„Registruosime projektą kartu su koalicijos partneriais apie tai, kad iš Baudžiamojo kodekso būtų išimti nedideli narkotinių medžiagų kiekiai, tai yra disponavimas mažais kiekiais, ir administraciniame kodekse būtų apibrėžtos piniginės baudos ir kitos nuobaudos, susijusios su disponavimu mažais kiekiais“, – antradienį sakė viena iš projekto iniciatorių Morgana Danielė.
Įstatymo projekto tikslas, kaip rašoma įstatymo projekto aiškinamaje rašte, yra užtikrinti tinkamą protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kraštutinės priemonės principų taikymą. Vadovaujantis užsienio šalių gerąja praktika ir tarptautinių organizacijų rekomendacijomis, formuoti į visuomenės ir asmens sveikatą orientuotą narkotikų politiką Lietuvoje.
Planuojama, kad projektas bus užregistruotas dar antradienį. O, pasak M. Danielės, tikimasi, kad iki Naujųjų metų įvyks jo pateikimas Seime. Parlamentarės teigimu, šio projekto palaikymas parlamente pakankamai didelis.
„Visi procesai užtruks. Šiuo metu galiu pasakyti, kad palaikymas yra tikrai didelis. Aišku, teikiama kartu su partneriais, palaiko ir kitų politinių partijų atstovai. Tai tikrai palaikymas yra didelis. Pabrėžčiau, kad tai yra normalu, nes tai jau yra vakarykštis žingsnis, nes jis jau turėjo seniai būti atliktas, kadangi yra pagrįstas tvirtais mokslo įrodymais“, – teigė ji.
Sieks koreguoti Baudžiamąjį kodeksą
Registracijai Seime paruoštame dokumente nurodoma, kad projektu bus siekiama Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio pakeitimo.
Siūloma, kad šis straipsnis būtų keičiamas taip:
„Neteisėtas disponavimas didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti
1. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didesnį nei nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
2. Asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.“
Mažas narkotinių medžiagų kiekis būtų nustatomas ir reglamentuojamas, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministerijos jau patvirtintomis rekomendacijomis.
Siūlomos pataisos numato, kad už nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ir siuntimąsi be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtų užtrauktas įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.
Spręstų kelių sluoksnių problemą
Argumentai dėl narkotikų dekriminalizavimo projekto, anot Seimos narės M. Danielės, yra pagrįsti tvirtais mokslo įrodymais.
„Mokslo įrodymai rodo, kad toks baudimas už nedidelius medžiagų kiekius yra perteklinis. Baudžiamojo kodekso taikymas yra neproporcingas. Tai reiškia, kad tuomet žalą patiria visa valstybė ir visa visuomenė tiek per visuomenės sveikatą, tiek per ekonomiką, tiek per kitus veiksnius todėl, kad yra stipriai paveikiami jaunų žmonių gyvenimai, priklausomybės ligomis sergančių žmonių gyvenimai, nes vietoje gydymo jie gauna įkalinimą. Tada tą žalą patiriame visi kartu. Jungtinės Tautos yra ne kartą pareiškę, kad tvirti mokslo įrodymai rodo, jog Baudžiamojo kodekso taikymas yra perteklinis ir neturėtų būti taikomas“, – aiškino M. Danielė.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad, galiojant dabartinei tvarkai, kurią siekiama koreguoti, „teisėsaugos institucijoms tenka nepagrįstas krūvis dėl perteklinės kriminalizacijos ir taip apribojamos galimybės efektyviai panaudoti išteklius ir mokesčių mokėtojų lėšas sunkesnių nusikaltimų ir nusikaltėlių išaiškinimui“.
Laisvės partijos atstovė pabrėžė, kad dabartinis reguliavimas sukuria uždarą ratą ir nesprendžia priklausomybių ligų bei narkotikų vartojimo problemų ilguoju periodu. Todėl projektas atkreipia dėmesį ne tik į teisinio reguliavimo korekcijas, bet ir į visuomenės sveikatą.
„Įkalinimas arba baudžiamosios atsakomybės uždėjimas ilguoju laikotarpiu neišsprendžia jokios problemos. Žmogus sukasi uždarame rate. Dažniausiai priklausomybės liga sergantys žmonės gali 20-30 metų būti kalinami, paleidžiami į laisvę, vėl pagaunami su mažais kiekiais, nes yra priklausomi, ir vėl įkalinami.
Taip žmogus, sukdamasis tokiame rate ir negaudamas gydymo, gali praleisti beveik visą gyvenimą. Alternatyvos bausmėms yra visose Vakarų valstybėse. Sprendimus reikia kreipti į sveikatą, nes būtent išgydę priklausomybės ligą, išspręsime tą problemą ir ji nebesikartos“, – detalizavo M. Danielė.