Pasitraukęs iš Seimo R. Karbauskis žurnalistams kalbėjo esąs įsitikinęs, kad frakcija atliks jai pavestą darbą, o pats toliau žadėjo būti aktyvus partijos pirmininkas.

„Mūsų, frakcijos ir mano, bendradarbiavimas yra neišvengiamas, ir jis bus labai glaudus“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Jis yra įsitikinęs, kad pasitraukimas iš Seimo išspręs problemas, su kuriomis susiduria jo partijos frakcija.

„Galiu konstatuoti, kad buvo padaryta viskas, jog LVŽS negalėtų daryti darbų, kuriems įgaliojimus gavo iš rinkėjų. Kaip didžiausia opozicinė frakcija, mes turėjome būti atstovaujami Seimo vadovybėje, turėjome turėti Audito komiteto pirmininką ir visas kitas pozicijas, kurios priklauso pagal Statutą ir pagal Seimų tradiciją. (…) Mano pasirinkimas ir sprendimas buvo vienintelis kelias į tai, kad LVŽS frakcija Seime gautų tas galimybes“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Ką valstiečiai teiks į Seimo vicepirmininkus, jis kol kas neatskleidžia.

Nemano, kad turėtų atsiprašyti rinkėjų

Mandato atsisakęs parlamentaras nemato priežasties atsiprašyti rinkėjų.

„Jeigu būčiau to nepadaręs, ką padariau, tokiu atveju man reikėtų atsiprašyti, nes tai būtų rinkėjų išdavystė. Aš dabar pasirinkau sprendimą, kuris buvo vienintelis įmanomas, kad LVŽS frakcija Seime gautų galimybes, priklausančias pagal politinę kultūrą, tradiciją. (...) Aš savo rinkėjams tarnausiu kaip partijos pirmininkas“, – sakė R. Karbauskis.

Pasitraukęs iš Seimo jis žada rūpintis, kad per gruodį būtų suformuota šešėlinė Vyriausybė ir parengta jos programa. Antras prioritetas, kurį įvardijo partijos pirmininkas, yra ruošimasis savivaldybių rinkimams.

„Daugelis skyrių pasigedo manęs, kaip partijos pirmininko, savo skyriuose. Dabar koronavirusas situaciją yra pakeitęs, bet ir per pirmus trejus metus, kai koronaviruso nebuvo, aš labai retai galėjau pabūti skyriuose, tai iš skyrių yra atsiliepimų, kad jie pagaliau atsiima savo partijos pirmininką“, – kalbėjo R. Karbauskis.

„Fiziškai aš būsiu visur – ir Naisiuose, ir Kaune, ir Vilniuje, ten, kur reikės būti“, – sakė jis.

Protestuoja prieš naujosios valdžios sprendimus

R. Karbauskis praėjusį ketvirtadienį paskelbė atsisakantis Seimo nario mandato, protestuodamas prieš naujosios valdžios veiksmus skirstant pozicijas parlamente, priminė BNS.

„Kadangi suprantu, kad viena iš problemų, kodėl pozicija negali nusileisti ir atkurti demokratijos, yra mano asmuo, aš ir šitą problemą panaikinsiu, kad valdančioji dauguma galėtų nusileisti ir mūsų frakcijai sudaryti visas galimybes dirbti Seime. Mano sprendimas yra pasitraukti iš Seimo“, – ketvirtadienį po frakcijos posėdžio žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Seimas praėjusią savaitę tvirtindamas parlamento vadovo pavaduotojus atmetė valstiečių pasiūlytos Aušrinės Norkienės kandidatūrą. Visi kiti pasiūlyti vicepirmininkai, tiek nuo valdančiųjų, tiek opozicijos, buvo patvirtinti.

Be savo atstovo Seimo vadovybėje likę valstiečiai žada kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad didelė politinė grupė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei maža grupė.

R. Karbauskis kol kas neįvardino, ką dabar „valstiečiai“ teiks į Seimo vicepirmininkus.

„Šiandien yra patvirtinta, kad į vicepirmininkus bus siūlomas žmogus, kuris surinko absoliučią daugumą balsų slaptame balsavime, aš jo pavardės dabar įvardinti negaliu. Jūs ją sužinosite, kai Seimo pirmininkė teiks šią pavardę“, – teigė R. Karbauskis.

Be savo atstovo Seimo vadovybėje likę „valstiečiai“ žada kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl to, kad didelė politinė grupė atsidūrė blogesnėje padėtyje nei maža grupė.

Tarp opozicinių frakcijų LVŽS turi 32 atstovus parlamente, Socialdemokratų partija – 12, Darbo partija – dešimt.

R. Karbauskis į Seimą buvo išrinktas su „valstiečių“ sąrašu.

Praėjusią kadenciją didžiausia valdančiąją frakciją turėjusių „valstiečių“ vadovas buvo frakcijos seniūnas ir Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.

„Vilmorus“ rugsėjo apklausos duomenimis, R. Karbauskį palankiai vertino 29,2 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 50,4 procentų.

Seimo nariu R. Karbauskis buvo tris kadencijas: 1996-2000, 2000-2004 ir 2016-2020 metais.