Laidos „Nepatogūs klausimai“ eteryje paliesta ne tik teatro tema, bet ir koronavirusas, alkoholis, meilė, moterys, „karjera per lovą“, #MeToo judėjimas Lietuvoje ir pasaulyje.
Kalbėdamas apie šiuo metu siaučiantį koronavirusą ir tai, kaip nuo jo kenčia teatras bei jo darbuotojai, O. Koršunovas neslėpė apmaudo. Jam skaudu matyti, kaip kai kurie ilgai kurti jo ir kolegų meno kūriniai taip ir neišvysta premjeros dienos šviesos su žiūrovų plojimais.
„Dabar viską supylėm į vynmaišius ir visa tai brandinsime. Atrišime tada, kai baigsis karantinas“, – šyptelėjo jis.
Vilniaus miesto teatro (OKT) meno vadovas pasakoja, kad koronaviruso giltinė skaudžiausiai kirto spalio mėnesį, tuomet dangus ėmė sparčiai niauktis.
„COVID-19 giltinė pakibo visais retoriniais klausimais. Arti ar nearti? Repetuoti ar nerepetuoti? Būti ar nebūti? Mes nusprendėme repetuoti, dirbome nuo 10 val. ryto iki 1–2 val. nakties, nes reikėjo žūtbūt padaryti spektaklį, jį išleisti, nufilmuoti, kad mes jį turėtume ir lauktume tų gerųjų laikų“, – pasakojo pašnekovas.
Teatro užkulisiuose buvo kalbama apie tai, kas nutiktų, jei tokiu įtemptu metu nors vienam žmogui pakiltų temperatūra arba nors vienam iš komandos reikėtų izoliuotis.
„Aš net girdėjau, kad tarp aktorių buvo susitarimas tylėti, jeigu kas. Tokį dalyką sužinojau jau po visko. Susitarimas buvo neoficialus, tik vėliau tai išgirdau. Iš esmės jaunimas tą sugalvojo. Jie visi tarsi partizanai į teatrą slinko su tomis kaukėmis, dezinfekciniais skysčiais. Premjera įvyko be žiūrovų“, – dalijosi O. Koršunovas.
„Tai tarsi teatras maro metu, – dabartinę situaciją įvertino režisierius. – Iš tikrųjų labai įdomios patirtys. Visi žymiai labiau susitelkę, labiau vertina tai, ką daro scenoje, daugiau atsidavimo, supratimo, kas tas teatras ir kokia ši profesija yra trapi <...>. Kažkuria prasme teatras maro metu buvo labiau sutelktas, labiau jautėsi dramatiškumas, kas gerai sąveikavo su kūryba ir darbu.“
Nors iš pažiūros galima manyti, kad didieji režisieriai yra slogūs ar net pikti, O. Koršunovas tikina, jog savo darbe ir gyvenime yra pozityvus ir šio jausmo aplinkoje ieškantis žmogus.
„Aš esu gana pozityvus žmogus. Galiu kartais būti ir ironiškas. Bet iš esmės esu pozityvus ir nesąmoningai ieškau visuose pozityvumo, tad man jo netrūksta. Nors esu gana kritiškas – matau iš tikrųjų ir tai, ko Lietuvoje yra daug: nebendruomeniškumo, pavydo, daug baimės. Bijoma vieni kitų, minčių raiškos, laisvai galvoti, laisvai elgtis. Baimės yra labai daug. Aš manau, kad tai giliai susiklostę, nes visuomet buvo visokių okupacijų. Kodėl Lietuvoje nelabai mėgstama išsišokėlių, per daug garsių, ryškių žmonių? Manau, tai irgi susiję su tam tikra baime, nes jei kas nors išsišoka, visi tampa labiau matomi, o juk visiems geriau sėdėti tyliai miške po lapais. Maža ką. Tas baimės kodas slypi kažkur giliai“, – samprotavo laidos svečias.
51-erių režisieriaus teirautasi ir apie velnio lašus, kurie neretai lydi menininkus jų gyvenime. To, kad alkoholis teatre nėra svetimas, neneigė ir laidos herojus.
„Taip, aš esu buvęs išgėręs teatre. Gal esu buvęs ir visiškai girtas. Iš esmės, kaip žinia, yra tokia girtuoklių mokykla, pavyzdžiui, Bruce Lee, – kol neišgerdavo, negalėdavo nukalti priešininko. Tokia būdavo girtuoklių mokykla. Man kažkuria prasme, galima sakyti, irgi buvo toks dalykas.
