Vėliau šio treniruota nacionalinė komanda liko už kevirtfinalio borto tiek Europos, tiek ir pasaulio čempionate, o tuo pačiu neužsitikrino ir olimpinio kelialapio – dėl jo dar teks pasigalynėti ateinančią vasarą.
Federacijos keltų tikslų neįvykdžiusiam Dainiui garbingai atsistatydinus 2019-ųjų rudenį derinių lentą iš jo rankų perėmė kitas buvęs žalgirietis Darius Maskoliūnas, kuriam debiutiniai metai naujame poste klostosi tiesiog košmariškai.
Skandalingi antausiai nuo varžovų, kurie pagal FIBA reitingą yra vos 37-i, 49-i ir 59-i pasaulyje – atitinkamai 65:86 nuo belgų, 85:92 nuo estų ir šviežiausias 76:80 nuo danų, lėmė netikėtas komplikacijas atrankos į Europos pirmenybes grupėje, kuri laikyta lengvu pasivaikščiojimu.
Dabar galima tik spėlioti modeliuojant, kas būtų, jeigu būtų: gal, pavyzdžiui, jei 2016-aisiais LKF rinkimus būtų laimėjęs R. Kurtinaitis, Lietuvos rinktinė nors viename čempionate būtų patekusi į aštuntuką, o Rimas darbavęsis joje iki pat olimpinio ciklo pabaigos – 2021-ųjų.
Galbūt tada lietuviai būtų išvengę istorinės gėdos Monse, kai po trijų kėlinių buvo traiškomi belgų net 37 taškų skirtumu, ir Vilniuje, kur neatsilaikyta prieš itin kuklią Danijos komandą, FIBA klasifikacijoje besistumdančią su Egiptu, Libanu ir Bahamų salomis.
Taip pat galimas daiktas, kad artėjant olimpiadai Rimas būtų atsidėjęs rinktinės reikalams arba 2019-ųjų sausį net nepriėmęs Maskvos srities „Chimki“ klubo pasiūlymo.
Bet viskas tai – tik teorinio pobūdžio prielaidos. Realybė yra tokia, kad tiek D. Maskoliūnas, tiek R. Kurtinaitis šiuo metu kankinasi ir raudonuoja matydami savo auklėtinių žaidimą.
Nepaisant įspūdingo biudžeto, „Chimki“ murkdosi paskutinėje, 18-oje, Eurolygos turnyro lentelės vietoje ir kiekviename ture vis bando pramušti dugną: praleidę 105 taškus nuo Stambulo „Anadolu Efes“ dosnūs chimkiečiai 100 taškų leido pasidžiaugti ir Berlyno ALBAI.
Kurti Kurčio žodžiams ir absoliučiai apatiški gynyboje Pamaskvės atstovai šiuose mačuose vien per tris kėlinius į savo krepšį įsileido 86 ir 77 taškus bei buvo pasmerkti, net jei jų varžovai paskutiniame kevirtyje būtų sugalvoję apskritai nebeatakuoti iš žaidimo.
Natūralu, kad geltonai-mėlynų fanų kantrybė stebint taip beviltiškai atrodančią ekipą pasiekė ribą – jau garsėja raginimai atleisti trenerį.
Tiesa, vietiniame fronte pergalės prieš CSKA pamaloninti „Chimki“ vadovai kol kas tyli, o ginti R. Kurtinaičio stojosi ir garsus rusų krepšinio komentatorius Vladimiras Gomelskis.
„Kai kurie „Chimki“ fanai nekantrauja atleisti R. Kurtinatį. Tarkime, taip ir įvyksta. Ką daryti toliau? Reikia rasti naują trenerį. Kokiais kriterijais remtis renkantis kandidatą? Jis juk ateis į suformuotą komandą – vidury sezono selekcijos niekas nedaro. Kaip susiklostys jo santykiai su lyderiais? O jeigu koncepcija nesuveiks, ir vėl reikalausite nuimti trenerį?
Dėl dabartinės sudėties ir žaidėjų pozicijų yra labai daug klausimų, toli gražu ne į visus juos matau atsakymus. O naujas treneris turi atvykti pasiruošęs, laiko iš naujo susižaidinėti nėra.
Rimas komandą sukomplektavo iš stiprių žaidėjų, tačiau atsižvelgė tik į puolimą ir neskyrė deramo dėmesio gynybai. Kyla abejonių dėl tolesnės „Chimki“ sezono eigos. Nejaugi Gregas Monroe, Aleksejus Švedas ar Errickas McCollumas prie naujo stratego pradės patikimai gintis?
Priminsiu seną tiesą: treneris visada paskiriamas tam, kad vėliau būtų atleistas. Kur garantija, kad prie kito specialisto rezultatai pagerės? Man atrodo, kad didžiausia „Chimki“ problema – ne neteisinga R. Kurtinaičio taktika. Bendra psichologinė komandos būsena rodo, kad net geriausi žaidėjai nepajėgia (arba nenori) būti atsakingi už rezultatus“, – tikina legendinio Aleksandro Gomelskio sūnus.
