Lietuvos krepšinio rinktinės ir Krasnodaro „Lokomotiv“ puolėjas Mindaugas Kuzminskas „Delfi“ sakė nieko nenustebinsiąs, jei pasakys, kad Kalėdos jam yra didžiausia šventė.
„Gaila, kad pradėjęs žaisti užsienyje negaliu jų švęsti kartu su artimiausiais žmonėmis, tad tik geriausiuose prisiminimuose išlikusios Kūčios pas močiutę kaime, kuomet yra pusnys sniego, negali nuvažiuoti iki pat vienkiemio, tad mus nuveždavo kaimynas su arkliu ir rogėmis. Būtent tokios šventės man yra pačios įsimintiniausios, – dalinosi prisiminimais krepšininkas, pridūręs, kad paskutinį kartą Kalėdas Lietuvoje šventė 2012 metais, kai dar žaidė Kauno „Žalgiryje“.
Anot jo, tradicijos šeimoje paprastos – nustatytas patiekalų skaičius Kūčių vakarą, po staltiese dedamas šienas, malda prieš vakarienę, paliekama lėkštė išėjusiems artimiesiems.
„Man tik kartais gaila, kad Kalėdos šiek tiek tapusios per daug materialine švente ir praradusios savo tikrąją dvasią, – tęsė M. Kuzminskas, paklaustas, ką jam reiškia dovanos. – Be abejo, dovanos būdavo itin svarbios. Pamenu, kuomet dar būdavau geras, jas palikdavo Kalėdų senelis. Kadaise gavau ausinuką su „Modern Talking“ kasete, tad visą kelią iš kaimo be perstojo jų klausiausi. Turbūt todėl iki šiol mėgstu seną gerą muziką“.
Vienas Lietuvos krepšinio rinktinės lyderių prisipažino, kad dabar jam pačiam labiau patinka dovanoti, o ne gauti dovanas: „Stengiuosi, kad dovanos būtų praktiškos, panaudojamos ir, be abejo, gražiai įpakuotos. Visada pakuoju pats. Nors vaizdas ir nebūna itin gražus, bet bent jau visus pralinksmina“.
„Man Kalėdos yra viena gražiausių švenčių, joms ruošiuosi ne vieną dieną ir net ne dvi savaites, – pasakojo viena pajėgiausių Lietuvos maratonininkių Diana Lobačevskė. – Kasmet galvoju, kaip papuošti eglutę ir puošiu ją ne pagal tai, kas madinga, o kaip man norisi. Šiemet labai norėjau baltos ir auksinės spalvų“.
Bėgikė sakė, kad jai Kalėdos pirmiausiai yra šeimyninė šventė: „Be galo myliu būti su savo šeima. Gaminu ir stebinu įdomiais patiekalais, kepu sausainius, kalakutą ar antį. Tas buvimas kartu yra didžiausia vertybė bei nuostabiausia dovana“.
Kito olimpiečio, irkluotojo Mindaugo Griškonio žmona šįmet kaip niekada anksti puošė eglutę, tačiau atsitiko kažkas, ko ji nesitikėjo.
„Pati atsivežiau namo 3 metrų eglę, įstačiau, papuošiau stikliniais žaisliukais ir vieną dieną stovas neatlaikė, šakotoji krito ir sudužo beveik visi žaisliukai. Dėl to nuliūdau, nesinorėjo nieko, – prisiminė D. Lobačevskė. – Eglė pragulėjo kieme dvi dienas, kol mane pagavo įkvėpimas vėl ją papuošti. Nupirkau žaisliukus ir skarota eglutė vėl stovi kuo gražiausia. Negaliu atitraukti akių. Namie ir širdyje vėl jaučiu šventinę nuotaiką“.
Lietuvos biatlono rinktinės lyderis Tomas Kaukėnas kalbėjo, kad sportininkams itin sudėtinga pajusti Kalėdų dvasią, nes jie dažniausiai tuo metu būna išvykę į varžybas arba treniruočių stovyklą.
„Kalėdos yra tokia šventė, kurios dvasia jaučiama geriausiai ir neįmanoma jų pamiršti ar nešvęsti. Tačiau sportas negailestingas, tenka daug keliauti ir ne visada galiu sutikti Kalėdas Lietuvoje, todėl ir puoselėti tradicijas yra labai sunku. Žinoma, tai yra šeimos šventė, todėl visada stengiuosi pabendrauti su artimaisiais ir nusiųsti kokią dovanėlę, net jei ir nesu namie“, – „Delfi“ pasakojo olimpietis.
