Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis sakė, kad valdant protrūkį sugriežtintos asmens saugumo priemonės, kiekvieną dieną renkamos nugaišusios ir gaišinamos audinės. Jų šiandien užmigdyta apie 2500. Atliekama patalpų dezinfekcija, organizuojamos žmonių grupės, kurios gaudys žvėrelius ir juos gaišins. Tai specifinis darbas, kad jos nebūtų netyčia paleidžiamos į laisvę. Planuojama nugaišinti iki 4500 audinių, dėl kurių kailio panaudojimo bus sprendžiama vėliau.
„Gauname pranešimus apie kituose ūkiuose darbuotojams nustatytus koronaviruso atvejus. Aiškinamės galimybes dėl ūkiuose dirbančių žmonių testavimo. Kol kas neaišku dėl nuostolių kompensavimo“, – kalbėjo M. Masiulis.
Kaip teigė, šiuo metu surinkti mėginiai iš audinių ir laukiama mėginių iš šiuose ūkiuose dirbusių ir užsikrėtusių žmonių. Jie bus siunčiami į tarptautines laboratorijas, kurios tirs, ar virusas mutuoja. Švedijos duomenys kol kas rodo, kad virusas nesikeičia ir žvėreliai užsikrečia nuo žmonių.
Egidijus Viskontas, žemės ūkio viceministras ŽŪM sako, kad pas mus laikoma 1,6 mln. audinių, tai tik du kartus mažiau nei visose JAV. Didžiausi augintojai – danai.
„Buvo viltis, kad pas mus virusas neateis į fermas, tačiau nutiko kitaip. Dabar kuriame kompensavimo mechanizmą. Pirminiais duomenimis, reikės 24 mln. eurų. Ūkių dezinfekcija ir išvalymas gali kainuoti dar 2 mln. eurų. Svarstome, kaip išspręsti situaciją nepakenkiant sektoriui“, – kalba E. Viskontas.
Arūnas Svitojus, Žemės ūkio rūmų pirmininkas, sako, kad jis pats veterinarijos gydytojas ir žiniasklaida dažnai per daug sureikšmina pavojų ir reikia nesileisti į diskusijas, o vadovautis ekspertų išvadomis, kad tikimybė, jog žvėreliai išplatins virusą tarp žmonių mažai tikėtina. ŽŪR prioritetas prevencinės priemonės, kad virusas nuo žmonių neplistų fermose.
Česlovas Tallat-Kelpša, Žvėrelių augintojų asociacijos vadovas, sako, kad fermų vadovai nėra specialistai ir tiksliai ne viską žino ką daryti, remiasi specialistų rekomendacijomis.
„Matau problemą – testavimą. Mes ir ligą atsinešėme į fermas dėl to, kad Lietuva per mažai testuoja. Patys perkame reagentus. Pavyzdžiui, šiandien turime įtartiną atvejį, tačiau kaip greitai jam atlikti tikrą testą neaišku. Negalime laukti savaitę kol paaiškės, ar jis serga. Kol kas iš valstybės kaip pagalbą gauname tik instruktažais kaip elgtis ir nurodymus. Visu kitu rūpinamės patys“, – dėsto Č. Tallat-Kelpša ir pabrėžia, kad kritimai, nors skaičiai atrodo gana dideli, tačiau iš tiesų jie nėra dideli, net jei lygintume su Skandinavija.
Didelio optimizmo, kad liga nepateks į kitas fermas asociacijos vadovas neturi, nes užsikrėtusių skaičius didėja, o tikrinant darbuotojus paaiškėjo, kad keletas žmonių serga besimptome forma ir tokius aptikti sudėtinga.
Andrius Vyšniauskas, Seimo narys, sako, kad diskutuojant dėl šios problemos toks vaizdas, kad kalbama ne su pelningos įmonės vadovu, o su labdaros ir pagalbos reikalaujančia organizacija. Jei verslas rūpinasi savo reputacija ir stabilumu, jis pats gali pasirūpinti žmonių testavimu. Kai kuriose gamyklose Lietuvoje žmonės be testo neįleidžiami į gamyklas.
„Kalbama, kad užsikrečia tik kelios audinės, tačiau realiai, jei užkratas patenka į fermą jo sustabdyti nebegalima“, – piktinasi A. Vyšniauskas.
Č. Tallat-Kelpša atkerta, kad darbuotojus jie testuoja, tačiau šie testai nėra legalūs, nes juos daro pati įmonė, kuri nėra sertifikuota šiam darbui.
M. Masiulis sako, kad užmigdytų gyvūnų skaičiai gana dideli ne dėl ligos, o dėl to, kad dabar vyksta jų natūralus migdymas kailiams. Specialistas tikina, kad duomenų, jog virusas nuo žvėrelių persiduotų žmonėms kol kas nėra.
Audinių ūkiuose netestuojami šimtai tūkstančių žvėrelių, kad būtų rasti sergantys žvėreliai. Tai būtų ypatingai brangu. Mėginiai imami tik tada, jei užsikrečia darbuotojas arba kyla įtarimas, jog žvėreliai serga. Be to, audines gaudyti gali tik kvalifikuoti ir apmokyti žmonės, nes kitaip jos gali pabėgti. Pasak. M. Masiulio testavimo galimybių yra, tačiau didinti apimtis nėra tikslo. Tikrinamos nugaišusios.
Algis Baravykas, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas sako, kad kai ateina tokios užkrečiamos ligos kaip Afrikinis kiaulių maras ar koronavirusas, tai ne tik verslo, bet ir valstybės bėda. Užkrato sustabdymui daug reikšmės turi valstybės institucijų darbas, pavyzdžiui, karantino įvedimas.
„Rūmų pozicija tokia, kad jei gyvūnai atimami iš ūkininkų tam, kad būtų galima apsaugoti likusią visuomenės dalį, už tai turi būti kompensuojama. Tikiuosi, Kaimo reikalų komitetas šios pozicijos taip pat laikysis. Kalbant apie testavimą, tai darbuotojai eilėje atlikti testui ir atsakymo laukia savaitėmis. Nežinau, kur Seimo nariai taip greitai gauna atsakymus. Ūkiai saugosi, skirsto žmones pamainomis. Tai didžiulis darbas. Prašyčiau nesišvaistyti kaltinimais, o galvoti, kaip spręsti problemą“, – aiškina A. Baravykas.
Gabrielė Vaitkevičiūtė „Tušti narvai“ atstovė sako, kad audinės pabėga visose šalyse ir tai yra problema. Jos žmonių nebijo. Organizacija turi nuotrauką, kurioje Šiauliuose užfiksuota laiptinėse esanti audinė. Žmonės žvėrelių nebijo, jas painioja su šeškais ir mėgina gaudyti. Pabėgę žvėreliai gali išplatinti užkratą gamtoje.