Kritikos strėlių neišvengia ir ryškiausia Chimkų žvaigždė A. Švedas. Klaikiai šį sezoną metantis gynėjas yra tikras Eurolygos karalius ir pagal klaidas – vidutiniškai per susitikimą jų padaro po beveik 5,5. Nepaisant to, jam aikštėje leidžiama viskas.
Beje, tiek Aleksejui, tiek Rimui atstovauja tas pats agentas – Obradas Fimičius.
Kodėl skęsta „Chimki“ laivas? A. Švedas – jo variklis ar inkaras? Ir ar kapitonas R. Kurtinaitis dar gali išgelbėti sezoną?
Pokalbis apie tai – „Delfi TV“ laidoje „Krepšinio zona“ su buvusiu R. Kurtinaičio bendražygiu Mindaugu Braziu ir TV komentatoriumi Vaidu Čeponiu.
– Mindaugai, per pastaruosius du Eurolygos turus „Chimki“ į savo krepšį praleido net 205 taškus. Kodėl Rusijos grandai visiškai nesigina?
– Rimas žaidžia savo stiliumi, netaiko ilgų derinių taktikos, jis nori, kad jo auklėtiniai atakuotų apie dešimtą sekundę – tai viena-kita užtvara ir yra einama prie reikalo.
Labai daug laisvės duodama A. Švedui. Puolime „Chimki“ – talentinga komanda, bet gynyba, kaip ir Kauno „Žalgiryje“, yra labai skylėta ir bado akis. Visos komandos prieš juos renka daug taškų. Šitoje vietoje jiems reikia pasitempti.
R. Kurtinaitis dabar – itin nedėkingoje situacijoje: daug praloštų rungtynių, todėl ar tik nekliba jo kėdė?
– Vaidai, kas dedasi Chimkuose ir kodėl R. Kurtinaitis nesuvaldo komandos?
– Komandą labai išbalansavo sezono pradžia – koronaviruso atvejai ir traumos. Vėliau jau atrodė, kad Pamaskvio klubas grįžta į pergalių kelią, kai svečiuose nukalė Sankt Peterburgo „Zenit“. Bet tada vėl – kritimas į duobę ir beviltiški pralaimėjimai.
Sakyčiau, kad aplinkybės R. Kurtinaičiui labai sudėtingos. Jeigu jis pasodintų tragiškai pataikantį klubo simbolį A. Švedą ant atsarginių žaidėjų suolo arba vienam brangiausių Eurolygos krepšininkų duotų mažiau žaidimo minučių, neišvengtų konflikto, o jam įvykus „Chimki“ pasirinktų ne Rimą, o Aleksejų. Padėtis nepavydėtina.
Aš spėju, kad jeigu komanda neturėtų A. Švedo, ji žaistų geriau. Bet Rimas yra situacijos įkaitas ir nieko negali pakeisti.
– Mindaugai, nors A. Švedas yra rezultatyviausias ekipos žaidėjas, ar nėra taip, kad jis dažnai pridaro daugiau žalos nei naudos?
– A. Švedas puolime yra tikrai talentingas ir duoda nemažai, bet labai panašiai jis atima gynyboje. Jo gynyba yra visiška imitacija. Sunku pasakyti, ar yra kokie nors žodžiai, kurie sugebėtų jį priversti gintis. Manau, kad jis galėtų tai geriau daryti, tačiau visai nededa pastangų. Jis akcentuoja tik puolimą, o finale tai tampa bendra komandos problema. Vien puolimu nieko nelaimėsi.
– Pats buvote R. Kurtinaičio asistentu Vilniaus „Lietuvos ryte“. Kaip Rimas pakelia tokius nesėkmingus ruožus?
– Jis – gana emocionalus treneris. Ir balsą pakelia, ir išgyvena. Kaip pats buvęs sportininkas, jis nori laimėti. Jam tie pralaimėjimai tikrai nei garbės, nei džiaugsmo nedaro. Todėl labai gaila, kad dabar yra taip, kaip yra.
– Vaidai, ar tiki, kad atėjęs naujas treneris sugebėtų sutvarkyti „Chimki“ chaosą?
– Manau, kad klubo vadovams dar reikia šiek tiek pabūti kantriems, palaukti ir nepriimti drastiško sprendimo atleisti R. Kurtinaičio. Visgi matyti, kad ir atmosfera komandoje – ne pati geriausia. Komandoje – daug ne tik žvaigždžių, bet ir problemų.
Aišku, kai A. Švedas žaidžia vienas, o kiti nepačiupinėja kamuolio kokias aštuonias atakas iš eilės, tai irgi nepadeda. Nežinau, gal Rimui reiktų pasikalbėti su klubo vadovais apie Aleksejaus žaidimo minučių sumažinimą. Jeigu jis nesigina, žaidžia egoistiškai ir meta iš nepatogių padėčių, vienas iš variantų būtų ilgesniam laikui sodinti jį ant suolo.
Visa laida „Krepšinio zona“ – vaizdo įraše.
