2013 m.: Sulinkusi Panevėžio eglė įsiminė ilgam
Tąkart pagrindinėje miesto Laisvės aikštėje įžiebta kreiva eglė iki šiol prisimenama kaip tikros kalėdinės nesėkmės pavyzdys – kaskart sužibus naujai, nulinkusiai ir pavargusiai eglei, ši imama lyginti su senąja Panevėžio žaliaskare.
Eglutė internete susilaukė išskirtinio dėmesio, o vienas iš gausiausiai besidalinamų buvo komiko Manto Katlerio įrašas, kuriame jis pasijuokė iš nevykusio eglutės įvaizdžio.
„Visų pirma, nėra būtina ant eglės sudėt VISUS žaislus, kokius tik turit sandėly. Ir iš kur vapšče jūs tokių žaislų gaunat? Radži sceninį kostiumą išardot ir juo papuošiat eglę? Ir davai kitais metais nesiųskit dviejų girtų statybininkų į mišką, kad eglę miestui nukirstų“, – juokėsi M. Katleris.
Pasipylus Panevėžio eglę kritikuojantiems komentarams, į juos sureagavo ir Panevėžio miesto savivaldybė. Sutrikusiems panevėžiečiams paaiškinta, kad eglė – natūrali, ir galimai jos forma pasikeitė ją bevežant į miesto aikštę. Vėliau patyčių neatlaikiusi eglutė buvo perpuošta.
2014 m.: eglutė sužibėjo nauju įvaizdžiu
Eglę, kaip ir 2013-aisiais, patikėta puošti tai pačiai įmonei – „Adam Decolight“. Kad pernykštė klaida nepasikartotų, simetrišką ir dailią 14 metrų aukščio eglutę Panevėžiui padovanojo vietinė gyventoja Irena Čepurnienė.
Eglute besidžiaugęs miesto architektūros ir urbanistikos skyriaus vyresnysis dizaino specialistas Romualdas Lukšas argumentavo, kad Panevėžys tradiciškai puošiamas gyva eglute todėl, nes eglišakėmis dengtas metalinis karkasas savivaldybei kainuotų daug brangiau, tad gyva eglutė – ir taupesnis, ir gražesnis pasirinkimas.
Mieste sušvitusi puošni eglutė tarsi pakilo iš pelenų – šįkart ji buvo simetriška, aukšta ir daili.
2015 m.: pasipuošė išskirtinėmis dekoracijomis
Panevėžys tęsia tradiciją ir puošiasi dosnių miestelėnų dovanota gyva eglute – šįkart miestui ją padovanojo panevėžiečiai Valentinas ir Bronislava Gaidelioniai.
Eglutę šįkart puošė dvispalvės girliandos, puošmenomis su integruotais tūriniais bumbulais ir dinaminiais efektais. Blyksinčios girliandos keitėsi keliskart per valandą ir nušvito mirgančio sniego bei žvaigždžių efektu.
2016 m.: gyvų eglučių tradicijos pabaiga
Mieste kasmet iškyla vis gražesnė eglė – šįkart panevėžiečiai ir miesto svečiai gėrėjosi įspūdinga eglute, pirmąkart pagaminta iš metalinių konstrukcijų ir dirbtinių šakų.
„Kalėdų laukimo metas – pats geidžiamiausias, todėl norėjosi daug grožio, šviesos, jaukumo. Galvojome apie įspūdį, efektą, šventinę nuotaiką, šilumą. Tad šaltuoju laiku nusikelsime į vasarą. Norėjosi sugriauti mitą ir pagaliau pasakyti, kad Panevėžys – draugiškiausias, saugiausias ir vieningiausias miestas. Todėl eglė – tikra staigmena. Naujas požiūris į eglę – ekologiškas. Tad šį kartą viskas nauja – nauja ekologiška moderni eglė, nauja gera nuotaika, naujos emocijos, nauji mes“, – sakė už šventinį miesto puošimą atsakingo Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
2017 m.: iškilo kultūringa kaip džiazas eglutė
Panevėžyje antrus metus iš eilės iškyla karkasinė eglutė, šįkart jos tema – „Kalėdų džiazas“. Kalėdų eglė puošėsi sidabro ir aukso spalvų dekoracijomis, primenančiomis į grandinėles susipynusius žiedus. Kiekvienas žaisliukas eglutei buvo gaminamas individualiai.
