Vokietija Antrojo pasaulinio karo išvakarėse ir besikeičiantis požiūris į moteris
Vokietijoje naujoji valdžia ėmė žaibiškai viską keisti, pasikeitė ir požiūris į moteris, į jų vaidmenį visuomenėje. Pasak totalitarinio režimo, moterys nėra savarankiškos asmenybės, jos visiškai priklauso valstybei, turi gyventi ir darbuotis jos labui. O valstybei reikėjo vieno vienintelio dalyko – sveikų palikuonių su tobulais rasiniais požymiais, taigi manyta, kad moteris geriausia uždaryti namuose.
Šitoks požiūris turėjo loginį pagrindą ir davė valstybei tam tikrų rezultatų. Be to, visa tai buvo slepiama po rūpinimo moterimis priedanga – neva dirbančios moterys negali pagimdyti ir užauginti puikių žmonių ir pačios negyvena visaverčio gyvenimo.
Prasidėjo masiniai atleidimai. Moterims paliko darbo vietų tik prekybos, paslaugų ir kai kurių neprestižinių specialybių srityje.
Tokiu būdu imti rūpintis moterų gerove buvo nuspręsta dėl didelio nedarbo šalyje, be to, Trečiajam reichui buvo reikalingi universalūs kariai, o juos turėjo gimdyti ir auginti moterys, kurioms nebereikia eiti į darbą. Beje, pasirinkusioms santuoką ir daug vaikų moterims skirdavo įvairių išmokų.
Nuo ketvirto dešimtmečio pradžios iš darbo išeidavo gydytojos, advokatės ir kitas atsakingas pareigas užimančios moterys. Daugumą ištekėjusių moterų atleido iš darbo, motyvuodami tuo, kad šeimą jau turi maitintoją – vyrą. Moterų, siekiančių aukštojo išsilavinimo, liko visai nedaug. Netgi dirbdama vienodą darbą su vyru, moteris gaudavo trečdaliu mažesnį atlyginimą.
Vis tik įvairūs apribojimai didelio pasipiktinimo nekėlė, moterys gana noriai keisdavo darbą į virtuvę ir ištekėdavo.
Įstatymų leidėjai nusprendė, kad moterys negali dalyvauti politikoje ir užimti vadovaujamus postus. Vien todėl, kad infantilios motinos užaugintas fiureris buvo įsitikinęs – moterims ne vieta politikoje ir valdžioje, tam jos neturi gebėjimų. Visuomenėje moteris tapdavo reikšminga tik tokiu atveju, jei buvo žmona, motina. Kuo daugiau vaikų moteris turėjo, tuo didesnės pagarbos galėjo tikėtis.
Visą tuometinėje Vokietijoje vykusią beprotystę taikliai iliustruoja vienas pavyzdys. Kirpyklos dirbo pagal direktyvą, kurią pačios ir priėmė, atsižvelgdamos į bendrą šios srities politiką. Pagal direktyvą, moterų plaukai turėjo būti ne ilgesni nei 10 cm. Kirpyklose nedarydavo šukuosenų iš ilgų plaukų, netgi galėdavo juos patrumpinti be pačios moters leidimo. Pavyzdžiui, moteris ateidavo į kirpyklą pasikirpti plaukų galiukų, o jai nurėždavo 20 cm plaukų. Tokie dalykai dėjosi vien todėl, kad šalies politika diktavo netgi tai, kaip turi atrodyti tikra dama. Ji turėjo būti sveika, tvarkinga, nevulgari (tuo laikotarpiu išpopuliarėjo Holivudo gražuolės su ryškiu makiažu ir siautulingu gyvenimo būdu).
Pirmoji ponia ir moterys, dariusios įtaką aukštus postus užimantiems savo vyrams
Hitlerio neapkaltinsi vienu dalyku – darbo ir asmeninio gyvenimo painiojimu. Dar savo politinės karjeros pradžioje jis aiškiai įvardino moters vietą visuomenėje – pastatė ją prie puodų. Jis yra ne kartą sakęs, kad namuose mėgsta ilsėtis nuo politikos ir nuo viso su ja susijusio purvo. Būtent todėl infantili, visiškai nesidominti politika, be galo atsidavusi Eva Braun sugebėjo tapti pirmąja šalies ponia, tegu ir visiškai trumpam.
