Lauros Imai Messina knyga „Tai, ką patikime vėjui“ patiks ieškantiems jautrios, subtilios knygos.
Kudžirajamos – Banginio kalno – šlaite driekiasi didžiulis Bell Gardia sodas. Tame sode stovi telefono kabina, o joje – prie tinklo neprijungtas, balsus vėjyje nešantis telefonas. Čia iš Japonijos ir viso pasaulio traukia tūkstančiai žmonių, netekusių vieno ar kelių artimųjų. Šioje magiškoje vietoje ištrinamos ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp šiapus ir anapus – pakėlę telefono ragelį atvykėliai gali kalbėtis su tais, kurių nebėra.
Kai vieną dieną besiartinantis taifūnas grasina sunaikinti sodą, iš toli atskuba moteris, kad apsaugotų čią skausmą perkeičiančią vietą. Ji vardu Jui, jai trisdešimt vieni. 2011 m. cunamis nušlavė miestelį, kuriame ji gyveno. Su˛inojusi apie Bell Gardia sodą ir Vėjo telefoną, Jui nuvyksta jų apžiūrėti ir sutinka Takešį, gydytoją iš Tokijo, taip pat skaudžiai sužeistą netekties.
L. Buividavičiūtė pasakojo, kad šios knygos autorė, gimusi Romoje, bet išvykusi studijuoti į Tokiją ir likusi ten gyventi, pradėjo ir rašytojos karjerą. O tada, kai ji pamatė iš tiesų egzistuojantį prie tinklo nepajungtą telefoną, nešantį balsus vėjui, kuriuo žmonės bando pasikalbėti su tais, kurių jau nebėra, jai ir gimė šios knygos mintis. Tai poetiška, atmosferiška, japonų kultūros elementų prisodrinta knyga, kurioje net kalbant apie netektis yra daug vilties ir pasirinkimo gyventi.
Turbūt sunku būtų rasti žmogų, nieko negirdėjusį apie „Žiedų valdovą“. Bet net jei matėte šiuos filmus, gal net ne po vieną kartą, neturėtumėte praleisti ir šios knygos, tapusios fantastikos klasika.
„Skaitymas ir žiūrėjimas yra skirtingi dalykai. Papildyti papildomomis prasmėmis, įgyti ir skaitymo, ne tik žiūrėjimo patirtį tikrai verta – atsiskleis papildomi dalykai, naujos prasmės“, – pasakojo L. Buividavičiūtė.
Pasaulinio garso sulaukusios J. R. R. Tolkieno fantastinės trilogijos „Žiedų valdovas“ pirmoje dalyje „Žiedo brolija“ pasakojama apie tolesnius įvykius, nutikusius Viduržemyje po „Hobito“.
„Žiedų valdove“ yra 350 veikėjų, 6000 metų istorijos, daugiau kaip 60 puikių dainų, baladžių, „išverstų“ iš stebuklingų Viduržemio tautų kalbų.
Pulitzerio premijos laureato Anthony Doerr „Malonės sniegas“ patiks rimtesnių dramų mėgėjams.
Hidrologas Deividas Vinkleris gyvena Aliaskoje, nuo mažumės apžavėtas sniego. O kartais jis sapnuoja pranašiškus sapnus. Kai susapnuoja, kad per potvynį neįstengia išgelbėti dukrytės Greisės, apimtas panikos pabėga kuo toliau, kad tik pakeistų ateitį ir „perrašytų“ lemtį. Kamuojamas kaltės ir nežinios, vienoje Karibų jūros saloje praleidžia dvidešimt penkerius metus. Bet kadaise jį išgelbėjusi šeima įtikina Deividą grįžti į tėvynę ieškoti savųjų.
„Malonės sniegas“ yra antroji autoriaus Anthony Doerr knyga, laikoma vienu ryškiausių pirmojo dešimtmečio romano debiutų. Ji sklidina ilgesio ir liūdesio, bet sykiu – gailestingumo šviesos ir atjautos žmogaus netobulumui. Ji kalba apie meilę, atleidimą ir gerumą, apie mažyčius kasdienius stebuklus, keičiančius mūsų gyvenimą, taip pat apie kuklią žmogaus, kaip biologinės rūšies, vietą didingame ir stulbinančiame gamtos pasaulyje.
Hillary Clinton ir Chelsea Clinton užrašytos „Istorijos apie moteris, pralenkusias savo laikmetį“ patiks tiems, kurie skaito žinomų ir gyvenime daug pasiekusių žmonių autobiografijas, įkvepiančias istorijas, tiems, kurie domisi moterų teisėmis, lygiomis abiejų lyčių galimybėmis.
H. Clinton – pirmoji moteris JAV istorijoje, did˛iosios politinės partijos iškelta kandidate į prezidento postą.
C. Clinton – gina mergaičių ir moterų teises, rašydama knygas ir dirbdama Clintonų fonde.
Visos knygoje „Istorijos apie moteris, pralenkusias savo laikmetį“ aprašytos moterys – lyderės, išdrįsusios pasipriežinti esamai padėčiai ir iškelti sudėtingus klausimus.
„Dabar daug neaiškumo, neapibrėžtumo, o ši knyga leis pasisemti drąsos, patikėti, kad aš galiu, nepaisant to, kokį kelią turiu nueiti“, – sakė L. Buividavičiūtė.