„Be abejo, šventės dominantė yra kalėdinė eglutė, kurios apipavidalinimas išplaukia iš džiazo improvizacijų. Mūsų eglutė yra tokia pat stilinga ir kultūringa kaip džiazas“, – tąkart kalbėjo vyriausioji miesto architektė D. Gasiūnienė.
2018 m.: ambicinga svajonė pelnyti gražiausios eglės vardą
Tais metais vienas iš pirmųjų įžiebęs miesto eglę, Panevėžys vėl visus maloniai nustebino ir netgi planavo pelnyti gražiausios Kalėdų eglės titulą. Šįkart eglutę puošė žaismingos, konfeti primenančios ryškiaspalvės dekoracijos, o šventinė nuotaika Panevėžyje nukėlė į tikrą karnavalą. Eglutės įvaizdžiu pasirūpino „Švenčių studija“.
„Idėja yra labai paprasta – šventė, šviesa, spalvos, juokas, džiaugsmas, karnavalas. Idėja tokia, kokiai ir tinka būti per visą šventinį laiką. Eglutė, kaip žinia, yra šventės dominantė, tačiau šventinę nuotaiką norėtume pažerti daug plačiau. Tai ir Laisvės aikštė, ir istorinio miesto gatvelės – atskiri akcentai“, – kalbėjo miesto architektė D. Gasiūnienė.
Šventinėms puošmenoms miesto savivaldybė tąkart buvo itin dosni – atseikėjo per 150 tūkst. eurų. Iš jų eglės puošybai skirta 64 tūkst. eurų, o likusieji 86 tūkst. eurų išleisti gatvių, skverų puošybai. Tąkart Panevėžio eglė gavo vienos brangiausių šalyje vardą.
2019 m.: sužibėjo įspūdingu origami įvaizdžiu
Kasmet Panevėžio Laisvės aikštę papuošianti eglutė pernai dėl rekonstrukcinių aikštės darbų persikėlė į Senvagę, prie Aleksandro paminklo. Įžiebimo renginyje dalyvavę panevėžiečiai džiaugėsi, kad eglutė kasmet vis gražesnė.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Žibutė Gaivenienė aiškino, kad miesto puošmenos reiškia norų išsipildymą.
„Viešųjų pirkimų konkursą Kalėdų puošmenoms įrengti laimėjo bendrovė „Lumidėja“ ir ji stengiasi, kad šventė būtų išraiškinga, suteikianti vietos susikaupimui, nuotaikai ir dvasingumui išreikšti. Miestas papuoštas origami gervėmis, o japonų legendą liudija, kad žmogus, kuris išlanksto tūkstantį origami gervių, gali sugalvoti vieną norą, kuris būtinai išsipildys. Tai laimės simbolis ir panevėžiečiai gali mintyse dėlioti savo norus, kurie gali ir išsipildyti“, – tikino Ž. Gaivenienė.
Kalėdinė miesto puošyba kainavo 112,6 tūkst. eurų, o iš jų eglės dekoravimui skirta 52,6 tūkst. eurų.
2020 m.: Panevėžio eglė tapo balta, pūkuota dama
Baltais pūkais apsigaubusi eglė tarytum garsiai išsako miesto norą turėti baltas Kalėdas. Šiemet Panevėžio eglutę puošusios bendrovės „Švenčių studija“ vadovė Jolanta Tūraitė sako, kad atsinaujinusiame ir pasikeitusiame mieste eglė tapo šventiškai pasipuošusia dama, raudonu kilimu žengianti į atidarymo šventę.
„Patys esame labai nustebę dėl pokyčių mieste. Prieš porą metų taip pat puošėme Panevėžį ir per tą laiką jis labai pasikeitė, atsinaujino. Šiame kontekste eglė bus balta, dekoruota ornamentais. Aplinkui ją bus tarsi gipiūras, kaip šventinė, kalėdinė suknia. Atrodys kaip dama ant raudono kilimo“, – komentavo J. Tūraitė.
