Dabartinį prorusišką valstybės vadovą Igorį Dodoną netikėtai įveikusi M. Sandu gruodžio pabaigoje turi būti prisaikdinta tarp Ukrainos ir Rumunijos įsiterpusios Moldovos lydere.
Protestuotojai susirinko prie parlamento sostinėje Kišiniove, M. Sandu paraginus savo šalininkus surengti demonstraciją prieš kelis įstatymo projektus, parengtus I. Dodono Socialistų partijos. Viena iš šių iniciatyvų siekiama apriboti prezidento įgaliojimus.
Įstatymo projekto autoriai siūlo perduoti šiuo metu prezidento kuruojamos Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos, šalies žvalgybos agentūros, kontrolę parlamentui.
Per protesto akciją M. Sandu šalininkai skandavo „Šalin išdavikai!“ ir reikalavo paleisti parlamentą.
Policija apsupo pastatą kordonu, bet į mitingą nesikišo.
Per protestą M. Sandu paragino atstatydinti I. Dodono vyriausybę, kuri, jos teigimu, „rėmė jo korupcines schemas“, taip pat surengti pirmalaikius parlamento rinkimus.
„Mums reikia geros šalies visiems padoriems žmonėms. Mums reikia pirmalaikių rinkimų, kad išmestume vagis iš valdžios“, – piktinosi išrinktoji prezidentė.
Per vėliausius visuotinius rinkimus, įvykusius 2019 metais, I. Dodono partija užsitikrino trečdalį vietų parlamente.
Opoziciniai parlamentarai reikalavo, kad kontroversiško įstatymo projekto būtų atsisakyta, tačiau viršų paėmė kadenciją baigiančiam prezidentui ištikimi politikai.
Per savo ketverius metus valdžioje I. Dodonas pasisakydavo už glaudesnius ryšius su Rusija, jį tvirtai rėmė Maskva.
Per rinkimų kampaniją M. Sandu žadėjo paskelbti karą korupcijai šioje 3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra viena skurdžiausių Europoje.