„Šiandien, pasibaigus karui, kai kurie Vakarų lyderiai kelia klausimą, kas nutiks krikščionių šventykloms žemėse, kurių kontrolę perėmė Azerbaidžanas, išsako susirūpinimą ir pokalbiuose su manimi, ir oficialiuose pareiškimuose. Tegul niekas nesijaudina, pirmiausia – Vakarų šalių lyderiai, kurie kursto islamofobiją, ignoruoja islamo šventyklų išniekinimą ir netgi teisina tuos, kurie tai daro. Visos šventyklos mūsų teritorijose – tai mūsų istorinis turtas“, - pareiškė I. Alijevas, pirmadienį lankydamasis Agdamo rajone, kurio kontrolę pagal trišalį Rusijos, Azerbaidžano ir Armėnijos lyderių pareiškimą lapkričio 20 d. perėmė Baku.
Azerbaidžano prezidentas pabrėžė, kad visus istorinius paminklus šalyje saugo valstybė. Pasak jo, šiuo metu valstybės lėšomis remontuojamos dvi stačiatikių cerkvės, o dar viena jau suremontuota.
I. Alijevas paragino Vakarų šalių lyderius nesikišti į Azerbaidžano reikalus.
Padėtis Kalnų Karabache susikomplikavo rugsėjo 27 d., kai ginčijamoje teritorijoje prasidėjo aktyvūs mūšiai.
Lapkričio 9 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas pasirašė bendrą pareiškimą dėl visiško karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache. Dokumente, be kita ko, numatoma dislokuoti Kalnų Karabache apie 2 tūkst. kariškių iš Rusijos.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika. Kilus kariniam konfliktui, Azerbaidžanas prarado Kalnų Karabacho kontrolę.