Jis šių metų šventinį laikotarpį turėtų praleisti Italijos kalnuose: „Po COVID-19 infekcijos, kuria užsikrėčiau spalio 13 dieną, planai sugriuvo. Su treneriu dar nekalbėjome apie stovyklą, tačiau tikėtina, kad planai gali keistis. Su žmona jau apsvarstėme įvairius scenarijus. Jei vis dėlto Kalėdas sutiksiu Italijoje, tai žmona su dukra atskris pas mane“.
T. Kaukėnas pasakojo, kad iš vaikystės likęs prisiminimas, kai jis laidiniu telefonu skambindavo Kalėdų seneliui ir prašydavo dovanų.
„Man tai buvo didžiausias stebuklas. Tik vėliau sužinojau, kad kalbėjau su savo seneliu, kuris puikiai atkartojo Kalėdos balsą ir man nepavyko jo atpažinti, – juokėsi biatlonininkas, Pjongčango žiemos olimpinėse žaidynėse užėmę aukščiausią Lietuvos biatlono istorijoje 13-ą vietą, – Dovanoti dovanėles per Kalėdas yra pati giliausia tradicija daugelyje šeimų. Nors šiuo metu man bendravimas su artimaisiais yra didžiausia dovana. Tačiau žinau, kad artimieji vis tiek kažką man dovanos, todėl esu priverstas taip pat kažką dovanoti jiems“.
Kylanti paplūdimio tinklinio žvaigždė Gerda Grudzinskaitė teigė, kad jai Kalėdos yra pati gražiausia metų šventė, kurios laukia visus metus.
„Ši šventė man asocijuojasi su artimais žmonėmis šalia, ramybe ir begaline šiluma. Kiekvienos Kalėdos yra įsimintinos, kadangi mūsų namuose visada susirenka didelis būrys giminaičių. Iš tikrųjų visada yra linksma ir gera būti kartu, tačiau linksmiausios Kalėdos buvo tada, kai prie bendro stalo sėdėjo 17 žmonių ir visi dalinosi savo prisiminimais“, – kalbėjo ji.
Poroje su Ieva Dumbauskaite ir seserimi Rugile ne vietą gražią pergalę šįmet laimėjusi tinklininkė pasakojo, kad Kalėdų rytą tradiciškai bėga prie eglutės ir kartu išpakuoja dovanas. „Taip pat su visa šeima vykstame į bažnyčią padėkoti už tai, ką turime ir gauname. Liūdna, kad šiais metais pasaulyje situacija yra sunki ir turbūt šios tradicijos nepavyks įgyvendinti. Būtent šią tradiciją norėčiau puoselėti ir perduoti savo vaikams“, – kalbėjo ji.
G. Grudzinskaitė prasitarė, kad labiausiai jai patinka Kalėdoms gauti dovanų kalėdines kojines, šiltus daiktus, pačių žmonių gamintus rankdarbius.
„Žinoma, taip pat stengiuosi nustebinti artimus žmones dovanomis, nes juk Kalėdos yra stebuklų metas. Tačiau šiais metais didžiausia dovana man būtų susitikti su brangiausiais žmonėmis prie Kalėdų stalo ir svarbiausia, kad visi būtų sveiki ir laimingi. Ir taip pat visiems linkiu gražių, jaukių ir šiltų artėjančių švenčių“, – sakė ji.
Lietuvos ieties metimo rekordininkas Edis Matusevičius teigė, kad Kūčias ir Kalėdas švenčia tradiciškai su visais 12 patiekalų ir vyriausio žmogaus prie stalo kalba. „Vienos liūdniausių Kalėdų buvo 2015 metais, kai buvau su savo tėčiu ir treneriu Portugalijoje. Tuomet labai trūko visos šeimos, šventinio jausmo, susibūrimo. Gerai, kad nors tėtis šalia buvo“, – prisiminė lengvaatletis.
Jis nesureikšmina kalėdinių dovanėlių: „Kai paklausia, ko norėčiau, atsakau, kad visko turiu, nieko netrūksta. Pačiam patinka dovanoti, pamatyti, šypseną, kai gauna kas dovaną. Mano dukterėčia pakuoja dovanėles kaip išprotėjusi, smagu žiūrėti tą dovanų pakavimą, kai laukia. Mane patį labiausiai yra nustebinęs brolis – vienais metais padovanojo sumažintą ieties versiją, kurią galėjau mėtyti maniežo viduje. Tai tą žiemą ir dariau, labai padėjo. Įdomus buvo įrankis, gaila, kad tik vieną žiemą ištempė, sulūžo“.
Olimpietė buriuotoja Viktorija Andrulytė, gruodžio pradžioje Gran Kanarijoje (Ispanija) vykusiose tradicinėse „Canarian Sailing Olympic Week“ buriavimo varžybose iškovojusi bronzos medalį, pasakojo, kad Kalėdas švęsti namie jai pasitaiko labai retai.