Tuo metu Vokietijoje nebuvo pirmosios ponios. Hitleris bijojo prarasti moterų simpatiją, oficialiai tapęs sutuoktiniu. Todėl jis nesiejo savęs su oficialiais santykiais. Nors gyveno su Eva Braun ir turėjo daugybę meilužių, nė viena negalėjo pasigirti kaip nors jį paveikusi ir turėjusi įtakos pasaulio istorijai. Dažniausiai įvairiuose renginiuose fiureris pasirodydavo su savo pavaldiniais ir jų žmonomis, tarp kurių buvo ir tam tikrą įtaką politikai per savo sutuoktinius dariusių moterų. Jų vyrai nepasižymėjo tokia griežta nuomone apie moters vietą visuomenėje.
Magda Goebbels – buvusi meilužė, daugiavaikė motina
Nacistinės Vokietijos pirmąja ponia laikyta M. Goebbels gimė 1901 m. Ji augo žydų šeimoje, tiesa, buvo įvaikinta. Įtėviai spėjo suteikti jai gerą išsilavinimą, dar neprasidėjus suirutei šalyje. Kai Madai sukako 20 metų, ji ištekėjo už verslininko, pagimdė sūnų. Jų santuoka nebuvo sėkminga. Magda svajojo apie ryškų, prašmatnų gyvenimą, mažų mažiausiai norėjo rengti priėmimus, kviestis svečių. O sutuoktinį domino tik jo darbas, jis pedantiškai laikydavosi dienotvarkės, kurioje nebuvo vietos šeimai ir pramogoms.
Vėliau jis įsivaikino žuvusio draugo vaikus, o tada visi su jų auginimu susiję reikalai ir rūpesčiai teko Magdai. Vyro giminaičiai nelaikė jos tinkama pora, visaip stengėsi apkartinti jiems gyvenimą. Galiausiai Magda užmezgė romaną su rusu emigrantu. Apie tai sužinojęs, vyras išvarė ją iš namų – nuo tada ir prasidėjo gyvenimas, apie kurį moteris anksčiau tik svajodavo.
Magdai pavyko sėkmingai išsiskirti ir gauti nemažai pinigų, nes ji pateikė teismui sutuoktinio laiškus, įrodančius jo neištikimybę. Magdai liko butas, ji galėjo naudotis sodyba, kas mėnesį jai išmokėdavo tam tikrą sumą pinigų. Sūnus liko gyventi su ja, bet tik iki tol, kol ji ištekės antrą kartą.
Ji įstojo į partiją. Viename suvažiavime susipažino su Josephu Goebbelsu (būsimu propagandos ministru), pasitelkusi įvairių gudrybių gavo jo padėjėjos pareigybę, galiausiai tapo jo žmona. Jų vestuvėse liudininkas buvo pats Hitleris. Magda pagimdė vyrui šešis vaikus. Iki santuokos tarp jos ir Hitlerio buvo trumpas romanas. Vyras apie tai žinojo, kita vertus, tikriausiai nejautė pykčio ar pavydo, nes tiesiog dievino fiurerį.
Daug vaikų netrukdė Magdai aktyviai darbuotis vyro ministerijos vardu. Ji važinėjo su juo po pasaulį, net ir prasidėjus karui. Daugiavaikės motinos įvaizdis buvo jai į naudą. Tiesa, vaikais rūpinosi auklės ir padėjėjos, o pati Magda buvo užsiėmusi žaidimu politinėje arenoje.
Sužinojusi, kad vyras turi nuolatinę meilužę, pajuto, kad jos padėtis darosi netvirta. Tada pradėjo didelio masto kampaniją prieš daugpatystę (tokie pokalbiai vyko pačiose aukščiausiose instancijose), dangstydamasi tariamu rūpinimusi vyrais ir palikuonių sveikata.
Goebbelsai slėpėsi bunkeryje kartu su fiureriu ir Eva, jų likimas buvo toks pats. Negana to, Magda nusprendė, kad pasaulis po tuometinės SSRS pergalės nevertas, kad jame gyventų jų vaikai. Ji ir savo vaikus nunuodijo kalio cianidu.
