Kiekvienas vaistas ir vakcina gali turėti tam tikrą šalutinį poveikį. Tam reikia pasiruošti – žinoti savo lėtines ligas, pakalbėti su šeimos gydytoju, parinkti geriausią laiką skiepytis, kai nėra kitų infekcijų požymių ar lėtinių ligų paūmėjimo.
Jei virusas mutuoja, ar sukurta vakcina bus veiksminga?
Kol kas tyrimų neturime, greičiausiai tai parodys artimiausi mėnesiai.
Kiek laiko turi praeiti nuo skiepo, kol žmogus įgaus imunitetą?
Po antrojo skiepo praėjus savaitei galima sakyti, kad žmogus turi imuninę apsaugą.
Ar reikalingas specialus pasiruošimas prieš skiepą?
Kaip ir minėjau, reikia, kad žmogus gerai jaustųsi, nekarščiuotų, nebūtų paūmėjusios kitos ligos. Jei viskas atliekama tvarkingai, jokių didesnių pašalinių reiškinių neturėtų būti.
Ką apie COVID-19 vakciną reikia žinoti asmenims, kurie turi alergijų, taip pat jei asmuo alergiškas vakcinos sudedamosioms dalims?
Jei asmuo alergiškas, jis tai turėtų pasakyti gydytojui ir slaugytojai. Tokiu atveju skiepas yra negalimas. Ką rodo jau turimi duomenys – alerginės reakcijos yra itin retos. Be to, skiepijama medicinos įstaigoje, kurioje galima greitai suteikti medicininę pagalbą.
