Laidoje „Piniginiai reikalai“ Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas ir buvęs BFK pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Valius Ąžuolas komentavo ateinančių metų biudžetą. Pasak M. Majausko situacija yra daug blogesnė nei nupiešė nueinantys valdantieji, kadangi į biudžetą neįtrauktos išlaidos pagalbos priemonėms verslui. Tuo tarpu V. Ąžuolas įsitikinęs, kad biudžetas atliepia visus įsipareigojimus, o naujoji Vyriausybė galės pasiskolinti daugiau. Laidoje taip pat aptarta, kokių mokestinių pakeitimų reikėtų laukti.
Žada stabilumą
Laidoje M. Majausko pasiteirauta, kaip gyvensime ateinančius keturis metus su nauja valdžia. Naujojo BFK pirmininko teigimu,
„Mokesčių sistemoje reikia elgtis taip kaip krištolo parduotuvėje – nedaryti staigių judesių. Deja, prieš tai buvusi Vyriausybė elgėsi kaip nerangus dramblys: kur pasisukdavo, ten viskas duždavo ir dar savo letenėlėmis bandydavo sulipdyti. Turime pusiau sulipdytą neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) reformą, du kartus padidėjus turto mokesčius, keistą automobilių registracijos mokestį. Turime daug kreivų šleivų mokesčių, su kuriais dabar reikės gyventi. Mano pagrindinė nuostata, kad neturėtume daryti jokių didelių staigių pakeitimų, tuo labiau įvedinėti jokių naujų mokesčių. Mokesčių sistemoje reikia užtvirtinti stabilumą, tą sieksime padaryti“, – teigė M. Majauskas.
„Jeigu kažkas klaus mano nuomonės, tai jokių naujų mokesčių neįvedinėsime“, – dar kartą patikino M. Majauskas perklaustas dėl ES pabrėžiamų taršos ar skaitmeninimo mokesčių.
Tačiau tuo pačiu nereikėtų tikėtis ir pokyčių su darbo apmokestinimu. Teirautasi, ar įmanoma mažinti darbo mokesčius, neapmokestinti reinvestuojamo pelno.
„Rinkimų kampanijos metu sakiau, kad Liberalų sąjūdžio siūlymai mažinti gyventojų pajamų apmokestinimą po 1,25 proc. kiekvienais metais yra greičiau iš fantastikos srities, nes tokie siūlymai kainuoja kelis šimtus milijonų eurų. Tokių netekimų biudžetas negali sau leisti. Mano giliu įsitikinimu, tokių sprendimų tikrai nebus.
Svarbiausias dalykas mokesčių sistemoje – stabilumas. Nekeisti, jei gali, jokių mokesčių – nei didinti, nei mažinti, užtikrinti stabilumą. Tai svarbu ir visai ekonomikai, investuotojams, žinoti kokioje erdvėje ir aplinkoje jie dirbs. Ir patiems žmonėms svarbu žinoti, ko gali tikėtis, kaip planuoti šeimos biudžetą. Mūsų tikslas – užtikrinti mokesčių sistemos stabilumą, finansų sistemos patikimumą ir stengsimės tą daryti“, – tikino M. Majauskas.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra išreiškęs lūkestį, kad bus mažinama pajamų nelygybė, peržiūrimos neteisingos mokestinės lengvatos. Naujojo BFK pirmininko teigimu, diskusijų šiais klausimais gali būti, bet greitų sprendimų – ne.
„Mes esame pasiruošę apie juos diskutuoti. Prezidentūra turi savo siūlymus, opozicija savo, valdančioji dauguma taip pat turi įvairiausių pasiūlymų, kaip reikėtų ir kokias lengvatas reikėtų naikinti. Manau, kad tikrai turime apie tai diskutuoti, bet kirpti tik aštuonis kartus pamatavę. Su sprendimais neturėtume skubėti“, – teigė M. Majauskas.
V. Ąžuolas taip pat tvirtino, kad šiuo metu reikia laikytis stabilumo.
„Dabartinėje situacijoje, kai ekonomika patiria tiek iššūkių, bet koks mokesčių judinimas gali būti pražūtingas. Turime išlaikyti status quo ir atsakingai elgtis su visais mokesčiais. Mane šiek tiek net stebina liberalų pozicijos, iš prezidento, kad reikėtų peržiūrėti „gyvulių ūkį“. Stebina ta pozicija „gyvulių ūkio“. Užsienio ekspertai mūsų mokestinę sistemą vertina labai gerai. Yra tiek galimybės investuoti, pritraukti naują verslą, vystytis naujam verslui. Reikia išlaikyti tai, ką turime, jokių staigių judesių nedaryti su mokesčiais, nes esame viena iš ES šalių, jeigu verslui sudarysime blogesnes sąlygas negu yra kitose ES valstybėse, mes tik patys sau darysime bloga“, – teigė V. Ąžuolas.
Lietuvos skola gali išaugti
Kalbant apie ateinančių metų biudžetą, kurį palieka „valstiečių“ Vyriausybė, o tvirtinti jau turės naujoji, valdančiųjų atstovas M. Majauskas sako, kad reali situacija daug prastesnė nei teigia išeinanti Vyriausybė.