„Net nežinau, ar pavyks šias Kalėdas grįžti į namus. O anksčiau švęsdavome pas močiutę, kaime, kur susirinkdavo artimiausia giminė. Man tai yra puikus jausmas grįžti į vaikystę, pabūti šiltai tarp artimųjų, juo labiau, kad dažnai keliauju ir tokia proga būna labai reta“, – „Delfi“ pasakojo ji.
Buriuotoja prisipažino, kad šiais metais pajusti Kalėdų dvasią yra itin sudėtinga, o ir į kaimą pas močiutę nuvykti dėl karantino negalėtų.
„Dovanėlės? Nepamenu, kas man patiko, bet pati dovanoju praktiškas dovanas, visada pagalvoju apie tą žmogų, kuriam kažką dovanoju“, – sakė V. Andrulytė.
Lietuvos plaukimo rinktinės narė Ugnė Mažutaitytė savo gyvenime turėjo visokių Kalėdų – ir namuose, ir toli nuo jų, visiškai kitoje pasaulio pusėje, bet jos visuomet sutiktos tarp savų, mylinčių draugų, šeimos.
„Man visada Kalėdos asocijuojasi su šeima, buvimu kartu, ramybe ir „piroškėmis“ (babos aguonų bandelėmis) ir žinoma Hario Poterio filmais, „Delfi“ teigė ji. – Kiek pamenu pati, kas dabar sukelia didelį juoką, kad ilgai galvojau, jog per Kūčių naktį naminiai gyvūnai prabyla. Tad visada žiūrėdavau į savo šunį, laukdama, kada jis prabils ir šnibždėdavau, kad jei prašneks, tai niekam apie tai neprasitarsiu. Žinoma, iki vidurnakčio užmigdavau, tad su šuniu taip ir neteko pašnekėti“.
Mokslus JAV baigusi ir šiuo metu Lietuvoje gyvenanti plaukikė šventėms dažniausiai parveždavo lauktuvių iš Amerikos.
„O pati labiausiai džiaugiausi, kai dovanų per Kalėdas gavau MP3 grotuvą ir „O-Zone“ kompaktą“, – prisiminė U. Mažutaitytė, šias Kalėdas sutiksianti namie su šeima.
Vienas iš Lietuvos bokso rinktinės lyderių Tadas Tamašauskas apie Kalėdas taip pat kalba kaip apie šeimos šventę.
„Kadangi jau turiu sukūręs savo šeimą, turiu žmoną ir dukrelę, tai per Kalėdas, kaip ir per Kūčias, paprastai aplankome tėvus ir uošvius, nes tiek vieni, tiek kiti gyvena Vilniuje, kaip ir mes patys. Panašu, kad šios Kalėdos bus kitokios, nes dėl pandemijos vengsime tiesioginio kontakto“, – teigė jis.
Boksininkas papasakojo smagų įvykį, kaip užpernai per Kalėdas jis su žmona pranešė giminėms apie šeimos pagausėjimą.
„Stengėmės tai padaryti išradingai. Būnant su mano tėvais prie eglutės sakiau, kad darau šeimos asmenukę, o iš tikrųjų filmavau jų reakciją, kai vietoje žodžio „šypsomės“ pasakiau, kad jie taps seneliais. Tėvai suprato tik po kurio laiko, kai sesuo jau pradėjo mus sveikinti, – juokėsi jis. – Tuomet nuvykę pas žmonos močiutę ir tėvus nusprendėme pakeisti taktiką. Ten, prieš keičiantis dovanomis, gyvuoja tradicija, reikia atlikti pasirodymą, dainą, ar panašiai. Taigi mes prieš pat pasirodymą visiems į telefonus nusiuntėme žmonos teigiamo nėštumo testo nuotrauką su prierašu, kad šiemet mūsų daina pati gražiausia. Suprasti staigmeną pavyko daug greičiau ir prasidėjo sveikinimai“.
Lietuvos plaukimo rinktinės lyderis Danas Rapšys Kalėdas dažniausiai švenčia su šeima ir artimiausiais, o pagrindinis šventės akcentas būna močiutės gaminti virtiniai su grybais. „Jų lyg ir galėčiau paprašyti bet kada, tačiau gauname tik per Kalėdas“, – sakė jis.
Daugkartiniam Lietuvos čempionui ir rekordininkui labiausiai įsiminė vienos Kalėdos, kai seneliai „užkasė“ lobį: „Tuomet mums reikėjo jį surasti. O radome tokią dovaną – 200 po viena litą“.
