Infliacija mirė, bet gali grįžti: pasaulį po pandemijos tai pakeistų iš esmės

Žema infliacija – tai šiandieninės ekonominės politikos pagrindas. Tačiau niekas negali garantuoti, kad ji tęsis amžinai.

Ekonomistai mėgsta ginčytis, tačiau beveik visi iš jų pasakytų, kad infliacija mirusi. Prielaida, kad infliacija bus žema, neatsiejama nuo ekonominės politikos ir finansų rinkų. Dėl to centriniai bankai gali sumažinti palūkanų normas beveik iki nulio ir supirkti kalnus vyriausybės obligacijų. Dėl to aišku, kaip vyriausybės gali leisti ir skolintis milžiniškas sumas, kad apsaugotų ekonomiką nuo pandemijos pasekmių – ir kodėl net 125 proc. BVP siekiančios turtingų pasaulio šalių valstybės skolos nieko nestebina. Dėl to „S&P 500“ indeksas pakilo į naujas aukštumas nepaisant to, kad į ligoninę dėl COVID-19 paguldytų amerikiečių skaičius perkopė 100 000. Vienintelis galimas paaiškinimas, kodėl akcijų birža taip klesti – tai tikėjimasis, kad 2021 m. ir vėliau ekonomika sustiprės, bet nebus infliacijos.

Šiai teorijai vis garsiau priešinasi dalis ekonomistų, kurie mano, kad po pandemijos pasaulio gali laukti aukštesnės infliacijos era. Jų argumentai neatrodo nepaneigiami, tačiau neatrodo ir tušti. Net ir nedidelė galimybė, kad reikės susidoroti su staigiai išaugusia infliacija, kelia nerimą, nes skolos labai didelės, o centrinių bankų balansai išsipūtę. Užuot šią riziką ignoravus, vyriausybėms derėtų pasistengti nuo jos apsidrausti.