„Vaizdžiai priminsiu Prancūzijos karaliaus posakį – mano amžiui užteks, o po manęs nors ir tvanas. Panašu, kad išeinanti Vyriausybė panašiomis nuostatomis vadovavosi. Ateinančių metų biudžete nenumatyta jokių pagalbos priemonių verslui nukentėjusiam nuo pandemijos. Tuo tarpu žinome, kad ir maitinimo, ir apgyvendino sektoriai, ir eilė įmonių, kur darbuotojai priversti būti prastovose, jiems jokių kompensacijų nėra numatyta. Čia pirmoji dalis, kur reikės peržiūrėti ir padidinti išlaidas biudžete“, – teigė M. Majauskas.
Kad valstybės skola iš tikrųjų bus didesnė nei teigiama tvirtina ir Lietuvos bankas, ir Valstybės kontrolė. Planuota, kad biudžeto deficitas 2021 metais pasieks 4,11 mlrd. eurų ir bus lygus 5 proc. bendrojo vidaus produkto. Valstybės kontrolė numato, kad apie 1 proc. didės skola, o Lietuvos bankas – 2 proc.
Buvusio BFK pirmininko, V. Ąžuolo teigimu, biudžetas atliepia visus įsipareigojimus, įskaitant įsipareigojimus medikams ir mokytojams.
„Kalbant apie Lietuvos banko prognozes, atsimename, kaip pavasarį prognozavo dviženklius ekonomikos kritimus ir jie visi nepasitvirtino, buvo daugiau gąsdinimo priemonė. Šiai dienai matome, ką Vyriausybė perduoda naujai Vyriausybei – tai mažiausią nuosmukį Europoje. Vadinasi visos priemonės pasiteisino. Jei kalbame apie skolos rodiklį – jis vienas mažiausių ES, nesiekia ES vidurkio.
Skolos rodiklis mūsų bus apie 50 proc., o ES vidurkis yra apie 80 proc. Vadinasi, dar erdvės tam tikros mes turime. Žinoma, reikia atsakingai priimti visas reikalingas priemones ir atsakingo skolinimosi, bet nereikai sakyti, kad jau dabar reikia stabdyti skolinimąsi, kad priartėjo grėsminga riba. Dabar svarbiausia mūsų ekonomikai pragyventi šį pandemijos laikotarpį, o po pandemijos laikotarpio, mes iš augančios ekonomikos galėsime atiduoti tą paskolą, tuo labiau, kad palūkanos nulinės“, – tikino V. Ąžuolas.
„Akivaizdu, kad kolega nelabai susigaudo biudžeto sandaroje, nes biudžete turi numatyti išlaidas, po to šaltinius vienus ar kitus pritaikyti, gal perskirstyti pinigus, bet turi numatyti išlaidas. Šiame biudžete ateinančių metų nėra numatyta jokių išlaidų ir negali iš dangaus paimti ir metų eigoje numatyti netikslindamas biudžeto. Ką šita Vyriausybė bandė padaryti – nupiešti gražesnį biudžetą nei jis iš tikrųjų bus. Akivaizdu, kad reikės tų priemonių, tiesiog jie nusprendė tų priemonių neįtraukti – ne dėl to, kad nenori padėti verslui, o tiesiog nori parodyti biudžetą geresnį nei jis iš tikrųjų yra“, – į tai replikavo M. Majauskas.
Ir taip pat pridūrė, kad priimti įstatymai, leidžiantys Vyriausybei skolintis iki 5,4 mlrd. eurų, galioja iki šių metų gruodžio 31 dienos.
„Ar gali dabartinė vyriausybė atspėti, kokių priemonių reikės po naujų metų? Tikrai sudėtinga, kuriuos sektorius į karantiną labiau trauksime, kuriuos mažiau. Kokių kitų priemonių, kur bus liejamos Europinės lėšos, kovidinė situacija parodo, kad reikia priimti priemones metų eigoje, kurių reikia labiausiai. Vyriausybė tas galimybes turi. Gali skolintis ir priimti priemones tokias, kokių reikia“, – atsakė ir tikino V. Ąžuolas.
Kalbant apie „Ateities DNR“ planą, V. Ąžuolas nurodė, kas stabdyti šio projekto negalima, tik peržiūrėti eigoje.
„Kuo ilgiau stabdysime, tuo didesnė tikimybė, kad tų lėšų mes nepanaudosime“, – teigė jis,
M. Majauskas pritarė, kad jei 2 ar 3 proc. plano lėšų nebus panaudota prasmingai, tai nebus didelė problema ir dėl to viso plano nereikėtų stabdyti. Tačiau svarbu, kad nenutiktų taip, jog 20-30 proc. plano bus panaudojama neefektyviai ir investuojama į betoną, o ne ekonomikos transformaciją. Anot M. Majausko, DNR planą reikia peržiūrėti viso jo nestabdant. Jis taip pat nurodė, kad šį trečiadienį bus peržiūrimi didžiausi projektai, kviečiamos dalyvauti suinteresuotos institucijos, asociacijos. Taip pat bus siekiama į diskusiją įtraukti visuomenę.
