Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas posėdyje sakė, kad projektas Vyriausybei grąžinamas kartu su visais parlamentarų ir kitų komitetų pasiūlymais.
„Viliuosi, kad ateityje mes rasime daugiau laiko ir politinės valios ne tik formaliai ir procedūriškai pasižiūrėti į visus teikiamus siūlymus, bet komitetas atliks savo pareigą ir detaliai peržiūrės siūlymus, priims sprendimą pritarti ar nepritarti“, – sakė jis.
Kaip žinia, 2016 metais išrinkto Seimo Biudžeto ir finansų komitetas paskutiniame savo posėdyje baigė svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir pritarė pasiūlymams už maždaug 632 mln. eurų.
M. Majauskas taip pat atkreipė dėmesį į Valstybės kontrolės pateiktas išvadas dėl struktūrinio postūmio užduoties ir į Lietuvos banko išvadas, pastabas bei pasiūlymus.
„Audito komitetas atkreipė dėmesį ir į Konstitucinio Teismo priimtus sprendimus dėl ko gali tekti koreguoti fiksuoto finansavimo programų įstatymus“, – pridūrė jis.
Kandidatės pastabos
Siūloma kandidatė į finansų ministres Gintarė Skaistė posėdyje sakė, kad kalbant apie biudžetą, reikėtų pastebėti ir dalykus, kurių jame nėra arba kurių būti neturėtų.
„Kalbant apie įtrauktas išlaidas, biudžete trūksta dalykų, kurie numatyti priimtais įstatymais. Tai prezidento iniciatyva pasiūlytas papildomas pensijų indeksavimas, kuriame per abu – valstybės ir „Sodros“ – biudžetus trūksta 72 mln. eurų.
Priimti pakeitimai dėl išankstinių pensijų perskaičiavimo, kad nuo 40 metų stažo pensija nebebūtų mažinama, pakeistas išankstinės pensijos koeficientas, kam taip pat nenumatyta 9,5 mln. eurų.
Pastebime Švietimo komiteto pasiūlymų gausą, tą patį kalba ir Savivaldybių asociacija, kad švietimo pagalbai, nors įstatymas buvo priimtas, trūksta 28 mln. eurų“, – dėstė ji.
G. Skaistė dar sakė, kad kalbant apie Covid-19 situaciją, nuo naujų metų pandemija nesibaigia, o išlaidos prastovoms, ligos išmokoms turės būti įtrauktos į planą.
„Buvusi Vyriausybė siūlo, kad tai būtų daroma iš skolintų lėšų ir į biudžeto projektą tai išvis neįtraukta. Man toks planas atrodo nekorektiškas vien todėl, kad prognozuojamas biudžeto deficitas bus visai kitoks“, – dėstė ji.
Seimo narė dar pastebėjo, kad kalbant apie Europos Sąjungos Gaivinimo fondo pajamas, pagal projektą 2021 metais planuojama išleisti trečdalį Lietuvai skiriamaų lėšų.
„Ar ta skuba pateisinama, ar projektų kokybė bus tokia, kad pakeistų ekonomikos DNR, ar tie projektai galės būti įgyvendinti per tokį trumpą laikotarpį – kyla abejonių“, – sakė G. Skaistė.
Ji pastebėjo, kad vadinamojo „Recovery and Resilience Facility“ (RRF) išlaidos dar nėra patvirtintos ir gali kisti.
„Todėl bet kokios išlaidos, kurias nusimatysime, gali būti nepripažintos tinkamomis. Tada mums reikėtų jas finansuoti iš skolintų lėšų, kas nebūtų labai pageidautinas variantas“, – sakė ji.
Galiausiai G. Skaistė pastebėjo, kad ir dėl pajamų surinkimo yra rizikų.
„Finansų ministerija prognozuoja, kad liks nesumokėta maždaug 25 proc. atidėtų mokesčių. Taip pat prognozuoja jų surinkimą per ateinančius kelerius metus, bet kyla abejonių, ar verslas suskubs tuos mokesčius susimokėti 2021 metais“, – kalbėjo ji.
Mato panašumų su 2008 metais
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sakė matantis panašumų į praėjusios krizės laikus.
„Kaip dainavo „Queen“, „Vadinimas tęsiasi“ (angl. The Show Must Go On – „Delfi“). Prisimenu ir 2008 metų biudžeto svarstymą ir atsiranda tam tikri panašumai. Pagrindinėje rolėje vėl konservatoriai. Vėl neadekvati situacija. Aišku, dar yra trečias veikiantis asmuo – koronavirusas, tad aplinka šiek tiek kitokia“, – kalbėjo jis.
A. Sysas teigė, kad iš naujos Vyriausybės tikisi, jog šįkart Konstitucijai prieštaraujančių sprendimų nebus.
„Džiaugiuosi, kai girdžiu, kad diržų veržimosi nebus“, – sakė jis.
Kitas projekto svarstymas Seime numatytas gruodžio 17 dieną. Netrukus po to jį ketinama ir priimti.
Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pateiktame projekte numatoma, kad 2021 metais į valstybės biudžetą bus surinkta 11,38 mlrd. eurų pajamų, t. y. 150 mln. eurų arba 1,26 proc. mažiau nei planuota šiemet. Nurodoma, kad kitų metų išlaidos sudarys 15,49 mlrd. eurų, t. y. 2,71 mlrd. eurų arba 21,22 proc. daugiau nei planuota šiemet.
Biudžeto deficitas 2021 metais gali pasiekti 4,11 mlrd. eurų ir būti lygus 5 proc. bendrojo vidaus produkto. 2021 metais Vyriausybė planuoja skolintis apie 5,14 mlrd. eurų. Valstybės skola 2021 metais turėtų pasiekti 50,2 proc.
