Tai ne tik pasakojimas apie atradimus Laplandijoje, bet ir pasufleravimas norintiems gerai užsidirbti lietuviams. Paimkite pavyzdį iš šiaurinės Suomijos žmonių, padarykite kažką panašaus pas mus, gali būti, kad tai kelias link didelių pinigų.
Tūkstančiai kilometrų padengti vien miškais ir ežerais. Ką tokioje vietoje veikti rudens ir žiemos sezonais, kai sukyla žvarbūs vėjai ir prasideda kritulių sezonas? O dar ir tas faktas, kad lauko temperatūra dažnai siekia net minus dvidešimt ar trisdešimt laipsnių šalčio. Paties ramiausio ir švariausio, bei mažiausiai apgyvendinto Suomijos regiono žmonės prieš kelis dešimtmečius sugalvojo būdą, kaip pas save prisivilioti tūkstančius turistų iš visos planetos. Įdomiausia, kad japonų, kinų, amerikiečių ir australų kainos visiškai negąsdina. Jie sumokės net ir labai dideles sumas, kad galėtų išbandyti tai, ką siūlo samiai – Laplandijos gyventojai.
Vienas po kito šiame atšiauriame regione ėmė rastis stikliniai nameliai ir stikliniai viešbučiai, siūlantys ypatingą patyrimą – praleisti naktį po žvaigždėtu dangumi, gūdaus miško apsuptyje su galimybe pamatyti laukinius gyvūnus, o dar svarbiau – visose reklamose skelbiama, kad stikliniai nameliai yra išskirtinis šansas išvysti šiaurinę pašvaistę. Sutikite, pasiūlymas skamba viliojančiai, ypač jeigu nepasigilini ar tikrai visa tai, kas reklamuojama yra taip lengvai pasiekiama. Ar tikrai sumokėjęs didelius pinigus gausi viską, apie ką svajojai.
Vienai nakčiai apsistoti privačiuose stikliniuose nameliuose rudens ir žiemos sezonų metu kainuoja nuo 250 iki 1200 eurų, viešbučių kambarių kainos plius minus panašios. Kaip privalumas nurodomi nemokami pusryčiai ir privati pirtis. Tik reikėtų žinoti, kas tose vietose, kur naktis kainuoja pigiau – pirtis būna papildomai apmokestinta, ten, kur kainos aukštesnės – pirtis dažniausiai įskaičiuota į kainą. Jeigu svečiai pageidauja pirties procedūrų, profesionalaus pirtiniko ar panašių dalykų – tai beveik visais atvejais taip pat skaičiuojama papildomai, kaip priedas.
Pasaulinėse kelionių parodose, kelionių žurnaluose ir televizijos laidose Laplandija jau seniai nesireklamuoja vien kaip Kalėdų senelio namai. Nors tai ir didelis traukos objektas, vis tik vietos žmonės suprato, kad privilioti didelių srautų į regiono gilumą nepavyks, nes tie, kas keliauja pas Kalėdų senelį – apsistoja arčiausiai jo – Suomijos Laplandijos sostinėje Rovaniemyje ir niekur toliau nevažiuoja.
Dabartinėse šio regiono reklamuose šmėžuoja ir garsieji stikliniai nameliai, kuriuose jaukiai įsisukę pūkinėse kaldrose į naktinį, žibantį dangų žvelgia dailios porelės. Supraskite – į Laplandiją galima keliauti ieškant romantikos. Tą turistai ir daro, masiškai.
Stiklinių nakvynės vietų Laplandijoje pasirinkimas toks didelis, kad visų išvardinti būtų ir neįmanoma. Pačios populiariausios vietos „Glass Resort“, „Santa's Igloos Arctic Circle, „Kakslauttanen Arctic Resort“, „Glass igloo“ giriasi didžiuliu užimtumu, ir rekomenduoja nakvynę užsirezervuoti kaip įmanoma anksčiau. Kol pasaulyje nesiautėjo COVID-19 – net keliais mėnesiais iš anksto. Dabartiniu laiku žinoma padėtis ramesnė, o laisvų kambarių patartina sau paieškoti bent savaitę ar dvi prieš atvykstant į Laplandiją. Nes tai, kad užsienio turistų smarkiai sumažėjo, dar nereiškia, kad šiaurinėje Suomijoje neliko poilsiautojų. Dabar ten daugumą sudaro patys suomiai, skrendantys atostogauti iš visų šalies pusių. Atvyksta ir nemažai estų, kurie beje labai mėgsta poilsį šioje kaimyninėje valstybėje.
Po stulbinamos pirmųjų stiklinių namelių sėkmės – tokios vietos Laplandijos miškuose, net atokiausiuose miesteliuose ir kaimuose ėmė dygti viena po kitos. Ir toliau atsidarinėja, net koronavirusas vietos verslininkų nestabdo. Vien šiemet apie atidarymą paskelbė kelios naujos poilsiavietės.
Vienoje tokių „Arctic Skylight Lodge“ apsistojau ir aš. Nuo pagrindinio Laplandijos oro uosto sostinėje Rovaniemyje teko važiuoti daugiau nei dvi valandas, iki regiono gilumoje esančio miestelio Akaslompolo. Taip toli beldžiausi ne iš mandrumo, o tik todėl, kad arčiau sostinės visi stikliniai nameliai buvo užimti. „Savaitgaliais nieko negalime pasiūlyti, viskas parduota, net ir kambarys už tūkstantį eurų“, – mane įspėjo vietiniame turizmo biure.
