Kaip rašoma pranešime spaudai, dažniausiai skolingos yra įmonės iki 5 darbuotojų. Jos sudaro daugiau nei pusė – 54 proc. visų skolininkų. Antra didelė grupė – 30 proc. – įmonės iki 30 darbuotojų. Daugiausiai sąskaitas vėluoja apmokėti transporto ir logistikos įmonės (27 proc. įmonių), toliau rikiuojasi statybų (22 proc.) ir mažmeninės bei didmeninės prekybos įmonės (17 proc.)
„Duomenys rodo, kad viešumas padeda atgauti iki 45 proc. vėluojančių mokėjimų. Didžiosios įmonės dažniausiai turi daugiau resursų ir kompetencijos vėluojančių mokėjimų problemą spręsti kitomis priemonėmis – samdydamos skolų administravimo bendroves, antstolius, pasitelkdamos teismus. Tuo tarpu mažos ir ypač mažiausios įmonės dažniausiai pritrūksta reikiamų resursų vėluojantiems mokėjimams atgauti. Tad viešumas tampa vienu svarbiausių jų ginklu, ypač prieš piktybinius skolininkus. „Abalt“ užsakyta įmonių apklausa rodo, kad tokių gali būti iki 15 proc. visų skolininkų“, – sako platformos vadovė dr. Gerda Jurkonienė.
Skolų administravimo įmonės „Sergel“ direktorė Toma Matutytė sako, tarpusavio atsiskaitymų skaidrumas ir viešumas yra labai svarbus, kai įmonės susiduria su pradelstais mokėjimai ar nori susigrąžinti skolas. Taip pat šiuo metu įmonės jau suprato, kad skirtingus klientus ir jų galimybes susimokėti reikėtų vertinti pagal sektorių ir atskirų segmentų sveikatą. Tad įmonės skiria tokiai analizei vis daugiau laiko ir resursų: „Dalis klientų, anksčiau tvarkingai mokėjusių savo sąskaitas, staiga nustojo tai daryti, bet ne dėlto, kad taip nusprendė, o dėl to, kad rinka taip susidėliojo. Todėl jų partneriams tenka atrasti naujus sprendimus ir individualiai vertinti savo klientus ir jų nepadengtus įsiskolinimus“.
„Sergel“ vadovė atkreipė dėmesį, kad įmonės pradėjo intensyviau rūpintis senomis skolomis.
„Įmonės stengiasi apyvartinių lėšų trūkumą padengti ir susigrąžindamos senesnes nepadengtas skolas, kurias augimo metu galbūt net šiek tiek buvo primiršę. Neapmokėtos sąskaitos yra viena iš priemonių, kuri gali pratęsti įmonės veiklos laiką – ir galbūt išgelbėti karantino laikotarpiu, – sako T. Matutytė. – Tad mano rekomendacija – neuždelsti susiduriant su problemomis problemas, ir naudoti įvairius būdus skolai atgauti – viešumą ir kitas teisines priemones“.
G. Jurkonienė atkreipia dėmesį, kad labai svarbu iš anksto turėti įvairių rizikų valdymo strategiją – tai pat ir numatyti vėluojančių mokėjimų sprendimo būdus. „Būtina žinoti, kokie sektoriai įmonei yra svarbūs, ir kaip su kiekvienu iš jų dirbti – stebėti įmonių būklę, jų darbuotojų skaičiaus, Sodros skolų, bankroto reitingų pokyčius. Atitinkamai reikėtų peržiūrėti klientų kreditavimo strategiją, mokėjimo režimus, kad kuo labiau sumažėtų tarpusavio atsiskaitymų vėlavimo rizika“, – komentuoja ji.
Įmonių apklausa rodo, kad šiuo metu su vėluojančiais mokėjimais susiduria 39 proc. įmonių. Siekdamos išvengti tokių vėlavimo, įmonės kaip sprendimą dažniausiai renkasi taikyti dalinio apmokėjimo režimą arba visai nebekredituoti savo klientų.