Jis prisipažino, kad pats dažniausiai eglutės nepuošia, nes neturi tam laiko – būna išvykęs į varžybas arba treniruočių stovyklas ir grįžta tik prieš pat Kalėdas.
„Tačiau mano sužadėtinei labai patinka puošti eglutę, tad ji ir rūpinasi tais darbais, – pasakojo D. Rapšys. – O kalbant apie dovanas, manau neturėtų turėti didelės reikšmės, ką dovanoti, svarbiausia, kad būtų gera atmosfera visiems žmonėms. O šiaip smagiausia yra dovanoti, nes tada matai, kokie laimingi veidai būna“.
Lietuvos treko karaliene vadinama Simona Krupeckaitė šių metų Kalėdas kartu su vyru bei treneriu Dmitrijumi Leopoldu ir sūnumi pasitiks Kroatijoje, kur treniruosis visą mėnesį.
„Sportininkai tikriausiai šventines tradicijas vežiojasi su savimi. Man Kalėdos – tai šeima, susibūrimas, buvimas kartu. Tai – pati didžiausia šventė, kuomet galima sau dar kartą priminti, kad turime vieni kitus. Tad Kalėdas vežamės su savimi, jos visuomet yra širdyje“, – kalbėjo S. Krupeskaitė ir pridūrė, kad iš Lietuvos pasiėmė į lagaminą girliandą, kuria papuoš eglutę, jei tokią ras.
Daugkartinė pasaulio ir Europos dviračių treko čempionė, planetos rekordininkė, triskart geriausia Lietuvos metų sportininkė pripažino, kad jai linksmiausios Kalėdos tuomet, kai šalia patys artimiausi žmonės – vyras ir sūnus. Tokios jai buvo ir paskutinės Kalėdos, kai galėjo išvynioti dovanėles, dalintis džiaugsmu.
„Dovanėles mėgstu daryti savo rankomis, stengiamės neapsikrauti, jos – simboliškos. Dažniausiai tai yra koks žaisliukas ant eglutės ar po eglute. Pernai su sūnumi darėme nykštukus iš medžiagos, žaisliukus ant eglutės. Iš širdies, iš rankų į rankas, tai yra šiltos ir jaukios dovanos“, – kalbėjo S. Krupeckaitė.
Iš Arizonos universiteto į Lietuvą grįžusi pajėgiausia Lietuvos golfo žaidėja Gilė Bitė Starkutė „Delfi“ pasakojo, kad per šventes jų namuose renkasi kone visa giminė, dažniausiai prie didžiulio Kūčių stalo sėda apie 25 žmonės.
„Žinoma, laikomės tradicijų – patiekalų būna tikrai daugiau negu 12. Jokios mėsos, dažniausiai įvairios silkės ar močiutės daržuose užaugę dalykai, miške rinkti ir džiovinti grybai. Taip pat po staltiese visada turim šieno, kurį traukiame kaip burtus. Visi dažniausiai atveža savo patiekalą ir aš, nuoširdžiai, visada labiausiai laukiu močiutės keptų bandelių su grybų įdaru, varškės ir vyšnių įdaru. Be abejonės, jos yra mano mėgstamiausios“, – kalbėjo ji.
Spalio mėnesį vykusiame Europos golfo čempionate du trečdalius varžovių aplenkusi ir 35 vietą užėmusi lietuvė pasakojo, kad jų namuose vis dar paslaptingai pasiekia Kalėdų senis ir atneša dovanų: „Vis dar turiu jaunesnių pusbrolių, tai ši tradicija dar gyva. Manau, viena tradicija, kurią tikrai puoselėsiu, tai viską gaminti patiems, nepamiršti kūčiukų ir visada kurti tiesiog šiltą vakarą su šeima“.
Didžiausia Lietuvos golfo sporto viltis olimpiadoje prisipažino, kad dovanas gauti jai labai smagu.
„Jos būna nuo taip reikalingų vilnonių kojinių, saldainių iki knygų ar naujo kompiuterio. Ir tikrai negalėčiau pasakyti, ką gauti smagiau, nes man dovanos – tiesiog dėmesys ir artimiausi žmonės. Šie metai, tikiu, bus kiek kitokie, tiek žmonių namuose nesulauksime ir vien dėl to tikriausiai bus be galo keista, gal kiek liūdna, bet reikia viską sutikti kaip tik galima geriau, tad, manau, jungsimės per „Zoom“ platformą, – teigė Gilė Bitė Starkutė. – Vis tiek būsiu su tėvais, artimiausia šeima, trimis šuniukais, kuriems pagaliau bus vietos viduje, ir tai tikriausiai yra svarbiausia šiais metais. Džiaugiuosi, kad galėjau grįžti iš Arizonos namo“.
