Svarbiausia – savivaldybė šiems darbams neišleis nė cento. Visus projektus už savo lėšas įgyvendins valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija). Sutvarkyti keliai ir tiltai galiausiai bus perduoti Kėdainių rajono savivaldybės nuosavybėn, kuri pagaliau čia galės tvarkytis taip, kaip reikia, visų pirma, matyt, mažindama šių gatvių užterštumą ir triukšmą.
Inicijavo sutarties pasirašymą
J. Basanavičiaus, Gedimino, Tilto ir Kauno gatvės bei jose esantys tiltai priklauso Kelių direkcijai. Kadangi ši įmonė iš viso prižiūri per 22 tūkst. kilometrų Lietuvos kelių ir daugiau kaip tūkstantį tiltų, pirmiausia tvarko tuos kelius ir tiltus, kurių būklė yra prasčiausia.
Įmonė yra sudariusi prioritetinį savo valdomų objektų sąrašą ir kasmet sutvarko jų tiek, kiek gauna lėšų iš valstybės.
Pavyzdžiui, vienas iš Kėdainių tiltų remontuojamųjų eilėje įrašytas tik maždaug 90 vietoje, tad jo remontas tikėtinas tik po daugybės metų.
Tokia situacija nepatenkinti Kėdainių rajono savivaldybės vadovai pradėjo ieškoti būdų, kaip būtų įmanoma greičiau sutvarkyti minėtas gatves bei tiltus ir išspręsti triukšmo, užterštumo mažinimo bei kitas problemas mieste.
Kėdainių rajono merui Valentinui Tamuliui ir savivaldybės administracijos direktoriui Arūnui Kacevičiui pavyko susitarti su Kelių direkcija dėl bendradarbiavimo sutarties, pagal kurią ši įstaiga minėtas Kėdainių gatves ir tiltus sutvarkytų kapitaliai be eilės per artimiausius kelerius metus, tačiau savivaldybė už tai sutvarkytus objektus perimtų savo nuosavybėn ir toliau jau pati rūpintųsi šių jau sutvarkytų objektų priežiūra.
Svarbiausia, kad prie šio gatvių ir tiltų sutvarkymo savivaldybei nereikėtų prisidėti savo lėšomis.
Tokiam rajono vadovų ir Kelių direkcijos susitarimui reikėjo gauti rajono Tarybos pritarimą, todėl penktadienį šis klausimas buvo svarstomas nuotoliniu būdu vykusiame rajono Tarybos posėdyje. Jame dalyvavo ir Kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius. Jis atsakė į visus Kėdainių politikų klausimus ir nuramino nuogąstaujančius dėl minėtos sutarties pasirašymo.
Kiek kainuos remontas, paaiškės parengus techninius projektus Kėdainių rajono Tarybos narius labiausiai neramino pinigų klausimas – kiek reikės lėšų ir ar užteks jų Kelių direkcijai vienu metu sutvarkyti Kėdainiuose visas sutartas gatves ir tiltus.
„Kiek reikės lėšų, suskaičiuoti be techninio projekto būtų labai sudėtinga. Vis tiek tai kelių metų darbai. Pasirašius sutartį būtų inicijuojami viešieji pirkimai ir palaipsniui parengus techninius projektus, būtų skelbiami konkursai darbams atlikti, – paaiškino kelių direkcijos vadovas R. Lipkevičius ir patikslino, kad pasirašius susitarimą su savivaldybe, Kėdainiuose gatves ir tiltus sutvarkytų per 3 ar 4 metus. – Šiais metais tokiems projektams skirti 27 mln., kitais metais bus skirti 35 mln. eurų.“
Kėdainiams pinigais prisidėti nereikės
R. Lipkevičius akcentavo, kad kitų savivaldybių susidomėjimas tokiais projektais taip pat auga, o kai kurios iš jų net sutinka prisidėti savo lėšomis prie valstybinių gatvių ir tiltų sutvarkymo, kad galėtų perimti jas savo nuosavybėn.
Tokie projektai jau yra įgyvendinami Raseiniuose, Šilutėje, Kretingoje bei kitose savivaldybėse. Kai kurios iš jų į tokius projektus investuoja mažiausiai 20 procentų savo lėšų, o štai pajūryje siekta kuo skubiau sutvarkyti visas valstybinės reikšmės gatves, tad ten savivaldybė pridėjo net 50 procentų savo lėšų prie jų remonto.
Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybės vadovai išsiderėjo, kad šio miesto J. Basanavičiaus, Gedimino, Tilto ir Kauno gatvės bei keturi didieji miesto tiltai būtų sutvarkyti už valstybės pinigus, neįdedant į juos savivaldybei nė cento iš savo biudžeto.
Tačiau jei sparčiai daugės savivaldybių, norinčių tokiu būdu bendradarbiauti su Kelių direkcija ir sutvarkytas gatves perimti iš valstybės savo nuosavybėn, o tokiems projektams ims stigti valstybės skiriamų lėšų, pasak R. Lipkevičiaus, tuomet teks kurti tokių projektų atrankos metodiką, kurioje, tikėtina, vienas iš atrankos kriterijų gali būti pačios savivaldybės numatomas prisidėjimas savo lėšomis. Vadinasi, Kėdainiams tai dar viena priežastis pasiskubinti su tokiu projektu ir jo neatidėlioti.
