Šviesos svarba kambariniams augalams
Labai dažnai kambariniai augalai blogai auga ar praranda savo grožį, nes jiems trūksta šviesos (arba jos būna per daug). Nuo šviesos kiekio labiau priklauso smulkūs ir jauni augalai, o ne stambios, stiprios ir jau susiformavusios gėlės, rašo svetainė sadivinograd.com.
Šviesos poreikis įvairioms kambarinių augalų grupėms yra skirtingas. Atvirų ir saulėtų vietovių gyventojams (visų veislių sukulentams, daugeliui palmių, bromelijiniams augalams, orchidėjoms) reikia gana daug šviesos.
Tačiau tas gėles, kurios auga apatiniuose drėgnų atogrąžų miškų arduose (marantus, aroidus, paparčius, begonijas), reikia laikyti taip, kad jos nekentėtų nuo šviesos pertekliaus.
Daugumai kambarinių augalų – fikusams, chlorofitams, nėrūnėms (šefleroms), begonijoms, peperomijoms – labiausiai tinka gana ryški, bet netiesioginė (išsklaidyta) šviesa.
Prie intensyvios šviesos gerai auga krotonai, dracenos, akalifos, kordilinos – tie augalai, kurių lapų spalva priklauso nuo gaunamos šviesos kiekio. Šios kambarinės gėlės kelias valandas per dieną gali atlaikyti tiesioginius saulės spindulius.
Kambariuose, kurių langai yra šiaurinėje pusėje, gerai auga tik šešėlį mėgstančios aspidristos, paparčiai, aglaonemos, vėzdūnės, fitonijos ir dviejų veislių palmės – grakščiosios palmės (chamedorėjos) ir Trachycarpus fortunei.
Kitoms patalpoms apribojimų renkantis kambarinius augalus beveik nėra.
Pavasario – vasaros periodu ant palangių pietiniuose kambariuose augantys augalai dažnai perkaista. Tiesioginiai saulės spinduliai gali juos nudeginti, todėl šiuo laikotarpiu vertėtų pridengti langus žaliuzėmis, pusiau skaidriomis užuolaidomis ar popieriumi.
Patalpose, kuriose mažoka šviesos, galima auginti atogrąžų augalus, priklausančius aroidinių šeimai ir pasižyminčius plastiškumu – aglaonemas, filodendrus, vėzdūnes, monsteras, singonius, taip pat gebenes, dracenas, fikusus, japonines fatsijas, sansevjeras. Nors ir gauna mažiau šviesos, šios gėlės nepraranda dekoratyvumo. Jos tiesiog rečiau žydi ir jų lapai neįgauna tokio spalvos intensyvumo, kaip prie gero apšvietimo.
Tačiau šviesos problemą padeda išspręsti specialios lempos augalams. Jei tokias lempas naudosite kasdien po 14 – 16 valandų, net tose patalpose, kur nėra jokio natūralaus apšvietimo, galėsite džiaugtis net labiausiai šviesą mėgstančiais augalais.
Vieningų rekomendacijų, koks turėtų būti atstumas tarp augalų ir tokios lempos, nėra. Kiekvienu atveju reikėtų atsižvelgti į biologinius augalo ypatumus, jo augimo fazę bei technologines šviesos įrenginio charakteristikas.
Ženklai, kad augalui trūksta šviesos
Augalo tarpubambliai ištįsę, kiekvienas naujas lapas ant stiebelio yra smulkesnis už ankstesnį. Lapai įgavę tamsiai žalią spalvą, be sveiko blizgesio. Augalai atrodo silpni, sukrauna mažai žiedų arba visai nežydi.
Tokiu atveju reikėtų pamažu didinti šviesos kiekį – staigiai padidėjusi šviesa gali nudeginti lapus.
Jei augalas stovi ant palangės ir yra apšviestas tik iš vienos pusės, būtina periodiškai jį sukioti, kad formuotųsi taisyklinga lapija. Dauguma kambarinių augalų į šią procedūrą reaguoja ramiai, išskyrus gardenijas ir kalėdinius kaktusus (tikruosius plokštenius), kurie gali numesti pumpurus. Palmės pasukamos jaunais, augančiais lapais į kambario gilumą.
Ištįsę ūgliai išdarko augalo išvaizdą. Jei taip atsitiko, augalą apkarpykite. Iš pašalintų ūglių galite išauginti naują augalą.
Požymiai, kad augalas kenčia nuo šviesos pertekliaus
Augalo lapai nušviesėja, ant jų išryškėja sausos, geltonos dėmės. Šių dėmių vis daugėja, o jų spalva keičiasi nuo rudos iki juodos. Pažeistos lapų dalys susiraukšlėja, pradeda trupėti (tai ypač išryškėja storuose, mėsinguose lapuose). Galiausiai tokie lapai nukrenta. Būna ir taip, kad žūva visas kambarinis augalas.
Pastebėjus pirmuosius simptomus, reikėtų sumažinti šviesos kiekį: arba pridengti saulės spindulius, arba perkelti augalą į kitą, mažiau apšviestą vietą. Deja, net ir pašalinus priežastį, išgydyti nudegimų nepavyks – teks laukti, kol augalas išleis naujus lapus.