Po karo gyvas liko tik jos sūnus iš pirmosios santuokos.
Lida Baarova – aktorė, J. Goebbelso meilužė
Čekė aktorė gavo kvietimą dirbti Vokietijoje. Nepaisant to, kad jos išvaizda atitiko ryškios, fatališkos moters įvaizdį, kurio nemėgo (bet, matyt, slapčiomis žavėjosi), ji turėjo pasisekimo. Žinoma, tam įtakos turėjo fiureris – jis kelis kartus kvietėsi ją „išgerti arbatos“. Po tokio šilto sutikimo aktorė ėmė žaibiškai kilti karjeros laiptais.
Lida buvo Goebbelsų kaimynė. Propagandos ministras atkakliai siekė jos palankumo, galiausiai apie aistringą jų romaną sužinojo ir M . Goebbels. Valdininkas tiek įsimylėjo aktorę, kad buvo pasirengęs skirtis su žmona. Vis tik sutuoktinė nepasidavė ir kovojo – ne tiek už santuoką, kiek už savo padėtį visuomenėje, kuri absoliučiai priklausė nuo aukštą postą užimančio vyro.
Galiausiai apie viską sužinojo fiureris – J. Goebbelsas prašė leidimo išeiti iš tarnybos, kad galėtų išsiskirti, išvykti su meiluže ir pradėti naują gyvenimą. Bet Hitleris šiuo klausimu turėjo savo nuomonę, jis buvo Goebbelsų vaikų krikšto tėvas ir neketino leisti iširti šiai santuokai. Jis nesutiko, kad J. Goebbelsui atsistatydintų, be to, uždraudė jam matytis su Lida. Šitaip pasisukus įvykiams, J. Goebbelsas netgi bandė nusižudyti.
Lidos karjera baigėsi, jos nebekvietė filmuotis. Ji grįžo į tėvynę, bet ir ten nepavyko išgarsėti. Pasibaigus karui, ją pasodino į kalėjimą. Tuometinėje Čekoslovakijoje ją apkaltino bendradarbiavus su fašistais. Net būdama kalėjime ji sugebėjo užmegzti romaną, ištekėti, o išėjusi į laisvę dirbo pagal profesiją. Lida parašė memuarus, kuriuose pripažino turėjusi romaną su J. Goebbelsu. Vis tik memuarai neatnešė nei šlovės, nei pinigų.
Emma Goering – dar viena Magdos Goebbels konkurentė
Reichsmaršalo Germano Goeringo žmona Emma taip pat buvo aktorė ir taip pat trukdė Magdai. Tiesa, ne dėl romano su jos vyru. Magdai su Emma teko dalintis pirmosios ponios titulu.
Pirmas Emmos vyras buvo kolega aktorius, tik jų santuoka truko neilgai. Ji susipažino su Hermannu Goeringu, šis greitai liko našliu, o netrukus vedė Emmą. Goeringų vaikų krikšto tėvu tapo Hitleris, tai buvo ne šiaip prielankumas, o būdas patvirtinti savo artimus santykius.
H. Goeringas buvo turtingas, jo šeima gyveno kur kas labiau pasiturimai nei Goebbelsų, o tai kėlė Magdai didžiulį nepasitenkinimą, nes jos su Emma nuolat konkuruodavo, rengdamos labdaringus projektus, kampanijas, dalyvaudamos visuomeniniuose renginiuose.
Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, Emma su dukterimi pateko amerikiečiams į nelaisvę, vis tik buvo paleista į laisvę, dar neįvykus teismui. Manoma, kad būtent ji padėjo nusinuodyti sutuoktiniui, kuriam ryte turėjo įvykdyti mirties bausmę. H. Goeringą kameroje rado negyvą. Spėjama, kad Emma atnešė jam kalio cianido kapsulę ir perdavė iš burnos į burną atsisveikinimo bučinio metu. Jie veikiausiai papirko sargybinį, davę jam auksinį, deimantais papuoštą Emmos laikrodį.
Po karo Emma ne vienerius metus praleido lageriuose, buvo konfiskuota 30 proc. didžiulio jos turto.
