Prieš metus Nijolė su kolegomis susirinko viename sostinės restorane atšvęsti artėjančių švenčių. Netylančios kalbos ne tik apie darbą su keliais alkoholiniais kokteiliais rankose laiką, rodos, ištirpdė. Vakarėliui pasibaigus, kolegos tarpusavyje pradėjo kalbėti, kaip grįš namo. Nijolė prisimena, kaip tuomet kolega Artūras pranešė, kad jis šiandien vairuoja ir gali pavėžėti visus, norinčius į namus.
„Tuomet nustebau, kad Artūras ketina vairuoti, bet pagalvojau, kad jis neatrodė kaip neblaivus, o ir gėrė tik bokalą ar du alaus. Ir iš viso – ne mano reikalas, kokį sprendimą priima kitas suaugęs žmogus“, – prisimena savo tylius pasvarstymus Nijolė.
Niekas iš kolegų nesutrukdė
Kartu su kolega Artūru nusprendė važiuoti ir Artūro kaimynystėje gyvenantis vadybininkas Tomas. Nijolės teigimu, visa ši situacija tarp kolegų buvo priimta kaip normali ir niekas jokių komentarų ar replikų net „nemėtė“ dėl Artūro sprendimo vairuoti išgėrus.
„Jau kitą rytą visi sužinojome, kas įvyko – kolega sukėlė autoavariją. Laimei niekas nenukentėjo, o nuo kelio nuvažiavęs automobilis apgadino tik gatvės atitvarus. Gerai, kad pėsčiųjų tuo metu nebuvo, nes neaišku, kaip viskas būtų pasibaigę“, – prisimena Nijolė ir priduria, kad visas kolektyvas patyrė gėdos ir kaltės jausmą, kodėl patys nesutrukdė tą vakarą Artūrui sėstis prie vairo. Juk viskas galėjo baigtis gerokai blogiau.
Negalima likti abejingais
Nors Lietuvoje ir leidžiama sėsti prie vairo, kai alkoholio kiekis kraujyje neviršija 0,4 promilės, specialistai sako, kad net ir mažiausias kiekis gali būti pražūtingas. Remiantis DALY (angl. disability adjusted of life years) indekso skaičiavimais, galima teigti, kad alkoholis padidina tikimybę patekti į eismo įvykius, patirti traumas, širdies ir kraujagyslių ligas ar, apskritai, riziką numirti. Net ir lengvas girtumas taip pat prailgina vairuotojo reakcijos laiką net keliomis sekundėmis. Situacija itin pablogėja tamsiu paros metu, mat net ir blaivaus asmens reakcijos adaptacija užtrunka apie 3 sekundes, o kraujyje esant 0,4 promilėms – ši pailgėja net iki 7–8 sekundžių.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė Aistė Dijokaitė sako, jog pastebėjus, kad asmuo ketina vairuoti būdamas neblaivus, reikia nelikti abejingiems, imtis veiksmų, kurie padėtų jam susivokti, kad jo esama būklė vairavimui netinkama, yra pavojinga jam pačiam, jo artimiesiems ir kelyje sutiktiems kitiems eismo dalyviams.
„Jei pavyksta užmegzti kontaktą – reikia pasiūlyti alternatyvą pasiekti kelionės tikslą: iškviesti parvežti galinčius artimuosius ar draugus arba taksi“, – sako A. Dijokaitė.
Pareigūnė atkreipia dėmesį, kad jei asmuo į perspėjimus ir jam siūlomą pagalbą nereaguoja, yra neadekvatus įvertinti esamą situaciją ar reaguoja agresyviai – būtina pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Vairuodami priima pavojingus sprendimus
Kaip ir Nijolės atveju, dažnai yra klaidingai pagalvojama, kad neverta kištis „ne į savo reikalus“ ir leisti suaugusiam žmogui priimti sprendimus pačiam. Šiame kontekste reikėtų atsiminti, kad išgėrę žmonės linkę pervertinti savo galimybes, o blogiausia – vairuodami priima pavojingus sprendimus, kurie neretu atveju baigiasi autoavarija.
„Geriausias būdas pasitikrinti, „ar verta kištis ne į savo reikalus“, užduoti sau klausimą: ar savo, savo artimųjų kelyje norėtumėte sutikti šį neblaivų vairuotoją? Būdami abejingi iš dalies tampame atsakingi už būsimas pasekmes. Būtinas visų eismo dalyvių sąmoningumas ir nepakantumas tokiems atvejams, kai prie vairo sėda neblaivūs asmenys“, – teigia A. Dijokaitė.
Pasak pareigūnės, alkoholio pavartoję žmonės būna įsitikinę, kad jų išgertas alkoholio kiekis ar rūšis (etilo alkoholio proc.) nėra pavojingi, t. y. mano, kad „alkotesteris nieko neparodytų“.
„Taip pat išgėręs žmogus būna apimtas euforijos ir perdėtai vertina savo galimybes atlikti bet kokį veiksmą, taip pat – ir vairuoti. Jis būna įsitikinęs, kad jo savijauta puiki, jog gebėjimai didėja, yra patyręs vairuotojas, gali veikti tiksliai ir greitai. Toks asmuo ne tik praranda baimę, bet ir neįvertina galimos rizikos bei pasekmių“, – sako A. Dijokaitė.
Per šventes ir per ilguosius savaitgalius žmonės linkę daugiau vartoti alkoholio, atitinkamai keliuose padaugėja savo galimybes pervertinančių neblaivių vairuotojų ir tokį jų elgesį sąlygojančių skaudžių pasekmių. Šiandien Nijolė savo pamoką jau išmoko, ji žino, kad nuo alkoholio apsvaigę žmonės nėra kritiški sau, dažnai pervertina savo galimybes.
Kiekvieno piliečio pareiga – nebūti abejingam, pastebėjus neblaivų vairuotoją: neleisti vairuoti alkoholį vartojusiam kolegai, draugui ar artimajam, su kuriuo buvo sėdima prie šventinio stalo. Ir, galiausiai, patiems nebūti neblaivių vairuotojų keleiviais, nes niekada negali prognozuoti, kokį pavojingą sprendimą kelionės metu priims išgėręs vairuotojas.
Informacija parengta bendradarbiaujant su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.