Jai antrina plataus masto tyrimus atlikęs Nacionalinis Švedijos veterinarijos institutas, Londono karališkojo veterinarijos koledžo, Kembridžo universiteto veterinarijos medicinos mokslininkai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras pateikė išvadą, kad audinių fermose atsiradusio pakitusio viruso perdavimo galimybė per gyvūnus žmogui Europos teritorijoje yra labai žema.

Pastarąją savaitę įvairių šalių žiniasklaidoje pasigirsta vis daugiau mokslininkų komentarų apie „per stiprų“ Danijos vyriausybės sprendimą sunaikinti visas ūkiuose auginamas audines, neva naujoji viruso atmaina gali sutrukdyti planus sukurti veiksmingą vakciną ir sustabdyti beveik metus pasaulį kaustančią pandemiją. Visgi tiek Lietuvos, tiek užsienio epidemiologai, taip pat ir pasaulinė Gyvūnų sveikatos organizacija primena, kad pagrindiniai viruso COVID-19 platintojai yra žmonės.

Švedijoje, vienoje iš šešių šalių, kur audinių fermose rasta „penktojo klasterio“ viruso atmaina, nuspręsta akylai stebėti situaciją – nuolat tirti gyvūnus, stebėti viruso plitimo kelius, ištirtas oras aplink fermas, nuspręsta nesekti danų pavyzdžiu ir nežudyti žvėrelių, nes kai kurios bandos jau gali būti įgavusios imunitetą, be to, artėja jų migdymo laikas, kuomet bandos bus sumažintos 80 proc.

Lietuvoje visuose ūkiuose auginamos audinės taip pat pradėtos tirti dėl COVID-19. Lapkričio 20 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pateikė išvadas, jog Lietuvoje nerasta nė viena audinė, serganti koronavirusu. Šių žvėrelių tyrimai bus atliekami nuolat.

Visoje Europoje dėl pandemijos ūkiuose dar labiau sustiprintas biologinės saugos priemonių– respiratorių, apsauginių drabužių, dezinfekavimo priemonių naudojimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (12)