Liga prasidėjo netikėtai
Nors mediciniškai vaikino ligos eiga yra priskiriama lengvai formai, jo simptomai buvo sunkūs – vaikinas serga astma. „Kadangi turiu astmą, per tą laikotarpį, kol sirgau, ji gerokai paaštrėjo, stipriai pasunkėjo kvėpavimas, reikėjo vartoti vaistus, kad palengvinčiau simptomus, o visą laiką jaučiausi taip, tarsi ant krūtinės būtų užkritę kažkas sunkaus“, – prisiminimais dalinasi pašnekovas.
Einius pasakoja, kad COVID-19 ligos išties stengėsi išvengti, tačiau susirgus labai nenustebo. Nors vaikinas žinojo, jog aplinkui daugėjant atvejų neužsikrėsti bus vis sunkiau, jis vis tiek saugojosi, tačiau, deja, nesėkmingai: „Stengiausi elgtis pagal visas rekomendacijas, visur dėvėti kaukę, dažnai plauti rankas, tačiau tikimybė užsikrėsti buvo labai didelė, aplink daug sergančių žmonių, todėl visada galvojau, kad tai visgi gali nutikti ir kad kiekvienas iš mūsų gali susirgti, todėl didelės nuostabos nebuvo.“
„Viskas prasidėjo labai greitai – nuo to, kad susirgo mano mama, kuri yra medicinos darbuotoja. Kai ir pats pasijutau prastai, pagalvojau, kad čia tiesiog įprastas rudeninis peršalimas, o pasimatavus temperatūrą ji nebuvo didelė – apie 37 laipsnius. Galvojau, kad eis ir praeis per kelias dienas, bet tą pačią dieną temperatūra pakilo iki 39 laipsnių. Aukšta temperatūra laikėsi beveik septynias dienas“, – apie savo susidūrimą su COVID-19 liga pasakoja pašnekovas.
Jauno vaikino ligos eiga buvo sudėtingesnė
Nors mediciniškai Einaus ligos eiga yra priskiriama lengvai formai, jo simptomai buvo sunkūs – vaikinas serga astma. „Kadangi turiu astmą, per tą laikotarpį, kol sirgau, ji gerokai paaštrėjo, stipriai pasunkėjo kvėpavimas, reikėjo vartoti vaistus, kad palengvinčiau simptomus, o visą laiką jaučiausi taip, tarsi ant krūtinės būtų užkritę kažkas sunkaus, – prisiminimais dalinasi pašnekovas. – Sunkiausia, kad visą laiką laikėsi aukšta temperatūra, nuolat jaučiau galvos svaigimą o situaciją dar labiau blogino pasunkėjęs kvėpavimas, todėl reikėjo gerti daugybę vaistų, o svarbiausi jų – pagalbai nuo astmos, kuriuos reikia vartoti visada.“
Nuo lapkričio 20 d. Einius yra laikomas nebesergančiu, tačiau situacija, anot jo, vis dar po truputį stabilizuojasi: „Kvėpavimas buvo gerokai pasunkėjęs, toks jis yra ir dabar, todėl reikia dar kelių dienų, pavartoti dar šiek tiek vaistų, ir kvėpavimas gerėja“, – pasakoja vaikinas ir priduria, kad, remiantis gydytojos įžvalgomis, tokia situacija yra normali ir viskas netrukus stabilizuosis.
Kalbant apie savijautą dėl saviizoliacijos, pasak Einiaus, ligos pradžioje nėra laiko apie ją galvoti, tačiau, laikui bėgant, pasijaučia aktyvumo trūkumas: „Ligos pradžioje bet kokiu atveju būsi namuose, gulėsi lovoje ir nieko neveiksi, bet, kai pasijunti geriau, pradeda labai trūkti judėjimo, nes namuose fizinės, aktyvesnės veiklos nėra pakankamai daug“, – patirtimi dalinasi Einius ir pasakoja, kad vos tik gydytoja pasakė, jog galima išeiti iš namų, aktyviau leisti laiką ir pažiūrėti, kaip seksis tvarkytis su astma, jis labai apsidžiaugė, o kadangi buvo graži diena, tik išėjęs į lauką suprato, kaip stipriai jam to trūko.
COVID-19 simptomai – agresyvesni nei peršalimo
Paprašytas įvardinti, kokie yra peršalimo ir COVID-19 ligos skirtumai, Einius įvardina itin staigų koronaviruso pasireiškimą ir sako, kad jaučiami simptomai yra agresyvesni: „Pavyzdžiui, paprastas peršalimas – kelios dienos ir tu esi sveikas, o sergant COVID-19, simptomai pajuntami labai greitai, tęsiasi labai ilgai ir yra gerokai agresyvesni, aštresni, didesni. Tai ir būtų pagrindiniai skirtumai, kad liga tęsiasi ilgiau ir yra sudėtingesnė.“
Vaikino nuomone, tų žmonių, kurie lygina peršalimą ir virusą ar neigia jį ir patys nesusidūrė su COVID-19 liga, požiūrį pakeisti yra sudėtinga, tačiau asmeninė akistata ar ligos atvejai artimoje aplinkoje galbūt ir galėtų pakeisti jų nuomonę. Paklaustas, koks požiūris į pandemiją vyrauja tarp jo bendraamžių, ar yra neigiančių virusą, Einius atsako, kad daugiausia vyrauja nuomonė, labai panaši į jo: „Draugai stengiasi kiek įmanoma saugotis, bet mato, kad ir jie gali susirgti, nes tam yra didelė tikimybė, todėl, kiek gali, saugosi, bet labai nepergyvena.“
MEDIKO KOMENTARAS
Situaciją komentuoja LSMU Kauno ligoninės Terapijos klinikos vadovė gydytoja pulmonologė Rūta Nutautienė.