Vienas dalykas tas, kad ypač pradžioje, sukūrus savo teatrą, mes labai daug repetuodavome. Pavyzdžiui, vienu metu repetuodavome du spektaklius. Tai – 16 val. darbo. Labai sudėtinga. Turėdavau konjako ir šokolado. Tai man padėdavo išlaikyti tonusą.
Kitas dalykas – kažkada seniau, tikrai gerokai seniau, išgėręs aš iš tikrųjų būdavau labai šmaikštus, komunikabilus, drąsus; man tai padėdavo. Paskui atėjo laikas, kai tai pradėjo trukdyti. Dabar aš išgėręs nerepetuoju. Nebegaliu. Bet buvo laikas, kai man tai realiai padėdavo“, – sakė Auksinio scenos kryžiaus laureatas.
Kartą lietuvių režisierius turėjo ypatingą premjerą Rusijos teatre, kuriame vaidino ryškiausios žvaigždės. Tuomet O. Koršunovas statė spektaklį „Žuvėdra“ ir tikina patyręs didžiulį spaudimą bei įtampą, tad pagalbos ieškojo taurelėje.
„Prieš premjerą jau vartojau dopingą, kad man „nenuvažiuotų stogas“. Atsakomybė buvo labai didelė. Bet viskas pavyko puikiai“, – prisimena jis.
„Galiu pasakyti, kad alkoholio visiškai neatsisakiau. Aš jį geriu saikingai. Mėgstu gerą raudonąjį vyną su geru maistu. Bet amžius jau nebe tas, jau nebegali. Per daug atima. <...> Aišku, kad gėrimas daug atėmė, ir aišku, kad dabar išmokau kažkuria prasme juo mėgautis ir nepiktnaudžiauti. Ir jokiu būdu darbo metu“, – pabrėžė pašnekovas.
Gerbėjai spėjo, kad ilgametis teatro režisierius yra dalyvavęs vakarėliuose, kuriuose linksmybės tęsdavosi iki paryčių. Ar dėl tokio gyvenimo ritmo neturi problemų su sveikata?
„Ačiū Dievui, aš neturiu rimtų sveikatos problemų. Bet sveikata yra labai trapi. Esu dėkingas tėvams ir Dievui, kad tos sveikatos visgi buvo. Buvo iš tikrųjų labai daug darbo, esu darboholikas, buvo to bohemiško gyvenimo. Apkritai tas darbas pilnas streso. Manau, kad ir alkoholis yra susijęs su tuo stresiniu gyvenimu, nes jį kažkiek atpalaiduodavo. Taigi esu dėkingas Dievui ir tėvų duotai sveikatai, kuri visa tai dar „neša“, – pakartojo jis.
Laidoje tema netrukus pasisuko link meilės reikalų. Teirautasi, kiek kartų O. Koršunovas yra mylėjęs moterį.
„Esu mylėjęs. Ta meilė nepraeina. Tu išsiskiri, bet visos tos meilės yra išlikusios. Tai – mano didžiausias turtas. Tai – prisiminimai, gyvenimo etapai, jie daug ką keisdavo, daug ką duodavo. Meilė visada praturtina ir tų meilių buvo. Esu dėkingas ir toms moterims, ir tiems įvykiams. Ta meilė ištikdavo, kaip Bulgakovas rašė, iš už kampo išlįsdavo kaip plėšikas“, – pasakojo režisierius.
„Nepatogūs klausimai“ laidos žiūrovai atsiminė, kad 2008-aisiais metais O. Koršunovas pradėjo susitikinėti su Agne Jagelavičiūte. Nors pora po trejų metų romantiškos draugystės pasuko skirtingais keliais, daugeliui pramogų pasauliu besidominčių žmonių jie įsiminė kaip išskirtinė pora. Šie santykiai – kančia ar mieli prisiminimai? Spėta, kad su tokia moterimi nebuvo lengva.
„Nebuvo lengva, – šyptelėjo O. Koršunovas. – Tai ir kančia, ir malonūs prisiminimai. Ji – labai įdomi moteris, asmenybė. Mes ir dabar kartais susitikę turime apie ką pasikalbėti.“
Kartą buvusi režisieriaus širdies draugė būdama namuose iš ilgesio puolė į kitą šalį pas tuomet gastrolėse buvusį mylimąjį.
„Tai buvo neįtikėtina istorija, nes mes tik pradėjome draugauti. Išvykau į Graikiją ir antrą gastrolių dieną staiga man skambina iš administracijos, informavo, kad turiu viešnią, ir klausė, ar įleisti ją, ar neįleisti. Dar pagalvojau, kokia čia moteris. Pasakiau, kad įleistų. Atsidaro durys, o ten stovi Agnė. Aš buvau pritrenktas. Tai buvo labai malonus siurprizas. O tokių siurprizų ji padarydavo. Ir aš jai padarydavau siurprizų.