„Arctic Skylight Lodge“ startavo šiemet, kovo mėnėsį, prieš pat visuotinį karantiną, tad vos atsidarė, teko užsidaryti ir laukti ramesnių laikų. Nuolatinis turistų srautas pas juos prasidėjo tik vasarą, tačiau šiltuoju metų laiku Laplandija nėra labai populiari, pats geriausias sezonas pas juos – žiema, būtent dabartiniu laiku. Jeigu vasarą ir rudenį čia buvo galima pernakvoti už 200 eurų, tai dabar apie tokią sumą tik pasvajokit. Viena naktis dviem žmonėm parduodama už 640-580 eurų.
Viešbučio įkūrėjai patys sugalvojo, kokių namelių nori, patys juos subraižė popieriuose, o vėliau su meistrais kartu ir pastatė. Viskas labai paprasta: atokioje miško vietovėje, netoli ežero – vienoje linijoje sustatyti namukai. Juos jungia visiškai paprastas žvirkelis. Nameliai vienas šalia kito, maždaug dvidešimties metrų atstumu. Žemiau paėjus – stovi pirties namelis su liepteliu vedančiu į ežerą.
Kuo visą tai skiriasi nuo paprasto kaimo turizmo? Kodėl žmonės moka tokius pinigus? Viskas dėl stiklo namelių sienose ir stoge. Patenki tarsi į akvariumą, kur iš visų pusių viską matai. Ir tave žinoma mato kaimynai, bet jeigu nori privatumo – ant šoninių langų gali bet kada užsidengti užuolaidą. Neužsidengia tik priekinis stiklas ir stogas.
Kai socialiniuose tinkluose parodžiau, kokioje išskirtinėje vietoje apsistojau – pirmiausia sulaukiau daug paklausimų dėl tualeto ir vonios, ar ir jie stikliniai? Atsakymas: ne, toji namo dalis, pro kurią įeini – medinė su įprastomis, nepermatomomis sienomis. Tad nusiprausti ar atlikti gamtinius reikalus galima privačiai. Beje, viešbučio įkūrėjai privatų vonios kambarį vadina dideliu privalumu ir sako, kad ant anksčiau statytuose stikliniuose nameliuose tokio dalyko tiesiog nebuvo. „Nuo karšto dušo garų ir nuo šildytuvų rasodavo kambario stiklas, todėl žmonės imdavo skųstis, kad nieko nesimato. Ieškojome išeities, ką daryti? Pasitarę su specialistais – radome būdą“, – giriasi jie.
Kitas populiarus klausimas: ar stikliniuose nameliuose nešalta ir ar ne drėgna? Nors interneto kometaruose galima rasti daug nusiskundimų šiais klausimais, aš to nepastebėjau. Matyt priklauso nuo namelių konstrukcijos ir nuo šildymo įrangos, ne visur ji pasitaiko gera, tad kai kurie turistai sušąla.
Kadangi stikliniai nameliai stovi miško gilumoje – visur kaba įspėjimai, kad bet kuriuo metu pas svečius prie namelių gali užsukti laukiniai gyvūnai, pavyzdžiui briedžiai, elniai, meškos, kiškiai, voverės ir visa eilė kitų. Daug turistų to labai laukia ir visuomet būna pasiruošę fotografuoti Laplandijos miškų gyventojus. Deja, bet pasiseka tikrai ne kiekvienam. Didžiausia tikimybė sutikti smulkiuosius gyvūnus, o didieji daug dažniau išbėga į Laplandijos kelius, kur sukelia grėsmę automobiliams. Todėl vairuoti tame regione reikia itin atidžiai.
Kitas tokių viešbučių ir namelių privalumas – galimybė pamatyti šiaurinę pašvaistę. Kai užsisako nakvynę, daug kam atrodo, kad šis išskirtinis reiškinys bus garantuotas, todėl žmonės nemiega naktimis ir laukia. Laukia valandą, dvi ir ilgiau, kol galiausiai pradeda nerimauti ir internete ieškoti, kame čia reikalas – kur dingo pašvaistė. O su ja viskas labai paprasta, tam, kad aiškiai matytųsi – reikia tinkamų oro sąlygų, mažų mažiausiai turi nebūti debesų, tai pat yra daug kitų išlygų. Negaliu sakyti, kad pamatyti jos neįmanoma – tikrai yra daug šansų, tačiau man nepasisekė. Dvi naktys Laplandijoje ir, deja, nieko – jokios pašvaistės.
Kai turistai skundžiasi, kad nepamatė nei gyvūnų, nei pašvaistės – samiai (Laplandijos gyventojai) turi pasiruošę gynybinį ginklą. Jie tada pasiūlo daug fotografuotis stikliniame namelyje ir pažada, kad tokioje aplinkoje padarytos nuotraukos tikrai surinks daug teigiamų reakcijų.
Gerai pagalvojus, o kodėl pas mus Lietuvoje tokie stiklinukai negalėtų stovėti? Molėtų, Ignalinos, Zarasų apylinkėse, kur daug miškų ir ežerų. Šiaurinės pašvaistės nepasiūlysim, tačiau gyvūnus turistams galime pažadėti, gal kas užklys. O ir kitokios programos galima prigalvoti. Jeigu japonai, australai ir amerikiečiai keliauja į Laplandiją už labai daug pinigų, gal už mažesnius atkeliaus ir pas mus?
Daugiau apie stiklinį viešbutį Laplandijoje žiūrėkite naujausioje „Orijaus kelionių“ laidoje.