Komplikacijos astmos pacientams gali būti daug pavojingesnės
„Šiuo metu Lietuvoje yra virš penkiasdešimt tūkstančių sergančiųjų astma, iš jų daugeliui ji pasireiškė dar vaikystėje ir trunka visą gyvenimą. Astma lemia tam tikrus struktūrinius kvėpavimo takų pokyčius ir didesnį jų epitelio pralaidumą infekcijoms, o prisidėjus COVID-19 infekcijai, komplikacijos, ypač sunkios astmos pacientams, gali būti daug pavojingesnės. Pats virusas sukelia viršutinių kvėpavimo takų infekciją, pažeidžia plaučių audinį, gali sukelti plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą, o astma sergantiems asmenims gali suintensyvinti lėtinį kvėpavimo takų uždegimą, kuris yra astmos paūmėjimo išsivystymo pagrindas“, – apie COVID-19 ligos įtaką pacientams, sergantiems astma, kalbėjo R. Nutautienė.
Anot medikės, konsultuojant COVID-19 liga persirgusius pacientus, sergančius astma, neretai susiduriama su liekamaisiais reiškiniais, pasunkėjusia ligos eiga, kurią galimai lemia paryškėję plaučių audinio struktūriniai pokyčiai, atsirandanti, vadinamoji, fibrozė.
Svarbiausia – vengti visų įmanomų kontaktų
Pasak R. Nutautienės, dar kovo mėnesį Lietuvoje pradėjus plisti COVID-19 infekcijai, pacientai pradėjo teirautis, kas jiems nutiks, jei susirgs infekcija ir ką jie galėtų padaryti, kad virusu neužsikrėstų. Jos teigimu, svarbiausia yra vengti visų įmanomų kontaktų: „Pagrindinis plitimo tarp žmonių būdas yra SARS-CoV-2 viruso perdavimas artimo kontakto metu, daugiausia per kvėpavimo takų išskyras oro lašiniu būdu, pavyzdžiui, kosint, čiaudint, kalbant, užsikrėsti taip pat galima ir liečiant užterštus paviršius, todėl tam, kad astma sergantys pacientai ir visi kiti nesusirgtų, griežtai pasisakau ir rekomenduoju vengti bet kokių kontaktų su kitais asmenimis, vengti prekybos centrų, maisto parduotuvių, vaistinių ir kitų viešų vietų, kuriose būtų sukelta nors menkiausia tikimybė, kad virusas patektų į kvėpavimo takus“, – pataria medikė ir priduria, kad ypatingai svarbus yra ir taisyklingas veido kaukių dėvėjimas, kuris yra viena iš infekcijos šaltinio kontrolės priemonių.
Paklausta, kaip asmenys, sergantys astma, galėtų padėti sau susirgę COVID-19 liga, R. Nutautienė pirmiausia rekomenduoja nekeisti įprasto režimo: „Remiantis visuotine astmos iniciatyva (GINA), rekomenduojama nekeisti įprasto astmos gydymo režimo, nemažinti vaisto dozių, nenutraukti įkvepiamųjų arba geriamųjų gliukokortikoidų (GKK) vartojimo. Kiekvienam pacientui rekomenduojama stengtis pateikti kuo išsamesnę informaciją apie ligos kontrolę bei naudotis išmaniosiomis mobiliųjų telefonų programėlėmis, padedančioms savarankiškai stebėti astmos simptomus. Tiesa, plaučių funkcijos tyrimus, kurie ne COVID-19 infekcijos metu buvo atliekami rutiniškai ir vertinami kaip vienas iš astmos kontrolės komponentų, šiuo metu rekomenduojami atidėti, siekiant sumažinti viruso perdavimo riziką.“
„Nepamiršti savo emocinės būklės, vengti negatyvių ir nereikalingų žinių“
R. Nutautienės teigimu, prognozuoti, kiek laiko truks tokia nepalanki epidemiologinė situacija, yra sunku, todėl sveikatos priežiūros specialistai turėtų persiorganizuoti į naują telemedicinos ir nuotolinių konsultacijų atlikimą, ieškodami pusiausvyros tarp pacientų poreikių ir iškilusių problemų visuomenėje: „Sveikatos priežiūros specialistai turi prisitaikyti, keisdami savo darbo specifiką ir klinikinę praktiką, o pacientai, susirūpinę dėl savo sveikatos COVID-19 metu, turėtų susisiekti ir konsultuotis su savo gydytoju prieš pradėdami savarankišką gydymą namuose. Labai svarbu tiek sveikatos priežiūros specialistui, tiek pacientui nepamiršti savo emocinės būklės, vengti negatyvių ir nereikalingų žinių, ko visiems ir palinkėsiu.“
-----
Projekto „Priešakinėse linijose“ komanda, reaguodama į susiklosčiusią situaciją šalyje, drauge su Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) ir kūrybinių komunikacijos projektų agentūra „Ugdanti komunikacija“ kviečia visus, kurie susidūrė su klastinga COVID-19 liga, apie savo patirtį papasakoti „Delfi" skaitytojams ir tokiu būdu prisidėti prie požiūrio keitimo į COVID-19 ligos padarinius – stigmatizaciją, šios ligos neigimą ar jos simptomų menkinimą. Jūsų trumpų istorijų bei patirčių laukiame el. paštu karolina@ugdantikomunikacija.lt.
