„Mes nemanome, kad atsidūrėme tokiame taške, kai jau turėtume rekomenduoti dėvėti veido kaukes viešajame transporte, – ketvirtadienį žurnalistams sakė Stokholmo visuomenės sveikatos agentūros vadovė Karin Tegmark Wisell. – Veido kaukės neturėtų būti naudojamos kaip pasiteisinimas atstumo nesilaikymui.“
Tokia politika sulaukė aštrios kritikos iš Švedijos karališkosios mokslų akademijos, kuri dalina fizikos, chemijos ir ekonomikos Nobelio premijas.
Anksčiau tą dieną Akademija išplatino pareiškimą, ginantį kaukių dėvėjimą.
„Siekdami kuo skubiau sumažinti viruso plitimą, turėtume pasitelkti visas turimas priemones, įskaitant veido kaukes ir geresnę ventiliaciją“, – teigiama mikrobiologijos profesoriaus, Akademijos ekspertų grupės pirmininko Staffano Normarko pranešime.
Švedija, kurioje mirštamumas nuo „Covid“ yra žymiai didesnis nei kitose Šiaurės šalyse, iki šiol išvengė karantino. Šalis verčiau pasikliovė savanoriškomis priemonėmis, siekdama, kad švedai stengtųsi laikytis pakankamai toli vienas nuo kito, kad neužsikrėstų.
Tačiau naujausias infekcijų plitimo tempas rodo, kad ši strategija nebepasiteisina, taigi ministras pirmininkas Stefanas Lofvenas sustiprino savo retoriką, ragindamas žmones labiau pasistengti, antraip laukia „tikrai niūri“ žiema.
Ketvirtadienį koronaviruso atvejų skaičius Švedijoje viršijo 200 000, o 6340 žmonių mirė juo užsikrėtę. Per pastarąsias dvi savaites „Covid“ sergančių žmonių skaičius intensyviosios terapijos skyriuose padvigubėjo iki 182.
Šios savaitės pradžioje S. Lofvenas žengė „beprecedentį“ žingsnį ir uždraudė viešus susibūrimus, kuriuose dalyvauja daugiau nei aštuoni žmonės. Nuo penktadienio nebebus leidžiama po 22 val. prekiauti alkoholiu.
Akademija teigia palaikanti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendaciją dėvėti kaukes, gerai vėdinti patalpas ir laikytis fizinio atstumo nuo kitų žmonių.