Be to, valstybinių gatvių perėmimas savivaldybės nuosavybėn turi ne tik pliusą, kad perimama pilnai sutvarkyta infrastruktūra, bet yra ir kitų privalumų.
„Pliusas yra ir kad savivaldybė tuose keliuose, kuriuos perims iš Kelių direkcijos, galės tvarkytis pati ir nebepaisyti apsaugos zonų, kur ribojamas nuovažų skaičius bei taikomi kiti reikalavimai.
Tai ir investicijų pritraukimo klausimas, ir galimybė savivaldybėms pačioms valdyti tą turtą ir gauti tą turtą sutvarkytą“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.
Rajono Tarybos nariai nuogąstavo ir dėl gatvių sutvarkymo kokybės, tačiau kokį remontą reikės atlikti, bus sprendžiama tik atlikus gatvių ir tiltų laboratorinius tyrimus, kuriais vadovaujantis ir bus rengiami techniniai projektai.
Pergyveno dėl priežiūros kaštų
Daugumą rajono Tarybos narių neramino klausimas, o kiek savivaldybei atsieis perimtų gatvių ir tiltų priežiūra, kokio dydžio našta tai bus rajono biudžetui.
„2019 metais visų šių objektų priežiūra pareikalavo per 17 tūkst. eurų, šiais metais tas skaičius šiek tiek didesnis – apie 40–50 tūkst. Bet jei būtų pasirašyta sutartis, Kelių direkcija sutvarkytų tuos kelius ir tiltus, tad tos išlaidos būtų gerokai mažesnės.
Visi puikiai suprantam, kad kai daiktas nėra kokybiškas ir nesutvarkytas, reikalauja daug išlaidų, kai jis gerai sutvarkytas, tai eilę metų tos išlaidos būtų minimalios ir apsiribotų dulkių ar sniego valymu. Kitaip sakant, savivaldybei kainuotų tik priežiūros darbai.
O dabar, kai ta danga neatitinka keliamų reikalavimų, atsiranda ir provėžos, ir duobės, tai jas reikia taisyti ir visa tai atsispindi minėtose išlaidose“, – sakė R. Lipkevičius.
Administracijos direktorius A. Kacevičius patikino, kad būtų skelbiamas viešas konkursas dėl perimtų gatvių ir tiltų priežiūros darbų paslaugų pirkimo, tad tuos darbus atliktų įmonė, pasiūliusi mažiausią kainą.
Be to, šiek tiek padidėtų ir savivaldybės gaunamos lėšos kelių ir gatvių priežiūrai iš Kelių priežiūros plėtros programos. Jei sutvarkius gatves, kurios sudaro maždaug 11 kilometrų, jas iš valstybės perims savivaldybė, tuomet tų 11 kilometrų priežiūrai bus skirtos ir papildomos lėšos.
Dviračių takų J. Basanavičiaus gatvėje įrengti negalės
Rajono Taryboje kilo ir aštrūs klausimai dėl dviračių takų įrengimo J. Basanavičiaus gatvėje, tačiau paaiškėjo, kad Kelių direkcijai kapitaliai tvarkant šią gatvę, atskirų dviračių takų joje nebus galima įrengti, kol ši gatvė nebus perduota savivaldybės nuosavybėn.
„Kai šią gatvę perimsim, tada ir bus galima tai tvarkyti. Arba dviračių takus pažymėti važiuojamojoje dalyje, arba kaip dabar – šaligatviuose, – sakė A. Kacevičius, paaiškinęs ir tai, kad kol gatvė yra valstybinė, o ne savivaldybei priklausanti, pagal įstatymus joks dviračių takas joje negali būti įrenginėjamas. – Bet mes jau esame paruošę dviračių takų plėtros schemą. Apie dviračių takų plėtrą mąstome ir netrukus ją pateiksime viešinimui.“
Pritarė net ir opozicija
Po ilgų diskusijų rajono tarybos nariai beveik vienbalsiai priėmė sprendimą ir suteikė leidimą Kėdainių rajono savivaldybei pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Kelių direkcija. Šios sutarties svarbą ir naudą pripažino net ir beveik visuomet dabartinės valdžios sprendimus kritikuojantis opozicijos atstovas Saulius Grinkevičius.
Beveik vienbalsiai rajono Tarybos nariams balsavus už sutarties pasirašymą su Kelių direkcija, Kėdainiuose pagrindinės gatvės ir tiltai bus kapitaliai sutvarkyti per artimiausius trejus ar ketverius metus ir taps savivaldybės nuosavybe.
Kėdainių rajono meras Valentinas Tamulis, šį susitarimą su Kelių direkcija laikantis savo komandos vienu iš didžiausių pasiekimų, dėkojo rajono Tarybos nariams už reikalingą sprendimą ir teigė neabejojąs, kad jo naudą greit pajus visi gyventojai.
Akivaizdu, kad Kėdainiai keičiasi neatpažįstamai – čia tvarkoma jau ne tik dauguma miesto kvartalų, bet per trejus ar ketverius metus bus sutvarkytos ir pagrindinės miesto gatvės bei tiltai.
