Nors šiuo periodu meno kūrinių aukcionus lydi įvairios prognozės apie galimybes prisitaikyti prie įvairių ribojimų, Vilniaus aukciono namų naujovė byloja: patirti realią aukciono atmosferą ir įsigyti puikių meno kūrinių ir vertybių kolekcijoms ar tiesiog namų interjerui dar niekada nebuvo taip paprasta, teigiama pranešime žiniasklaidai.

„Viena vertus, aukcionas yra išties gyvas reiškinys su magiška atmosfera, kita vertus, persikėlęs į virtualią erdvę, jis kuria naujas dalyvavimo galimybes ir ypač tiems, kurie nedrįso, neprisiruošė ar tiesiog niekada neturėjo laiko atvykti į renginį. Suvokdami situacijos sudėtingumą, ruošėmės ir sukūrėme Vilniaus aukciono namų virtualią platformą, kurioje bus galima ne tik pajusti realią aukciono atmosferą ir realiu laiku įsigyti patikusių vertybių, bet ir tam tikra prasme įsileisti šį reiškinį į savo namus, asmeninę erdvę, kurioje gal visai kitaip nei ekspozicijoje „suskambės“ siūlomi meno kūriniai“, – sako Vilniaus aukciono vadovė, dailėtyrininkė dr. Simona Skaisgirytė-Makselienė.

LXV Vilniaus aukcione bus galima dalyvauti dviem įprastais būdais – iš anksto paliekant „nedalyvaujančio pirkėjo“ anketą arba registruojantis dalyvauti telefonu, o taip pat bus galima dalyvauti aukcione realiu laiku specialiai Vilniaus aukciono namams sukurtoje naujoje virtualioje platformoje „Live.menorinka.lt“ – tam reikės iš anksto užsiregistruoti šioje platformoje ir sulaukti elektroninio laiško su prisijungimo kodais. Dalyvių telefonu registracija baigiasi 2020 m. gruodžio 11 d. 14.00 val., kitais dviem būdais dalyvauti aukcione galima registruotis beveik iki renginio pradžios – 2020 m. gruodžio 11 d. 17.00 val.

Dr. S. Skaisgirytės-Makselienės teigimu, nors LXV Vilniaus aukcionas keliasi į virtualią erdvę, apžiūrėti dominančius kūrinius iki jo pradžios galima gyvai sostinės galerijoje „Kunstkamera“. „Žinoma, ekspozicijos lankymui taikomos visos rekomenduojamos saugumo sąlygos: laukiame tik iš anksto dėl individualaus vizito susitarusių lankytojų, kurių prašome nurodyti dominančius kūrinius, taip pat dėvėti veido apsaugos priemones ir laikytis kitų reikalavimų“, – primena Vilniaus aukciono namų vadovė.

Atsižvelgiant į meno rinkos tendencijas ir esamą situaciją, LXV Vilniaus aukciono vertybių kolekcija suskirstyta į 9 temas, o iš viso ją sudaro 160 lotų, tarp kurių – tapybos ir grafikos kūriniai, skulptūros, knygos, keramikos kūriniai ir kitos kolekcinės vertybės.

Dvi šio aukciono rubrikos „In focus“ skirtos ne autoriams, o reiškiniams: atkreiptas dėmesys į moterų kūrybą, taip pat – scenografiją. Kolekcijos rubrikas „Lietuvos dailė“ ir „Išeivijos dailė“ puošia tokie autoriai kaip Kazys Šimonis (1887–1978), Adomas Galdikas (1893–1969), Jonas Mackevičius (1872–1954), A. Žmuidzinavičius (1876–1966), Igoris Piekuras (1935–2006), Antanas Martinaitis (1939–1986), Jonas Čeponis (1926–2003), Jūratis Zalensas (1952–2015), Algirdas Petrulis (1915–2010), Aloyzas Stasiulevičius, Pranas Gailius (1928–2015), Pranas Domšaitis (1880–1965), Vytautas Kasiulis (1918–1995), Povilas Puzinas (1907–1967), Silvestras Džiaukštas, Povilas Ričardas Vaitiekūnas, Kęstutis Zapkus ir kt.

Šįkart itin stebina ir rubrika „Knygos“, į kurią atkeliavo tokie raritetiniai leidiniai kaip bendrame konvoliute su leidiniu „Octavianus Cacheranus“ esantis iš Ispanijos kilusio poeto, tapusio artimu Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto (1520–1572) teisės patarėju, Petro Roizijaus (apie 1505–1571) veikalas „Decisiones...“, 1587 m. išleista prancūzų poeto Scaevola Sammarthanus (1536–1623) panegirika Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Henrikui Valua (1551–1589), taip pat – Juozo Zavadskio spaustuvėje spausdinti 24 Vilniaus labdarybės draugijos mėnraščio, leisto 1820–1824 m., numeriai, ypatingai retas Mažojoje Lietuvoje gyvenusio Kristijono Endrikio Mertikaičio (~1775–1856) giesmių rinkinys, 1869 m. Vilniuje kirilicos atmaina – graždanka – atspausdintas ir išleistas Lenkijos vyskupo, bibliofilo Marcin Białobrzeski (apie 1522–1586) pamokslas „Išguldymai šventų evangelijų“ ir kt.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)