Pasakysiu tiek, kad tai buvo stiprus, įdomus laikotarpis, manau, daug gero davęs ir man, ir jai. Daug pamokų, skausmingų dalykų buvo, visko. Tai buvo intensyvu ir įdomu. Galima labai daug ką iš to prisiminti ir daug ką papasakoti“, – neslėpė scenografas.
Jei reikėtų pasirinkti, su kuria buvusia savo mylimąja režisierius galėtų gyventi ir šiandien?
„Su visomis galėčiau gyventi visą likusį gyvenimą“, – tvirtai tarė pašnekovas.
„Išsiskyrimo priežastys veikiausiai būdavo ne tos, kad tai būtų neįmanoma“, – pridūrė jis.
Laidoje aptarta ir populiari „karjera per lovą“ tema. Režisierius patikino, kad jo paties darbe tokia taisyklė tikrai negalioja.
„Tai yra mitas. Ypač Lietuvoje. Aišku, yra to. Bet tikrosios geros aktorės į sceną Lietuvoje tikrai pateko ne per lovą. Tą aš žinau. O pas mane tai niekas per lovą į sceną nelipo“, – pabrėžė jis.
Temai palietus vyrų ir moterų santykius teatro pasaulyje, viena laidos gerbėja uždavė klausimą apie O. Koršunovo kolegą – režisierių Joną Vaitkų. „Kaip reagavote, kai viena scenografė jį apkaltino seksualiniu priekabiavimu? Neva jis prašydavo „parodyti savo trikampėlį“. Ar paskui bendravote su šiuo garsiu režisieriumi?“ – teiravosi ji.
„Bendravau. Taip, bendravau. Jeigu kalbėtume bendrai apie visa tai... Aš iš pradžių labai išsigandau to #MeToo judėjimo. Dėl ko išsigandau? Išsigandau dėl esminio dalyko – nekaltumo prezumpcijos, kuri yra pamatinis mūsų teisės aspektas, kad kol teisiškai neįrodoma kaltė, tol žmogus nelaikomas kaltu. Bet vis dėlto #MeToo yra truputį kas kita. Iš esmės tai yra revoliucija. Revoliucijoje teisė nebeveikia. Ši revoliucija, matyt, turėjo įvykti. Ji stipriai pakeitė vyrų ir moterų santykius visam laikui. Tai turėjo įvykti, nes iš tikrųjų to priekabiavimo buvo, jis buvo vos ne įteisintas. Užtenka pažiūrėti į Džeimsą Bondą, kuris visą filmą šaudo žmones ir priekabiauja prie moterų tiesiogine to žodžio prasme. Tai buvo tokia norma iš esmės. Profesoriai ir studentės, jų meilės nuotykiai buvo gražus abipusis dalykas, bet tai turėjo baigtis. Baigėsi tokia forma. Iš esmės tai turėjo baigtis. Keičiasi pasaulis, keičiasi vyrų ir moterų santykiai, moterų teisės, jų savivertė. Tiek galėčiau pasakyti. Aš kažkuria prasme suprantu tą judėjimą, suprantu moteris, kurios kovoja už tai. Verta suprasti ir tai, kaip pasikeitė papročiai. <...> Reikia žiūrėti ir suprasti dabarties pasaulį bei suvokti, kad tas judėjimas turi teisę, jis yra, buvo reikalingas, įvyko ir vyksta“, – kalbėjo pašnekovas.
Laidos vedėjas O. Koršunovo pasiteiravo, ar, kilus #MeToo skandalams Lietuvoje, jis neišsigando dėl savo paties ramybės.
„Aš niekada nesinaudojau tarnybine padėtimi ar kažkuo kitu. Tik iš meilės viskas vykdavo. Bet čia toks dalykas, kad tave gali apkaltinti dėl kitų priežasčių. Ir jei jau tave apkaltino, tu šioje situacijoje tarsi nebegali gintis. Bet, kita vertus, kiek buvo tokių atvejų, visi jie buvo tarsi pagrįsti. Tad nebuvo, matyt, viskas iš piršto laužta“, – svarstė jis.
Ar OKT meno vadovas planuoja vesti, sukurti šeimą?
„Planuoju. Kada, nežinau, bet planuoju“, – mįslingai interviu užbaigė Lietuvos Nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas.
Daugiau apie teatrą, O. Koršunovo darbą ir gyvenimą galite išgirsti vaizdo įraše.