Ji gyveno Miunchene, rašė memuarus. Jos duktė tebėra gyva, periodiškai dalyvauja teismuose dėl tėvo palikimo.
Anneliese von Ribbentrop kaip galėdama rūpinosi vyro karjera
Minėtos moterys klestėjo savo vyrų dėka, o Anneliese von Ribbentrop atveju viskas buvo priešingai. Ji buvo vyno gamintojo duktė, paskui ištekėjo už vyresniojo leitenanto Joachimo von Ribentropo. Jie buvo susilaukę jau penkių vaikų, kai Annelise dėl daugelio bendrų pažįstamų sugebėjo susipažinti su Hitleriu.
Tuo metu ji jau buvo partijos narė, rengė pobūvius ir buvo garsi visuomenės dama. Ji viską darė dėl sutuoktinio karjeros, nuolat stengdavosi atsidurti arčiau fiurerio. Jos atkaklumas greičiausi jį erzino, tačiau Hitleris pastebėjo rimtą, sumanų J. von Ribbentropą ir paskyrė jį užsienio reikalų ministru. Jei žmonos norai dėl vyro karjeros būtų buvę kuklesni, gal jis būtų likęs gyvas. Vis tik jis pateko tarp valdininkų, kuriuos po karo nubaudė mirtimi.
Moteris taip pat parašė memuarus, teisėsi su giminaičiais dėl turto, bet iš esmės jos gyvenimas buvo turiningas ir pasiturimas.
Inga Lei ir jos aistra morfijui
Ši moteris išpopuliarėjo, padedama Hitlerio. Savo vyrą Robertą Lei, aukšto rango valdininką, ji sužavėjo angeliška išvaizda ir balsu – jie susipažino viename jos koncerte. Nors turėjo tris vaikus, sutuoktiniai mėgo linksmintis, dažnai rengė pobūvius.
Jų namai visada buvo atviri svečiams, pas juos dažnai lankydavosi menininkai, politikai, pati Inga buvo aktyvi, visuomeniška moteris. Ji vartojo morfijų, aiškindama, kad kenčia skausmus po sunkių gimdymų. Vis tik skausmai liovėsi, bet potraukis morfijui išliko. Jų namuose netgi buvo medicinos seselė, kuri reguliariai leisdavo Ingai injekcijas.
Ji suvokė, kad yra priklausoma, ne kartą bandė gydytis. Iki pat Ingos mirties Hitleris palaikė su ja ryšį. Paskutinį kartą jie matėsi 1942 m. lapkritį, o gruodį ji nusišovė, neištvėrusi abstinencijos be morfijaus.
Iki paskutinės akimirkos atsidavusi Ilse Hess
Ilse buvo fiurerio pavaduotojo Rudolfo Hesso žmona. Ji gimė turtingoje medikų šeimoje, mokėsi universitete, netgi su būsimu vyru susipažino bibliotekoje. Vėliau tapo asmenine jo sekretore. Ji spausdino Hitlerio knygą „Mein kampf“, jautė gilią pagarbą Hitleriui ir buvo ištikima jo bendražygė. Jo raginama ji ištekėjo už R. Hesso, o fiureris buvo liudininkas jų vestuvėse, vėliau – jų vaikų krikšto tėvas.
Kai į valdžią atėjo fašistai, Hessai tapo visuomeniška pora, ne tik reguliariai lankėsi visuomenėje, bet ir, partijos pavedimais, važinėjo po pasaulį.
Ilse organizavo daug renginių, davė interviu, jos šeima gyveno prabangiuose namuose su daug tarnų.
Karui pasibaigus Ilse, kaip ir kitos nacių bendražygės, atsidūrė lageryje. Jame ji išbuvo metus, o išėjusi ėmė vadovauti pensionui. Vėliau išleido savo ir vyro susirašinėjimą, kuris turėjo istorinę vertę. Iki gyvenimo pabaigos ji liko ištikima fiurerio idėjoms ir įsitikinimams.
Eva Braun minima trumpai, politika ji nesidomėjo, nebuvo aktyvi, bet vis tik būtent ji paskutines 40 gyvenimo valandų buvo Hitlerio žmona.
